Intra Arcana – lotyniškai reiškia „slaptuose reikaluose“ arba „vidiniuose reikaluose“. Tai tipiškas popiežiškų bulių pavadinimo stilius, dažniausiai imamas iš pirmųjų dokumento žodžių. Šiuo atveju, tai nurodo į Karolio V imperijos ir Bažnyčios reikalų tvarkymą Amerikoje.
Tai popiežiaus Klemenso VII (pontifikatas 1523–1534) išleista bula. Ji suteikė Ispanijos karaliui Karoliui V (ir tuo metu Ispanijos kolonijinei valdžiai) plačias teises tvarkyti Bažnyčios reikalus Amerikos žemėse, kurios ką tik buvo atrastos ir pradėtos kolonizuoti.
Bula kalbėjo apie Amerikos indėnus – vietos gyventojus. Jos pagrindinis tikslas buvo:
- sudaryti sąlygas krikščionybės skleidimui tarp indėnų,
- apsaugoti misionierius,
- įsteigti bažnytinę tvarką naujose žemėse.
Krikštas pagal šią bulę turėjo būti atliekamas misionierių, bet su pasaulietinės valdžios (Karolio V) pagalba palaikant tvarką.
Intra Arcana suteikė Karoliui V teises:
- steigti vyskupijas ir bažnytines pareigybes naujose žemėse;
- skirti ir atleisti bažnytinius pareigūnus (kai kuriais atvejais);
- naudoti karinę prievartą apsaugoti misijas ar numalšinti sukilimus.
SVARBU: niekur bulėje nebuvo įsakyta prievartauti krikštytis. Romos katalikų kanonų teisė jau tuo metu draudė krikštą be žmogaus sutikimo.
Kai kurie istorikai vėliau neteisingai interpretavo bulės leidimą naudoti karinę galią kaip leidimą krikštyti per prievartą. Bet tikrasis tikslas buvo apsaugoti misionierius ir palaikyti tvarką kolonijose.
Bule paskelbė popiežius Klemensas VII. Priežastys:
- Religinės: skelbti Evangeliją naujose žemėse.
- Politinės: užtikrinti, kad Ispanijos karalius, o ne kitos valstybės ar religinės grupės, kontroliuotų misijų veiklą.
- Teisinės: nustatyti aiškią bažnytinės valdžios struktūrą kolonizuotose žemėse.
Bule atspindėjo vadinamąjį patronato sistemą – susitarimą tarp popiežiaus ir karalių, leidžiantį monarchams tam tikrose srityse skirti bažnytinius pareigūnus ir organizuoti evangelizaciją.
Kokios buvo pasekmės?
- Ispanijos bažnytinė kontrolė Amerikoje. Karolis V gavo didelę galią tvarkyti religinius reikalus naujose žemėse.
- Sparti evangelizacija. Misionieriai dominikonai, pranciškonai, vėliau jėzuitai pradėjo plačią krikščionybės sklaidą tarp Amerikos indėnų.
- Kultūrų susidūrimas. Nors daug indėnų atsivertė laisvai, kai kur vyko konfliktai ir smurtas tarp kolonizatorių ir vietos gyventojų.
- Moraliniai ginčai. Vėlesni teologai, ypač dominikonas Bartolomėjus de las Kasas, kritikavo piktnaudžiavimus – kai pasaulietinė valdžia prisidengdavo religija, bet faktiškai vykdydavo prievartą.
Bulės ištrauka..
Karolio, Romėnų ir Ispanijos karaliaus, išrinkto imperatoriumi, paskyrimo į bažnytines pareigas ir garbės titulus leidimo kopija;
suteikta Aukščiausiojo popiežiaus Klemenso VII 1529 metais.
Klemensas, Dievo tarnų tarnas,
Mylimiausiam mūsų sūnui Kristuje, Karoliui, Romos ir Ispanijos karaliui, išrinktam imperatoriumi:
Sveikata ir Apaštališkasis palaiminimas.
Ilgai svarstydami daugelį dalykų savo širdies ir proto paslaptyse –
Dėl šios priežasties, taip pat dėl didžiai garsios Katalikų karaliaus Ferdinando, jūsų motinos senelio, atminties; dėl Katalikų tikėjimo saugojimo ir išaukštinimo; ir dėl krikščionių religijos plėtros prieš maurus bei kitus Kristaus vardo priešus;
Šios Šventosios Sostinės, kuriai vadovaujame Dievo malone, vardu; tikėdamiesi, kad jūs (kuris laikotės to paties karališkojo karaliaus kelio Ispanijose ir Sicilijose, šiapus ir anapus vandenyno, ir įrodote esąs mūsų Bažnyčios, Nuotakos, gynėjas) būsite palaikomas Jo pėdomis; ir jo garsūs darbai bus remiami; ir kad minėtas Tikėjimas dar labiau augs, stiprėjant sausumos kariuomenei ir jūrų laivynui,
Kadangi taip yra, jog tie, kurie gyvena salose, liaudiškai vadinamose Spannolomis, atrastose valdant šiam karaliui Ferdinandui, būtų sugrąžinti prie Tikėjimo pažinimo; bet taip pat ir anapus to, kiekvienoje kitoje Indijos vandenyno saloje, kurios iki šiol buvo visiškai nežinomos; kurios pelnytai gali būti vadinamos „Naujuoju pasauliu“; kurias jūs, savo vadovavimu ir globa, pavaldėte savo autoritetui;
Ir šių salų tautos, neradusios nieko apie krikščionių religiją; jūs sugebėjote pasirūpinti jų pažinimu ir stebėjimu su visu rūpesčiu ir stropumu iki šiol;
Ir tęsdami tai, mes pavedame jums barbarų tautas, kol jas atvesite pas visų dalykų Kūrėją, ir jos bus pripažintos Dievo, Kūrėjo; skatinamos ne tik ediktais ir įspėjimais, bet ir ginklais bei jėgomis (jei tik taip darbas galės egzistuoti); kad su visu rūpesčiu tai įgyvendindami, jų sielos taptų Dangaus Karalystės dalininkėmis.
Todėl mes pelnytai pristatome šį [dokumentą], kad su didžiausiu sielos uolumu jums jį suteiktume, per kurį jūsų aukštybės garbė išaugtų ir jūsų malonus dėmesys; ir priimdami sau tinkamus bažnytinius asmenis bažnytiniams beneficijams, galėtumėte jiems pasirūpinti.
Šis motu proprio nėra dėl jūsų uolumo ar kito jūsų vardu pateiktos peticijos, bet tiesiog iš mūsų pačių liberalumo; kad mūsų autoritetu, iš tiksliai bet kokių patyrusių vyskupų ir arkivyskupų, kurie bus pasirinkti; bažnytiniams asmenims; ir taip pat bet kam ir kiek tik norite, ir bet kokios rūšies bažnytiniams beneficijams su pareigomis ar pareigų ribomis, jūs juos paskirsite per save;
Taip pat mes norime, kad jie turėtų bet kokias apaštališkas dispensacijas, gautas ir laukiamas; šių beneficijų rūšis ir vertes; ir šių dispensacijų rūšių paskelbimo eigą, ir šiems asmenims bei kiekvienam iš jų, kokios bebūtų ekskomunikos, sustabdymai, interdiktai ar kitos bažnytinės bausmės, cenzūros ir nuobaudos, egzistuojančios pagal įstatymą ar dėl bet kokios žmogaus priežasties ar plačios bylos;
Jei jie bet kokiu būdu yra susiję su šių sakramentų galiojimo poveikiu, mes atleidžiame juos nuo šių sunkių dalykų, sekdami jų paskyrimu; ir mes norime, kad jie būtų atleisti; ir mes tai skelbiame kiekvienoje katedroje (išskyrus Lježą, kuriai vadovauja mūsų mielas sūnus Erardas, tituluotas šventojo Krisogono kardinolas kunigas) ir kiekvienoje kolegialioje bažnyčioje, kuri buvo suteikta kanonams ir prebendoms Apaštališkąja privilegija miestuose, žemėse ir kaimuose jūsų Flandrijos pavelde, kurie lieka jums pavaldūs…
<…>