Aleksandras Dvorkinas, gimęs 1955 m. rugpjūčio 20 d. Maskvoje, yra žinomas kaip istorikas, teologas, profesorius ir vienas iškiliausių naujųjų religinių judėjimų ekspertų Rusijoje. Jo mokslinė ir praktinė veikla yra glaudžiai susijusi su sektų tyrimais, jų poveikio visuomenei analize ir kova su destruktyvių religinių grupių įtaka. Dvorkino darbas apima ne tik akademinę veiklą, bet ir aktyvų dalyvavimą viešuose debatuose bei konsultacijų teikimą dėl sektų veiklos.
1980 m. Aleksandras Dvorkinas baigė Niujorko universitetą, įgydamas rusų literatūros bakalauro laipsnį, o vėliau tęsė teologijos studijas Šventojo Vladimiro stačiatikių dvasinėje akademijoje, kurią baigė 1983 m., įgydamas teologijos mokslų kandidato laipsnį. Jo akademinės karjeros viršūnė buvo pasiekta Fordhemo universitete Niujorke, kur 1988 m. jis apgynė daktaro disertaciją tema „Ivanas Rūstusis kaip religinis tipas“, vadovaujant žinomam teologui Joanui Mejendorfui.
1991 m. grįžęs į Rusiją, Dvorkinas prisijungė prie Maskvos patriarchato Religinio švietimo ir katekizacijos skyriaus. Nuo 1993 m. jis vadovauja Šventojo kankinio Ireniejaus, Liono arkivyskupo, Informacijos ir konsultacijų centrui, kuris 2003 m. buvo perorganizuotas į Religijotyros centrą. Ši organizacija aktyviai dalyvauja Europos sektantizmo tyrimų ir informacijos centrų federacijos (FECRIS) veikloje, kurios dalimi yra ir pats Dvorkinas kaip direktorių tarybos narys.
Jo pedagoginė veikla taip pat apima buvimą Rusijos stačiatikių universiteto bažnytinės istorijos profesoriumi bei Šventojo Tichono stačiatikių teologijos instituto Sektotyros katedros vedėju.
Dvorkinas yra daugiau nei devynių knygų autorius ir daugelio kitų publikacijų redaktorius. Jo darbų bendras tiražas viršija 350 tūkst. egzempliorių, o straipsniai yra išversti į 15 kalbų. Jo veikla aprėpia sektų veiklos tyrimus, jų struktūros ir poveikio analizes bei informacijos sklaidą visuomenei apie šių grupių grėsmę. Svarbus jo darbų tikslas yra didinti visuomenės supratimą apie tai, kaip destruktyvios grupės veikia, ir skatinti dvasinį bei intelektualinį atsparumą jų įtakai.
Vienas žinomų Dvorkino veiklos epizodų – jo iniciatyva siekiant uždrausti ISKCON organizacijos leidžiamą Bhagavad Gitą Rusijoje. Ši byla, kuri sulaukė plačios tarptautinės kritikos, baigėsi 2012 m. kovo 21 d., kai Rusijos apeliacinis teismas atmetė Dvorkino peticiją ir paliko galioti ankstesnį teismo sprendimą. Šis įvykis iškėlė klausimų dėl religijos laisvės ir sektų tyrinėjimo etikos.
Dvorkinas taip pat yra žurnalo „Prozrenije“ („Praregėjimas“) anti-sektantiškojo priedo atsakingasis redaktorius. Jo tekstuose dažnai aptariami naujųjų religinių judėjimų ir tradicinių religinių institucijų sąveikos klausimai.
Aleksandras Dvorkinas dažnai sulaukia kritikos už savo griežtą poziciją naujųjų religinių judėjimų atžvilgiu. Jo metodai, apimantys viešus sektų pavadinimus ir griežtas jų veiklos analizes, kai kurių vertinami kaip šališki ar nepakankamai pagrįsti. Kritikai taip pat abejoja, ar jo veikla visada atitinka religinės laisvės principus. Toks požiūris ypač pasireiškė jo dalyvavime Bhagavad Gitos uždraudimo byloje, kurią kai kurie laikė bandymu riboti kitos religijos šventraščio sklaidą.
Nepaisant kritikos, Dvorkinas išlieka viena įtakingiausių figūrų sektų tyrinėjimo srityje Rytų Europoje. Jo darbai dažnai cituojami ir naudojami kaip informacijos šaltinis diskusijose apie destruktyvių grupių veiklą.
Dvorkino veikla kelia klausimų apie religijos ir mokslinių tyrimų santykį. Apaštalas Paulius laiške efeziečiams rašė: „Neturėkite bendrų darbų su tamsos vaisiais, verčiau demaskuokite juos“ (Ef 5, 11). Ši eilutė pabrėžia tiesos ieškojimo svarbą, kurią Dvorkinas dažnai akcentuoja savo darbuose. Jis siekia išryškinti sektų veiklos problemas ir skatinti visuomenę atsakingai vertinti dvasinius judėjimus.
Aleksandro Dvorkino indėlis į sektų tyrinėjimą yra reikšmingas. Jo mokslinė ir praktinė veikla atskleidžia destruktyvių religinių judėjimų veiklos modelius ir poveikį visuomenei, tačiau taip pat kelia etinių diskusijų apie ribas tarp religijos kritikos ir religijos laisvės apsaugos.