Švenčiausioji Mergele, Dievo Motina, maloningai pažvelk iš dangaus, kur Tu sėdi karalienės soste, į mane, vargšą nusidėjėlį, nevertą Tavo tarną. Nors gerai žinau savo nevertumą, bet norėdamas atsilyginti už įžeidimus, kuriuos Tau kalba bedieviški ir šventvagiški liežuviai, aš iš širdies gelmių šlovinu ir aukštinu Tave kaip tyriausią, skaisčiausią, švenčiausią iš visų Dievo kūrinių. Aš garbinu Tavo šventąjį vardą, giriu Tavo didžią tikros Dievo Motinos privilegiją, išpažįstu Tave, visuomet Mergelę, pradėtą be nuodėmės sutepimo, žmonių giminės Bendraatpirkėją. Garbinu amžinąjį Tėvą, kuris ypatingu būdu išsirinko Tave savo dukra. Garbinu įsikūnijusį Žodį, kuris prisiėmė mūsų prigimtį Tavo įsčiose ir taip padarė Tave savo Motina. Šlovinu Šventąją Dvasią, kuri paėmė Tave kaip Sužadėtinę. Visa garbė, šlovė ir padėka Švenčiausiajai Trejybei, kuri prieš visus amžius Tave numatė ir be saiko mylėjo, išaukštino Tave virš visų kūrinių į dangaus aukštumas. O Mergele, šventa ir gailestinga, išmelsk visiems, kurie Tave įžeidžia, atgailos malonę ir maloningai priimk šį menką patarnavimą iš manęs, savo tarno, gaudama iš savo dieviškojo Sūnaus ir man pasigailėjimą ir visų mano nuodėmių atleidimą. Amen.
Įdomu tai, kad ankstyvieji krikščionių raštai, pavyzdžiui, apaštalų tėvų tekstai, jau rodė didelę pagarbą Marijai, nors jos kultas dar nebuvo toks išplėtotas kaip vėliau. Jie matė ją kaip naująją Ievą, kuri savo paklusnumu ištaisė pirmosios Ievos klaidą. Tai tarsi dvasinis atsvara.
Be to, kai kurie teologai teigia, kad Marija yra tarsi „gyvas tabernakulis“, nes ji nešiojo Jėzų savo įsčiose, panašiai kaip Viešpats buvo nešamas Viešpaties skrynioje Senajame Testamente. Ši mintis pabrėžia jos šventumą ir artumą Dievui. Jos tyla Evangelijose taip pat yra verta dėmesio, nes ji rodo gilią vidinę apmąstymą ir pasitikėjimą Dievo planais.