Būk su manim
Ką esam savo lūpomis priėmę,
Tyra širdis su meile tepriglaus.
Tu išnaikink many kiekvieną dėmę,
Neniekink būsto menko ir kuklaus.
Būk su manim, nes vakaras arti,
Tu vienas būk manos širdies Karalius,
Ją atgaivinęs kūnu ir krauju.
Tik Tau priklauso visos mano galios,
Gyvensiu Tau gyvenimu nauju.
Išdegink randus mano nedorybių
Negęstančia malonės ugnimi.
Būk su manim, kai vakaro tamsybių
Išgąsdinta širdis bus nerami.
Nes be Tavęs kančios taurė karti. /2 k.
Tai yra krikščioniška giesmė, kurios žodžius sukūrė M. Katiliūtė, o muziką – Benas Ulevičius. Giesmėje „Būk su manim“ išreiškiamas intymus ir nuoširdus prašymas Viešpačiui būti šalia, ypač gyvenimo vakaro arba sunkumų akimirkose.
Šios giesmės tekstas kalba apie norą, kad Dievas apsigyventų žmogaus širdyje, išvalytų ją nuo nuodėmių ir atnaujintų tikėjimą. Jis taip pat išreiškia tikinčiojo nuolankumą ir pasirengimą atsiduoti Viešpačiui, prašant Jo vadovauti per gyvenimo sunkumus ir suteikti jėgų.
Pagrindinė giesmės žinia yra tikėjimas ir pasitikėjimas Dievo malone bei Jo buvimo svarba kasdieniame gyvenime. Žodžiai „būk su manim, nes vakaras arti“ simbolizuoja ne tik fizinį vakarą, bet ir gyvenimo išbandymus, kurie, be Dievo, gali būti per sunkūs pakelti. Tai giesmė, kviečianti atsidavimą ir dvasinį atsinaujinimą per bendrystę su Viešpačiu.
Giesmės prašymas „Išdegink randus mano nedorybių negęstančia malonės ugnimi“ primena ankstyvųjų Bažnyčios tėvų mokymą apie ugnį kaip apie Šventosios Dvasios buvimą. Ugnis ne tik apvalo, bet ir apšviečia, padeda matyti tiesą. Tai tarsi vidinis atgimimas, kur senas, neteisingas gyvenimas sudega, o vietoje jo lieka šviesa. Beje, frazė „Vakaras arti“ krikščioniškoje simbolikoje gali reikšti ne tik dienos pabaigą, bet ir gyvenimo pabaigą, kai žmogus ypač ieško Viešpaties paguodos. Tai nuolankus pripažinimas, kad be Dievo pagalbos, gyvenimo kelionės pabaiga gali būti baisi. Ši giesmė yra kvietimas Dievui tapti vieninteliu mūsų gyvenimo Karaliumi, atsisakant visų kitų „valdovų“ širdyje.