Aristotelis (gr. Ἀριστοτέλης, Aristotelēs; 384–322 m. pr. Kr.) – vienintelis žmogus istorijoje, kurį viduramžiai vadino tiesiog „Filosofu“ (lot. Philosophus). Platono – „Akademiku“). Sokrato mokinio Platono mokinys, Aleksandro Didžiojo mokytojas ir didžiausios antikinės mokslo enciklopedijos kūrėjas.
Gyvenimas trumpai
- Gimė Stageire (Chalkidikė), todėl „Stageirietis“).
- Tėvas – Makedonijos karaliaus rūmų gydytojas.
- 17 metų atvyko į Platono Akademiją – mokėsi 20 metų.
- Po Platono mirties (347 m.) išvyko į Asą ir Lesbe, ten su Teofrastu tyrinėjo biologiją.
- 343 m. Pilypas II pakvietė mokyti 13-metį Aleksandrą (vėliau – Didįjį).
- 335 m. grįžo į Atėnus ir įkūrė savo mokyklą – Likėją (Λύκειον, prie Apolono Likėjo šventovės). Ten vaikščiodamas su mokiniais aiškindavo – todėl jo sekėjai vadinti peripatetikais („vaikščiojančiais“).
- Po Aleksandro mirties (323 m.) Atėnuose prasidėjo antimaakedoniškos nuotaikos – apkaltintas bedievyste (kaip Sokratas). Pabėgo į Chalkidę, sakydamas: „Nenoriu, kad atėniečiai antrą kartą nusidėtų prieš filosofiją.“ Mirė kitais metais, 62 metų.
Kūryba: beveik viską apėmęs genijus
Aristotelis parašė apie 200 veikalų (išliko ~30). Jo raštai – tai pirmoji Vakarų mokslo enciklopedija:
- Logika: „Organonas“ – išrado formalųjį syllogizmą („Visi žmonės mirtingi…“).
- Fizika ir gamtos mokslai: „Fizika“, „Apie dangų“, „Apie sielą“, „Apie gyvūnų atsiradimą“ – pirmieji sisteminiai biologijos darbai (aprašė ~500 rūšių).
- Metafizika: „Metafizika“ („po fizikos“) – pirmasis bandymas kalbėti apie „būties kaip būties“ priežastis.
- Etika: „Nikomacho etika“, „Eudemo etika“ – dorybė kaip vidurys tarp kraštutinumų.
- Politika: „Politika“, „Atėnų politinė santvarka“ – valstybė kaip natūrinė bendruomenė, geriausia santvarka – mišri (aristokratija + demokratija).
- Poetika: „Poetika“ – tragedijos teorija, katarsio sąvoka.
- Retorika: „Retorika“ – įtikinėjimo menas.
Pagrindinės idėjos
Keturi priežasčių modelis
Kiekvienas daiktas turi:
- medžiaginę (iš ko),
- formos (kas tai),
- veikiančiąją (kas padarė),
- tikslinę priežastį (dėl ko).
- Hylomorfizmas
Kiekvienas daiktas – materija (hylē) + forma (morphē). Pvz., statula – bronza + Heraklio forma. - Teleologija
Viskas turi tikslą (telos). Gamta nieko nedaro veltui. - Aukso vidurys
Dorybė – vidurys tarp dviejų ydų (pvz., drąsa – tarp bailumo ir beatodairiškumo). - Dievas – nekilnojamasis variklis
„Pirmasis variklis“, gryna forma, grynas protas, kuris pats nejuda, bet traukia viską kaip mylimas daiktas.
Religinės temos
Aristotelis nebuvo labai religingas tradicine prasme, bet jo Dievas – grynas Protas, amžinas, tobulas – labai paveikė vėlesnę teologiją:
- Krikščionys (Tomas Akvinietis) pavadino jį „nekilnojamuoju varikliu“ ir suderino su krikščionišku Dievu.
- Islamo filosofai (Avicena, Averojus) – tas pats.
- Jo „Apie sielą“ – pagrindas sielos nemirtingumo diskusijoms.
Palikimas
- Viduramžiais – pagrindinis autoritetas po Biblijos („Magister dixit“).
- Mokslas iki XVII a. rėmėsi Aristoteliu (geocentrizmas, keturi elementai).
- Šiandien – logikos, etikos, politikos, biologijos klasifikacijų tėvas.
Aristotelis – žmogus, kuris bandė paaiškinti viską: nuo blusos kojų iki dangaus judėjimo. Jo Likėjas veikė 800 metų. Mirė sakydamas: „Aš myliu Platoną, bet tiesą myliu labiau.“ Jo protas – ne romantiškas kaip Platono, o šaltas, tikslus, sistemingas. Todėl jis tapo mokslo, o ne tik filosofijos tėvu.