Apie Nimfų urvą – tas Porfirijaus iš Tyro mistinis komentaras, parašytas apie 270 m. po Kr. Romoje, kai neoplatonizmas maišėsi su senovės mitais kaip vynas su vandeniu. Originalus graikiškas pavadinimas Περὶ τοῦ ἐν Ὀδυσσείᾳ τῶν Νυμφῶν ἄντρου (Peri tou en Odysseia tōn Nymphōn antrou), angliškai On the Cave of the Nymphs in the Odyssey, lietuviškai Apie Nimfų urvą Odisėjoje arba Odisėjos nimfų urvo alegorija. Tai trumpas traktatas, vienas iš nedaugelio išlikusių pilnai, skirtas ne masėms, o iniciatuotiesiems – tarsi slaptas raktas į Homero epo paslaptis, kur XIII giesmė apie Itakės urvą su dviem įėjimais tampa kosminiu žemėlapiu. Įdomus faktas: Porfirijus rėmėsi Numenijaus alegorijomis, bet pridėjo teurgiją – ritualus, kur dievai nusileidžia per simbolius, primenant chaldėjų orakulus, kuriuos jis komentavo. O nestandartinis dalykas: statulos kalba dievų energija – Porfirijus teigia, kad tinkamai paruoštos skulptūros pritraukia nimfas ar dievus, tarsi finikiečių idolai Tyro šventyklose atgytų nuo aukų dūmų ir maldų.
Knygoje – ne sausas aiškinimas, o alegorinis skrydis: Homero urvas – ne tik ola, o visatos modelis; Odisėjas – siela, keliaujanti per materiją; nimfos – vandens dvasios, audžiančios sielas kaip audeklą. Porfirijus maišo pitagoriečių skaičius, platonines idėjas ir egiptiečių simbolius – urvas kaip gimda ir kapas vienu metu.
Nuo Homero eilėčių iki dieviškų ritualų
Traktatas – nepadalintas į knygas, bet logiškai teka kaip upė iš urvo: įžanga, alegorija, simboliai, teurgija. Apie 30 puslapių moderniuose leidimuose, pilnas citatų iš Homero, Platono, orakulų.
- Įžanga ir Homero citata (skyriai 1–5)
Porfirijus pradeda Odisėjos XIII giesne: urvas Itakėje su dviem įėjimais – vienas žmonėms (šiaurės), kitas dievams (pietų); viduje – akmeniniai indai, amforos, staklės. Klausimas: kodėl Homeras mini nimfų urvą? Faktas: urvas – realus Itakėje, archeologai randa panašius su vandens šaltiniais, bet Porfirijus mato metafiziką. - Alegorija: urvas kaip kosmosas (skyriai 6–20)
Urvas – materija (tamsi, drėgna); du įėjimai – sielos nusileidimas (šiaurės – mirtingiesiems) ir pakilimas (pietų – nemirtingiesiems). Nimfos – vandens sielos, audžiančios kūnus kaip drabužius; bitės – sielos, renkančios nektarą kaip išmintį. Nestandartinis pavyzdys: alyvmedis prie įėjimo – Odisėjo lova, simbolizuojanti sielos stabilumą materijoje, primena pitagoriečių medį kaip gyvybės ašį. - Simboliai ir palyginimai (skyriai 21–28)
Indai – kūnai, amforos – atmintis; tamsa – nežinojimas. Porfirijus lygina su Platono urvu “Valstybėje” – šešėliai ant sienų, bet čia – dieviškesnis. Įdomu: zodiakas – urvo vartai, Vėžys (nusileidimas) ir Ožiaragis (pakilimas), kaip egiptiečių vartai į pomirtinį pasaulį. - Teurgija ir ritualai (skyriai 29–36, pabaiga)
Praktika: ritualai urvuose kviečia nimfas – vanduo, medus, aukos. Statulos – ne akmenys, o dievų indai; tinkamai pašventintos, jos kalba orakulais. Keistas dalykas: Porfirijus mini, kad finikiečių Tyre idolai “prakalbėdavo” per žynius, pritraukdami energiją – tarsi animizmas susitiktų su neoplatonizmu.
Porfirijaus tekstas – tiltas tarp mito ir mistikos: Odisėjas grįžta namo kaip siela į Vienį; urvas – gimimas ir mirtis. Vienas nestandartinis faktas: viduramžiais bizantiečiai naudojo jį ikonų gynimui – statulos kaip langai į dieviškumą, o Renesanso Ficino išvertė, įkvėpdamas alchemikus kaip Paracelsą, kurie ieškojo “nimfų” mineraluose. Archeologai Itakės urvuose randa neolito keramiką su vandens motyvais, tarsi Homero nimfos vis dar audžiotų realybėje.
Porfirijaus citatos iš alegorinio Odisėjos aiškinimo
Porfirijaus traktatas Περὶ τοῦ ἐν Ὀδυσσείᾳ τῶν Νυμφῶν ἄντρου (Peri tou en Odysseia tōn Nymphōn antrou) išliko pilnai graikiškai (pvz., Arethas kodekse), citatos – autentiškos.
- Apie urvo simbolį kaip kosmosą (skyrius 5–6)
citata: “Urvas – tamsus ir drėgnas, tad tinkamas nimfoms, kurios yra vandens dievybės; jis vaizduoja pasaulį, kurį dievai sukūrė iš chaoso, pilną gimimų ir mirčių.”
Paaiškinimas: Porfirijus pradeda alegoriją – urvas ne ola, o materijos pasaulis; nimfos audžia sielas kaip vandenį. - Apie du įėjimus ir sielos kelią (skyrius 7–8)
citata: “Įėjimas žmonėms – šiaurės pusėje, siauras ir mirtingas; dievams – pietų, platus ir nemirtingas. Taip sielos nusileidžia per Vėžį gimti, o kyla per Ožiaragį į dieviškumą.”
Paaiškinimas: Zodiako vartai – pitagoriečių astrologija; nusileidimas – įsikūnijimas, pakilimas – išsivadavimas. - Apie nimfas ir bičių simbolį (skyrius 18)
citata: “Nimfos audžia purpurinius audeklus ant akmeninių staklių – tai sielos, įpintos į kūnus; bitės medų indžiuose – tyras sielas, renkančias išmintį kaip nektarą.”
Paaiškinimas: Bitės – pitagoriečių reinkarnacijos simbolis (sielos kaip bitės); medus – dieviškas maistas. - Apie teurgiją ir statulas (skyrius 11, 28)
citata: “Statulos ir simboliai pritraukia dievus, jei pašventinti ritualais; vanduo urve – nimfų esmė, tad aukos medumi kviečia jų energiją, kad prabiltų orakulas.”
Paaiškinimas: Praktinė teurgija – ne magija, o dievų kvietimas; statulos kaip indai energijai. - Apie Odisėją kaip sielą (skyrius 34–35, pabaiga)
citata: “Odisėjas slepia turtus urve – tai siela, grąžinanti dieviškas dovanas materijai; Homeras slepia gilią išmintį po mitu, kad tik išminčiai suprastų.”
Paaiškinimas: Odisėjas – archetipas sielos kelionės; urvas – laikinas prieglobstis prieš pakilimą.