„Amduato knyga“ (angl. Amduat, pažodžiui „Tai, kas yra požemyje“ arba „Paslėptų kamerų knyga“, Amduatas) – seniausias ir kosmologiškiausias iš trijų didžiųjų Naujosios Karalystės pomirtinio pasaulio tekstų. Ji susiformavo XVIII dinastijoje, Thutmose III laikais (apie 1479–1425 m. pr. Kr.), ir pirmą kartą pilnai užrašyta jo kape Karalių slėnyje. Vėliau ji paplito Ramzidų kapuose, tačiau visada buvo išskirtinai karališkas tekstas, skirtas faraonams – kaip vadovas, aiškinantis, kaip Rė kasnakt keliauja per Duatą, atgaivina pasaulį ir pats atgimsta aušroje.
Tekstas suskirstytas į 12 nakties valandų, kiekviena jų – atskiras požemio etapas su trimis registrais:
- viršutinis – dievai ir palaimintieji,
- vidurinis – Rė valtis,
- apatinis – chaoso jėgos ir baudžiamieji.
Rė dažnai vaizduojamas avino galva – tai jo ba sielos forma. Jis keliauja lydimas dievų, kovoja su Apopu ir galiausiai susijungia su Osiriu. Nors kiekviena valanda turi vartus, „Amduat“ nėra moralinio teismo tekstas – čia viskas apie kosminį ciklą, regeneraciją ir tvarkos palaikymą.
Pirmoji valanda – „Vakarų horizonto įžengimas“
Rė valtis įplaukia į Duatą pro vakarų kalnus. Jį pasitinka babuinai – Thoto tarnai, džiūgaujantys ir skelbiantys naują ciklą. Viršuje – 12 žvaigždžių deivių, apačioje – pirmieji tamsos būtybių siluetai. Rė šaukia: „Atverkite man kelią, aš esu šviesa tamsoje.“
Thutmose III kape babuinai kartais vaizduojami su ryškia gyvybės energijos simbolika – tai aušros ir atgimimo ženklas.
Antroji valanda – „Vernes derlingoji žemė“
Požemis čia primena Nilo slėnį: javai, vanduo, palaimintieji aria laukus Osirio vardu. Rė dalija duoną ir alų, kad mirusieji atgautų jėgas. Apačioje – keturios valtys be Rė, simbolizuojančios jo galios pasidalijimą. Kai kuriuose kapuose faraono vardas įrašytas šalia derliaus dievų – tarsi valdovas pats garantuotų gausą.
Trečioji valanda – „Osirio vanduo“
Rė plaukia per ežerą, kuriame mumijos pabunda. Viršuje – dievai su vandens ąsočiais, apačioje – nuskendę, bet Rė žodžiu atgaivinami mirusieji. Apofas pirmą kartą pasirodo kaip grėsmė, bet dar nepuola. XIX a. tyrinėtojai šią sceną klaidingai palaikė „gyvų mirusiųjų“ vaizdavimu, kol suprato jos simbolinę prasmę.
Ketvirtoji valanda – „Laiko gyvatė“
Milžiniška gyvatė, susukta į 12 vijų, žymi nakties valandas. Rė praeina pro ugnies ežerą, kuris naikina nedorėlius, bet šildo teisiuosius. Viršuje – 12 deivių su gyvatėmis, apačioje – baudžiamieji, panirę į smėlį. Kai kuriuose papirusuose gyvatė vaizduojama su karūna – laikas kaip karaliaus tarnas.
Penktoji valanda – „Apopo smėlio sekluma“
Apofas bando sustabdyti Rė valtį, užstrigdydamas ją smėlyje. Rė liepia Setui ir kitiems dievams surišti gyvatę magiškais tinklais. Palaimintieji gauna šviesos, priešai – tamsos. Ši scena galėjo būti įkvėpta realių Nilo potvynių, kai smėlis užkimšdavo kanalus.
Šeštoji valanda – nakties vidurys
Tai kulminacija. Rė susijungia su Osirio kūnu – saulės dievas įeina į mumiją, o ba sielos sklando aplink. Apačioje – Khepris skarabėjas, ruošiamas atgimimui. Tai regeneracijos šerdis: mirtis virsta nauja gyvybe. Seti I kape Osiris čia vaizduojamas su uraėjumi – apsauginiu kobros simboliu.
Septintoji valanda – „Apopo kova“
Apofas vėl puola, bet Mehen dievai apgaubia Rė apsauginiu gyvatės žiedu. Baudžiamieji surišti prie stulpų, palaimintieji renka derlių. Kai kuriuose piešiniuose Apopas vaizduojamas su peiliu pilve – magiškas neutralizavimo būdas.
Aštuntoji valanda – „Mumijų apsivertimas“
Mirusieji ant neštuvų apsiverčia – tai ženklas, kad jų sielos pradeda judėti. Rė dalija drabužius ir maistą. Apačioje – ugnies duobės. Privačiuose kapuose ši valanda dažnai praleidžiama dėl sudėtingos ikonografijos.
Devintoji valanda – „Nun pirminiai vandenys“
Nuskendę mirusieji kvėpuoja oru, kurį suteikia Rė. Viršuje – 12 dievų su irklais, apačioje – ugnies gyvatės naikina priešus. XIX a. vienas tyrinėtojas klaidingai palaikė Nun vandenis „pragaru“, kol suprato, kad tai atgimimo šaltinis.
Dešimtoji valanda – „Žvaigždžių kelias“
Rė praeina pro žvaigždes, kurios rodo kelią. Palaimintieji skrenda kaip paukščiai, baudžiamieji panirę į tamsą. Čia minimi 741 dievai – tarsi požemio katalogas.
Vienuoliktoji valanda – „Pergalė prieš tamsą“
Apopas surištas, Rė veidas šviečia valtyje. Mumijos keliasi, o faraonas vaizduojamas kaip nugalėtojas. Ramzio III kape pridėta scena, kur jo vardas įrašytas ant Apopo – simbolinis valdovo triumfas.
Dvyliktoji valanda – „Aušros gimimas“
Rė virsta Khepriu. Nut praryja ir pagimdo naują saulę. Babuinai džiūgauja, mirusieji iškyla į dieną. Ciklas užsidaro – faraonas tampa amžinu.
Šios 12 valandų – visatos pulsas: nuo vakaro iki aušros, nuo mirties iki atgimimo.
Thutmose III kape tekstas užrašytas kursyviu hieratiniu, tarsi slaptas karališkas dienoraštis, o Seti I – su spalvotomis scenomis, kurios iki šiol išlaikė ryškumą. Napoleonui 1798 m. įžengus į slėnį, jo mokslininkai šias valandas palaikė astronomijos traktatu – iš tiesų tai buvo egiptiečių būdas pasakyti: naktis baigiasi, o gyvybė tęsiasi.
Požemio knygos
Tai tekstai, aprašantys Ra kelionę per požeminį pasaulį — Duatą. Juose vaizduojamos nakties valandos, vartai, sargybiniai, bausmių vietos, regeneracijos procesai ir Osirio vaidmuo. Šie tekstai buvo skirti faraonams ir tapo pagrindiniu Naujosios Karalystės kapų dekoravimo kanonu.
- Saulės dievo Litanija (Litany of Re). Dažnai laikoma įžanga į požemio kelionę. Tai himnų ir vardų rinkinys, išvardijantis Rė pavidalus ir galias. Tekstas skirtas maginei apsaugai ir faraono tapatinimui su Rė. Ji nėra Požemio knygų ciklo dalis, bet dažnai įtraukiama į tą patį ikonografinį rinkinį.
- Amduatas (Book of Amduat). Kosmologinis tekstas, vaizduojantis Ra kelionę per 12 nakties valandų. Akcentuojama regeneracija, atgimimas ir kosminis ciklas, be aiškaus moralinio teismo.
- Vartų knyga (Book of Gates). Tekstas, kuriame ryškiausiai atsiskleidžia teisingumo, atpildo ir moralinio vertinimo principai. Dievas Ra pereina 12 vartų, įveikia sargus ir galiausiai susijungia su Osiriu. Svarbi faraono ideologijai.
- Urvų knyga (Book of Caverns). Topografinis požemio aprašymas, suskirstytas į šešis skyrius. Daug dėmesio skiriama dievų grupėms, bausmių vietoms ir Osirio vaidmeniui požemio gelmėse.
- Žemės knyga (Book of the Earth). Vaizduoja požemio gelmes kaip vietą, kur Ra susijungia su Osiriu. Akcentuojama regeneracija, ugnies ežerai, požemio dievai ir kosminio atsinaujinimo misterija.
Citatos
1. „Didžiojo dievo didybė įžengia į vakarinį horizontą, ir vakarinio horizonto vartai atsiveria jam.“ → 1-oji valanda
Tai Ra mirties momentas – saulė leidžiasi ir pereina į Duatą. Vakarų horizontas egiptiečiams buvo mirusiųjų pasaulio įėjimas. Vartų atsidarymas reiškia, kad dievai pripažįsta Rė valdžią ir leidžia jam pradėti naktinę kelionę.
2. „Aš teikiu šviesą tamsoje ir padarau slaptus kelius aiškius.“ → 1-oji valanda (vidurinė dalis)
Ra įžengęs į požemį tampa vieninteliu šviesos šaltiniu. Ši eilutė pabrėžia jo kosminę funkciją – net mirusiųjų pasaulyje jis palaiko tvarką, apšviečia kelius ir neleidžia chaosui įsigalėti.
3. „Jis plaukia naktį, kad suteiktų gyvybę dievams ir mirusiesiems.“ → Bendras Amduat teologinis teiginys
Tai visos Amduat esmė. Ra kelionė nėra tik jo paties atgimimas – jis „įkrauna“ visą kosmosą. Dievai, mirusieji ir net žemė gauna gyvybės jėgą iš jo naktinės kelionės. Tai egiptietiškas pasaulio „pulsas“.
4. „Jis susijungia su savo kūnu Sokaro urve, ir jo siela atsinaujina.“ → 6-oji valanda
Tai pati svarbiausia Amduat scena. Ra susijungia su Osiriu – mirusiųjų valdovu. Šis susijungimas yra regeneracijos misterija: Osiris suteikia Ra atgimimo galią, o Ra suteikia Osiriui šviesą ir gyvybę. Tai mirties ir prisikėlimo centras.
5. „Priešas gyvatė Apopas yra parblokštas, jo žiedai nukirsti, ir jis bejėgis.“ → 7-oji valanda
Apopas – chaoso gyvatė, amžinas Ra priešas. Šioje valandoje jis neutralizuojamas, kad negalėtų sustabdyti saulės kelionės. Tai kosminės tvarkos (Maat) pergalė prieš chaosą (Isfet). Be šios pergalės Ra nepasiektų aušros.
6. „Jis pakyla kaip Khepris rytų horizonte, atsinaujinęs ir švytintis.“ → 12-oji valanda
Tai Ra atgimimas. Khepris – skarabėjas, simbolizuojantis rytinę saulę ir nuolatinį tapimą. Ši eilutė žymi ciklo pabaigą ir naujos dienos pradžią: Ra iškyla iš Duato, nugalėjęs tamsą, chaosą ir mirtį.