„Dictatus Papæ“, Grigalius VII, 1075
„Viduramžių popiežystė“, 87
- Kad Romos bažnyčią įkūrė tik Viešpats.
- Kad tik Romos popiežius teisingai vadinamas visuotiniu.
- Kad tik jis vienas gali atleisti vyskupus arba juos grąžinti.
- Kad jo legatas turi pirmenybę prieš visus vyskupus susirinkime, net jei yra žemesnio rango, ir gali paskelbti jiems atleidimo nuosprendį.
- Kad popiežius gali atleisti ir nesančius vietoje.
- Kad su jo ekskomunikuotaisiais, be kita ko, neturėtume gyventi viename name.
- Kad tik jam leidžiama, atsižvelgiant į laikmečio poreikius, kurti naujus įstatymus, suburti naujas bendruomenes, paversti kanoniją abatija ir atvirkščiai, padalinti turtingą vyskupiją ar sujungti neturtingas.
- Kad tik jis vienas gali naudoti imperatoriškus ženklus.
- Kad tik popiežiaus kojas turi bučiuoti visi didikai [principes].
- Kad tik jo vardas turi būti minimas bažnyčiose.
- Kad šis vardas yra unikalus pasaulyje.
- Kad jam leidžiama atleisti imperatorius.
- Kad jis gali, esant būtinybei, perkelti vyskupus iš vienos vyskupijos į kitą.
- Kad jis turi galią visoje bažnyčioje įšventinti bet kurio pasirinkto dvasininko.
- Kad jo įšventintasis gali turėti pirmenybę bažnyčioje prieš kitus, bet neatlikti mišių [militare]; ir kad jis neturėtų gauti aukštesnio rango iš jokio vyskupo.
- Kad joks sinodas negali būti vadinamas visuotiniu, išskyrus jo įsakymu.
- Kad joks skyrius ar knyga nelaikomi kanoniniais, išskyrus jo autoritetu.
- Kad jo nuosprendžio niekas negali panaikinti; ir kad tik jis vienas gali panaikinti visų kitų nuosprendžius.
- Kad jo niekas negali teisti.
- Kad niekas nedrįstų pasmerkti asmens, kuris kreipiasi į Apaštalų Sostą.
- Kad svarbios bylos [majores causæ] iš bet kurios bažnyčios turi būti nukreiptos į jį.
- Kad Romos bažnyčia niekada neklydo ir, kaip liudija Šventasis Raštas, niekada neklys.
- Kad Romos popiežius, jei yra kanoniškai įšventintas, neabejotinai yra pašventintas per palaimintojo Petro nuopelnus, kaip liudija šv. Enodijus, Pavijos vyskupas (daugelis šventų Tėvų jam pritaria); taip pat tai įtraukta į palaimintojo popiežiaus Simacho dekretus.
- Kad jo įsakymu ir leidimu pavaldūs asmenys gali kelti kaltinimus.
- Kad, nesušaukęs sinodo, jis gali atleisti vyskupus ir juos grąžinti.
- Kad tas, kuris nesutinka su Romos bažnyčia, nelaikomas kataliku.
- Kad jis gali atleisti pavaldinius nuo ištikimybės neteisingiems žmonėms.