Al-Araf

Al-A‘raf yra septintoji Korano sura, viena ilgiausių, turinti du šimtus šešias eiles. Ji priskiriama prie mekitų surų, nes buvo apreikšta pranašui Muchamedui dar gyvenant Mekoje, ir išsiskiria savo turinio turtingumu bei plėtojamu pasakojimu apie ankstesnių pranašų patirtis. Pavadinimas „Al-A‘raf“ reiškia „Aukštumos“ arba „Pakilimai“ ir kilo iš vietos, minimos šioje suroje – tai simbolinė riba tarp rojaus ir pragaro, kurioje Paskutinio teismo dieną atsidurs žmonės, dar laukiantys galutinio Dievo sprendimo.

Sura prasideda nuo pabrėžimo, kad Knyga buvo apreikšta kaip vadovas žmonijai. Ji ragina klausytis Dievo žodžio, nepaklusti velnio įtakai ir suprasti, kad žmonių gyvenimas yra išbandymas. Čia pasakojama apie Adomo sukūrimą, jo priešininką šėtoną, kuris atsisakė nusilenkti žmogui ir buvo nubaustas, tačiau prisiekė gundyti žmones iki Paskutinio teismo dienos. Ši istorija pateikiama kaip įžanga, paaiškinanti, kodėl žmogaus gyvenime egzistuoja nuodėmė, ir kodėl būtina nuolat atsigręžti į Viešpatį.

Toliau sura pasakoja apie ankstesnius pranašus ir jų tautas. Minimas Nojus, Hudas, Salehas, Šu‘aybas, Mozė ir kiti. Kiekvienas pranašas pateikia tą pačią žinią – garbinti vieną Dievą ir laikytis teisingumo. Tačiau dažniausiai jų tautos atmeta perspėjimus, gyvena prabangiai, elgiasi puikiai ir galop sulaukia Dievo bausmės. Tokie pasakojimai turi ne tik istorinę, bet ir moralinę prasmę – jie skirti parodyti, kad Dievo įstatymai yra pastovūs ir kad nepaisymas visada baigiasi pražūtimi.

Didelę šios suros dalį užima Mozės ir Izraelio vaikų istorija. Primintas jų išėjimas iš Egipto, Dievo duotos Sandoros plokštės, kelionė per dykumą, auksinio veršio stabmeldystė ir įvairūs išbandymai. Per šią istoriją musulmonams primenama, kad Dievo įstatymas yra šventas ir negali būti iškraipytas, kad bendruomenė turi gyventi pagal tiesą, o kiekvienas nukrypimas veda prie nelaimių. Mozės istorija Korane tampa pavyzdžiu, kaip Dievas veda tautą per sunkumus, bet kartu ir kaip žmonės linkę maištauti.

Svarbus momentas yra „aukštumų“ vaizdinys, iš kurio kyla suros pavadinimas. Tai tarpinė vieta tarp rojaus ir pragaro, kurioje teismo dieną bus tie, kurie dar nėra priskirti nei vienai pusei. Jie matys tiek palaimintuosius, tiek pasmerktusiuosius, ir laukdami galutinio sprendimo suvoks Dievo teisingumą. Šis vaizdas pabrėžia, kad Dievo sprendimas yra galutinis, bet kartu atskleidžia Dievo išmintį ir gailestingumą – net riboje esantys žmonės yra Jo rankose.

Apimtimi sura yra viena ilgesnių, joje apjungtos kelios temos. Pirmoji dalis kalba apie kūrimą ir šėtono maištą, antroji pasakoja pranašų istorijas, trečioji plėtoja Mozės ir jo tautos likimą, o pabaigoje pateikiami įspėjimai apie teismo dieną ir žmogaus pasirinkimo atsakomybę. Tokia struktūra leidžia apimti tiek teologinius pamatus, tiek moralinius pamokymus, tiek eschatologines tiesas.

Religinės sąsajos čia itin ryškios. Al-A‘raf nuolat primena, kad islamo žinia nėra nauja, bet tęsia pranašų grandinę. Žmonės, atmetantys pranašus, stovi vienoje linijoje su tais, kurie atmetė Mozę ar Nojų, ir todėl laukia tokios pačios bausmės. Kita vertus, tie, kurie priima žinią, patenka į vieną bendruomenę su visais tikinčiaisiais nuo pat pradžios. Ši sura parodo, kad Dievo žodis yra universali tiesa, o nuodėmė ir teisingumas visais laikais buvo vertinami vienodai.

Islamo tradicijoje ši sura naudojama kaip priminimas apie žmogaus atsakomybę, ji skaitoma pamoksluose ir dvasiniuose mokymuose. Jos pasakojimai apie pranašus padeda tikintiesiems suprasti, kad jie yra platesnės istorijos dalis, ir kad jų gyvenimo kelias turi prasmę tik tada, kai jis veda į paklusnumą Dievui. Tai sura, kuri primena žmogaus trapumą, bet kartu ir Dievo ištikimybę, Jo nuolatinę pagalbą ir galiausiai Jo galutinį teismą.

Al-A‘rāf (الأعراف – „Aukštumos“)

1 eilutė
الٓمٓصٓ
Alif-Lām-Mīm-Ṣād
Tik Dievui žinoma šių raidžių reikšmė. Jos žymi suros pradžią ir turi mistinę prasmę.

2 eilutė
كِتَابٌ أُنزِلَ إِلَيْكَ فَلَا يَكُن فِي صَدْرِكَ حَرَجٌ مِّنْهُ لِتُنذِرَ بِهِ وَذِكْرَى لِلْمُؤْمِنِينَ
Kitābun unzila ilayka falā yakun fī ṣadrika ḥarajun minhu litundhira bihi wa dhikrā lil-mu’minīn
Knyga tau apreikšta – te nebūna tavo širdyje abejonės dėl jos; ji skirta perspėti ir priminti tikintiesiems.
Dievo žodis skirtas kaip vadovas ir perspėjimas, kartu kaip paguoda tiems, kurie tiki.

3 eilutė
اتَّبِعُوا مَا أُنزِلَ إِلَيْكُم مِّن رَّبِّكُمْ وَلَا تَتَّبِعُوا مِن دُونِهِ أَوْلِيَاءَ ۗ قَلِيلًا مَّا تَذَكَّرُونَ
Attabi‘ū mā unzila ilaykum min rabbikum walā tattabi‘ū min dūnihi awliyā’a, qalīlan mā tadhakkarūn
Sekite tuo, kas apreikšta iš jūsų Viešpaties, ir nesekite kitų globėjų už Jo ribų. Mažai jūs susimąstote.
Priminta, kad tikrasis vedlys yra Dievas, o ne žmonių ar stabų autoritetai.

4 eilutė
وَكَم مِّن قَرْيَةٍ أَهْلَكْنَاهَا فَجَاءهَا بَأْسُنَا بَيَاتًا أَوْ هُمْ قَائِلُونَ
Wa kam min qaryatin ahlaknāhā fa jā’ahā ba’sunā bayātan aw hum qā’ilūn
Kiek daug miestų Mes sunaikinome, ir Mūsų bausmė juos ištiko naktį ar kai jie ilsėjosi.
Pavyzdžiai iš istorijos rodo, kad Dievo bausmė ateina staiga ir netikėtai.

5 eilutė
فَمَا كَانَ دَعْوَاهُمْ إِذْ جَاءهُم بَأْسُنَا إِلَّا أَن قَالُوا إِنَّا كُنَّا ظَالِمِينَ
Famā kāna da‘wāhum idh jā’ahum ba’sunā illā an qālū innā kunnā ẓālimīn
Kai juos užklupo Mūsų bausmė, jie galėjo tik pasakyti: „Iš tiesų, mes buvome neteisingi.“
Žmonės suvokia klaidą tik tada, kai bausmė jau atėjo.

6 eilutė
فَلَنَسْأَلَنَّ الَّذِينَ أُرْسِلَ إِلَيْهِمْ وَلَنَسْأَلَنَّ الْمُرْسَلِينَ
Falanas’alanna alladhīna ursila ilayhim walanas’alanna al-mursalīn
Mes tikrai paklausime tuos, kuriems buvo siųsta žinia, ir paklausime pačių pasiuntinių.
Teismo dieną visi turės duoti ataskaitą – tiek pranašai, tiek tautos.

7 eilutė
فَلَنَقُصَّنَّ عَلَيْهِم بِعِلْمٍ ۖ وَمَا كُنَّا غَائِبِينَ
Fala naqṣuṣṣanna ‘alayhim bi‘ilmin wamā kunnā ghā’ibīn
Mes papasakosime jiems su žinojimu, nes Mes nebuvome nežinantys.
Dievas mato viską, niekas Jam nėra paslėpta.

8 eilutė
وَالْوَزْنُ يَوْمَئِذٍ الْحَقُّ ۚ فَمَن ثَقُلَتْ مَوَازِينُهُ فَأُو۟لَٰئِكَ هُمُ الْمُفْلِحُونَ
Wal-waznu yawma’idhin al-ḥaqqu faman thaqulat mawāzīnuhu fa’ūlā’ika humul-muf’liḥūn
Tą dieną svarstyklės bus tikros: kieno darbai bus sunkūs, tie bus laimingi.
Dievo teismas teisingas, darbai bus pasverti.

9 eilutė
وَمَنْ خَفَّتْ مَوَازِينُهُ فَأُو۟لَٰئِكَ الَّذِينَ خَسِرُوٓا أَنفُسَهُم بِمَا كَانُوا بِآيَاتِنَا يَظْلِمُونَ
Wa man khaffat mawāzīnuhu fa’ūlā’ika alladhīna khasirū anfusahum bimā kānū bi’āyātinā yaẓlimūn
Kieno svarstyklės bus lengvos, tie pražudė save, nes neigė Mūsų ženklus.
Netikėjimas ir nusižengimai nublanko jų gerus darbus.

10 eilutė
وَلَقَدْ مَكَّنَّاكُمْ فِي الْأَرْضِ وَجَعَلْنَا لَكُمْ فِيهَا مَعَايِشَ ۗ قَلِيلًا مَّا تَشْكُرُونَ
Walaqad makkannākum fil-arḍi waja‘alnā lakum fīhā ma‘āyisha qalīlan mā tashkurūn
Mes suteikėme jums žemę ir pragyvenimo šaltinius, bet mažai jūs dėkojate.
Žmogaus nedėkingumas yra nuolatinė problema.

11 eilutė
وَلَقَدْ خَلَقْنَاكُمْ ثُمَّ صَوَّرْنَاكُمْ ثُمَّ قُلْنَا لِلْمَلَائِكَةِ اسْجُدُوا لِآدَمَ فَسَجَدُوٓا إِلَّا إِبْلِيسَ لَمْ يَكُن مِّنَ السَّاجِدِينَ
Walaqad khalaqnākum thumma ṣawwarnākum thumma qulna lilmala’ikati’sjudū li’ādama fasajadū illā iblīs lam yakun minas-sājidīn
Mes sukūrėme jus ir suteikėme jums formą. Tuomet pasakėme angelams: „Nusilenkite Adamui.“ Visi nusilenkė, tik Iblisas nenusilenkė.
Prasidėjusi žmogaus ir šėtono istorija, pagrindas moraliniam išbandymui.

12 eilutė
قَالَ مَا مَنَعَكَ أَلَّا تَسْجُدَ إِذْ أَمَرْتُكَ ۖ قَالَ أَنَا۠ خَيْرٌ مِّنْهُ ۖ خَلَقْتَنِي مِن نَّارٍ وَخَلَقْتَهُ مِن طِينٍ
Qāla mā mana‘aka allā tasjuda idh amartuka qāla anā khayrun minhu khalaqtanī min nārin wakhalaqtahu min ṭīn
Dievas paklausė: „Kas sutrukdė tau nusilenkti, kai įsakiau?“ Jis atsakė: „Aš geresnis už jį, mane sukūrei iš ugnies, o jį – iš molio.“
Ibliso puikybė parodo maišto prieš Dievą esmę.

13 eilutė
قَالَ فَاهْبِطْ مِنْهَا فَمَا يَكُونُ لَكَ أَن تَتَكَبَّرَ فِيهَا فَاخْرُجْ إِنَّكَ مِنَ الصَّاغِرِينَ
Qāla fahbiṭ minhā famā yakūnu laka an tatakabbara fīhā fakhruj innaka minas-ṣāghirīn
Dievas tarė: „Nusileisk, čia tau nepriklauso puikuotis. Išeik, tu esi pažemintųjų.“
Dievas iš karto nubaudžia puikybę.

14 eilutė
قَالَ أَنظِرْنِي إِلَىٰ يَوْمِ يُبْعَثُونَ
Qāla anẓirnī ilā yawmi yub‘athūn
Jis tarė: „Duok man atidėjimą iki dienos, kai jie bus prikelti.“
Iblisas prašo laiko vykdyti savo planą.

15 eilutė
قَالَ إِنَّكَ مِنَ الْمُنظَرِينَ
Qāla innaka minal-munẓarīn
Dievas atsakė: „Tu būsi tarp tų, kuriems duotas atidėjimas.“
Dievas suteikia jam laikiną veikimo laisvę.

16 eilutė
قَالَ فَبِمَا أَغْوَيْتَنِي لَأَقْعُدَنَّ لَهُمْ صِرَاطَكَ الْمُسْتَقِيمَ
Qāla fabimā aghwaytanī la-aq‘udanna lahum ṣirāṭakal-mustaqīm
Jis tarė: „Kadangi Tu mane pasmerkėi, aš sėdėsiu jiems ant Tavo tiesiojo kelio.“
Šėtonas pasiryžta gundyti žmones pačiame tiesos kelyje.

17 eilutė
ثُمَّ لَآتِيَنَّهُم مِّن بَيْنِ أَيْدِيهِمْ وَمِنْ خَلْفِهِمْ وَعَنْ أَيْمَانِهِمْ وَعَن شَمَآئِلِهِمْ وَلَا تَجِدُ أَكْثَرَهُمْ شَاكِرِينَ
Thumma la-ātiyannahum min bayni aydīhim wamin khalfihim wa ‘an aymānihim wa ‘an shamā’ilihim walā tajidu aktharahum shākirīn
„Aš ateisiu pas juos iš priekio ir iš už nugaros, iš dešinės ir iš kairės, ir Tu rasi daugumą jų nedėkingus.“
Ibliso siekis visiškai supančioti žmogų.

18 eilutė
قَالَ اخْرُجْ مِنْهَا مَذْءُومًا مَّدْحُورًا ۖ لَّمَن تَبِعَكَ مِنْهُمْ لَأَمْلَأَنَّ جَهَنَّمَ مِنكُمْ أَجْمَعِينَ
Qāla ukhruj minhā madh’ūman madḥūrā laman tabi‘aka minhum la-amla’ann jahannama minkum ajma‘īn
Dievas tarė: „Išeik, prakeiktas ir išvytas. Kiekvieną, kuris seks paskui tave, užpildysiu kartu su tavimi pragarą.“
Aiškiai nubrėžtos pasekmės šėtonui ir jo sekėjams.

19 eilutė
وَيَا آدَمُ اسْكُنْ أَنتَ وَزَوْجُكَ الْجَنَّةَ فَكُلَا مِنْ حَيْثُ شِئْتُمَا وَلَا تَقْرَبَا هَٰذِهِ الشَّجَرَةَ فَتَكُونَا مِنَ الظَّالِمِينَ
Wa yā ādamu’skun anta wa zawjuka l-jannata fakulā min ḥaythu shi’tumā walā taqrabā hādhihish-shajarata fatakūnā minaẓ-ẓālimīn
„Adomai, gyvenk tu ir tavo žmona rojuje, valgykite, iš kur norite, bet neprisilieskite prie šio medžio, nes būsite neteisingieji.“
Dievo įstatymas aiškus ir konkretus.

20 eilutė
فَوَسْوَسَ لَهُمَا الشَّيْطَانُ لِيُبْدِيَ لَهُمَا مَا وُورِيَ عَنْهُمَا مِن سَوْآتِهِمَا وَقَالَ مَا نَهَاكُمَا رَبُّكُمَا عَنْ هَٰذِهِ الشَّجَرَةِ إِلَّا أَن تَكُونَا مَلَكَيْنِ أَوْ تَكُونَا مِنَ الْخَالِدِينَ
Fawaswasa lahumā sh-shayṭānu liyubdī lahumā mā wūriya ‘anhumā min saw’ātihimā wa qāla mā nahākumā rabbukumā ‘anhādhihish-shajarati illā an takūnā malakayni aw takūnā minal-khālidīn
Šėtonas sušnibždėjo jiems, kad medis paslėpė nuo jų tai, kas draudžiama, ir sakė: „Viešpats uždraudė šį medį tik todėl, kad netaptumėte angelais ar nemirtingais.“
Pirmoji apgaulė, kurią jis panaudojo prieš žmones.

21 eilutė
وَقَاسَمَهُمَا إِنِّي لَكُمَا لَمِنَ النَّاصِحِينَ
Wa qāsamahumā innī lakumā lamina n-nāṣiḥīn
Ir jis prisiekė jiems: „Aš jums esu patarėjas.“
Šėtonas apsimeta draugu, nors siekia pražūties.

22 eilutė
فَدَلَّاهُمَا بِغُرُورٍ ۚ فَلَمَّا ذَاقَا الشَّجَرَةَ بَدَتْ لَهُمَا سَوْآتُهُمَا وَطَفِقَا يَخْصِفَانِ عَلَيْهِمَا مِن وَرَقِ الْجَنَّةِ ۚ وَنَادَاهُمَا رَبُّهُمَا أَلَمْ أَنْهَكُمَا عَن تِلْكُمَا الشَّجَرَةِ وَأَقُل لَّكُمَا إِنَّ الشَّيْطَانَ لَكُمَا عَدُوٌّ مُّبِينٌ
Fadallāhumā bighurūrin falammā dhāqā sh-shajarata badat lahumā saw’ātuhumā wa ṭafiqā yakhṣifāni ‘alayhimā min waraqil-jannah wa nādāhumā rabbuhumā alam anhakumā ‘an tilkumā sh-shajarati wa aqul lakumā inna sh-shayṭāna lakumā ‘aduwwun mubīn
Jis juos apgavo, ir kai jie paragavo vaisiaus, atsivėrė jų nuogumas, ir jie ėmė dengti save rojuje esančiais lapais. Viešpats juos pakvietė: „Argi neįspėjau, kad šėtonas jums atviras priešas?“
Žmogaus nuopuolis atskleidžia neklusnumo pasekmes.

23 eilutė
قَالَا رَبَّنَا ظَلَمْنَا أَنفُسَنَا وَإِن لَّمْ تَغْفِرْ لَنَا وَتَرْحَمْنَا لَنَكُونَنَّ مِنَ الْخَاسِرِينَ
Qālā rabbana ẓalamnā anfusanā wa in lam taghfir lanā wa tarḥamnā lanakūnanna minal-khāsirīn
Jie tarė: „Mūsų Viešpatie, mes nuskriaudėme save, jei Tu mums neatleisi ir nepasigailėsi, būsime tarp pražuvusiųjų.“
Pirmoji žmogaus malda – pripažinimas ir prašymas atleidimo.

24 eilutė
قَالَ اهْبِطُوا بَعْضُكُمْ لِبَعْضٍ عَدُوٌّ ۖ وَلَكُمْ فِي الْأَرْضِ مُسْتَقَرٌّ وَمَتَاعٌ إِلَىٰ حِينٍ
Qāla ih’biṭū ba‘ḍukum liba‘ḍin ‘aduww, walakum fil-arḍi mustaqarrun wa matā‘un ilā ḥīn
Jis tarė: „Leiskitės žemyn – vieni kitų priešai. Jums žemėje bus buveinė ir pragyvenimas iki tam tikro laiko.“
Dievas nurodo Adomui, jo žmonai ir šėtonui, kad jų santykiai bus kupini priešiškumo, o žemė taps laikina jų gyvenamoji vieta.

25 eilutė
قَالَ فِيهَا تَحْيَوْنَ وَفِيهَا تَمُوتُونَ وَمِنْهَا تُخْرَجُونَ
Qāla fīhā taḥyawna wafīhā tamūtūna waminhā tukh’rajūn
Jis tarė: „Joje jūs gyvensite, joje mirsite ir iš jos būsite prikelti.“
Dievas nustato žmogaus kelią: gimimas, gyvenimas, mirtis ir prisikėlimas Paskutiniame teisme.

26 eilutė
يَا بَنِي آدَمَ قَدْ أَنزَلْنَا عَلَيْكُمْ لِبَاسًا يُوَارِي سَوْآتِكُمْ وَرِيشًا ۖ وَلِبَاسُ التَّقْوَىٰ ذَٰلِكَ خَيْرٌ ۚ ذَٰلِكَ مِنْ آيَاتِ اللَّهِ لَعَلَّهُمْ يَذَّكَّرُونَ
Yā banī ādama qad anzalnā ‘alaykum libāsan yuwārī saw’ātikum warīshan walibāsut-taqwā dhālika khayr, dhālika min āyāti llāhi la‘allahum yadhdhakkarūn
„Adomo vaikai, Mes davėme jums drabužius dengti nuogumui ir puošmeną, bet geriausias drabužis yra dievobaimingumas. Tai Dievo ženklai, kad jūs atsimintumėte.“
Dievas primena, kad materialūs drabužiai turi vertę, bet tikroji apsauga yra vidinė – paklusnumas Jam.

27 eilutė
يَا بَنِي آدَمَ لَا يَفْتِنَنَّكُمُ الشَّيْطَانُ كَمَا أَخْرَجَ أَبَوَيْكُم مِّنَ الْجَنَّةِ يَنزِعُ عَنْهُمَا لِبَاسَهُمَا لِيُرِيَهُمَا سَوْآتِهِمَا ۗ إِنَّهُ يَرَاكُمْ هُوَ وَقَبِيلُهُ مِنْ حَيْثُ لَا تَرَوْنَهُمْ ۗ إِنَّا جَعَلْنَا الشَّيَاطِينَ أَوْلِيَاءَ لِلَّذِينَ لَا يُؤْمِنُونَ
Yā banī ādama lā yaftinannakumush-shayṭānu kamā akhraja abawaykum minal-jannati yanzī‘u ‘anhumā libāsahumā liyuriyahumā saw’ātihimā, innahu yarākum huwa wa qabīluhu min ḥaythu lā tarawnahum, innā ja‘alnā ash-shayāṭīna awliyā’a lilladhīna lā yu’minūn
„Adomo vaikai, neleiskite šėtonui jūsų apgauti, kaip jis išvedė jūsų tėvus iš Rojaus, atimdamas jų drabužį ir parodydamas jų nuogumą. Jis ir jo palikuonys mato jus iš ten, kur jūs jų nematote. Mes padarėme šėtonus sąjungininkais tiems, kurie netiki.“
Įspėjimas, kad šėtonas visada siekia apnuoginti ir pažeminti žmogų, o apsauga yra tikėjimas.

28 eilutė
وَإِذَا فَعَلُوا فَاحِشَةً قَالُوا وَجَدْنَا عَلَيْهَا آبَاءَنَا وَاللَّهُ أَمَرَنَا بِهَا ۗ قُلْ إِنَّ اللَّهَ لَا يَأْمُرُ بِالْفَحْشَاءِ ۖ أَتَقُولُونَ عَلَى اللَّهِ مَا لَا تَعْلَمُونَ
Wa idhā fa‘alū fāḥishatan qālū wajadnā ‘alayhā ābā’anā wallāhu amarana bihā, qul innanllāha lā ya’muru bil-faḥshā’, ataqūlūna ‘alallāhi mā lā ta‘lamūn
„Kai jie daro nedorybę, sako: ‘Mes radome savo tėvus tai darant, ir Dievas mums tai įsakė.’ Pasakyk: ‘Dievas neįsako nedorybės. Ar kalbate apie Dievą tai, ko nežinote?’“
Dievas pasmerkia paprotį dangstyti nuodėmę religijos vardu.

29 eilutė
قُلْ أَمَرَ رَبِّي بِالْقِسْطِ ۖ وَأَقِيمُوا وُجُوهَكُمْ عِندَ كُلِّ مَسْجِدٍ وَادْعُوهُ مُخْلِصِينَ لَهُ الدِّينَ ۚ كَمَا بَدَأَكُمْ تَعُودُونَ
Qul amara rabbī bil-qisṭ, wa aqīmū wujūhakum ‘inda kulli masjidin wad‘ūhu mukhliṣīna lahuddīn, kamā bada’akum ta‘ūdūn
„Pasakyk: Mano Viešpats įsakė teisingumą. Stokite veidais į kiekvieną maldos vietą ir šaukite Jo, būdami Jam atsidavę. Kaip Jis jus pradėjo, taip Jūs sugrįšite.“
Dievo įsakymas – teisingumas ir grynas atsidavimas.

30 eilutė
فَرِيقًا هَدَىٰ وَفَرِيقًا حَقَّ عَلَيْهِمُ الضَّلَالَةُ ۗ إِنَّهُمُ اتَّخَذُوا الشَّيَاطِينَ أَوْلِيَاءَ مِن دُونِ اللَّهِ وَيَحْسَبُونَ أَنَّهُم مُّهْتَدُونَ
Farīqan hadā wafarīqan ḥaqqa ‘alayhimuḍ-ḍalālah, innahum uttakhadhū ash-shayāṭīna awliyā’a min dūnillāhi wayaḥsabūna annahum muhtadūn
„Vieną grupę Jis veda, o kitai skirta klaida, nes jie priėmė šėtonus kaip globėjus už Dievo ribų ir manė esą vedami tiesos.“
Dievo vadovavimas yra malonė, bet kas renkasi šėtoną, patenka į klaidą.

31 eilutė
يَا بَنِي آدَمَ خُذُوا زِينَتَكُمْ عِندَ كُلِّ مَسْجِدٍ وَكُلُوا وَاشْرَبُوا وَلَا تُسْرِفُوا ۚ إِنَّهُ لَا يُحِبُّ الْمُسْرِفِينَ
Yā banī ādama khudhū zīnatakum ‘inda kulli masjidin wakulū washrabū walā tus’rifū, innahu lā yuḥibbul-musrifīn
„Adomo vaikai, pasipuoškite prie kiekvienos maldos vietos, valgykite ir gerkite, bet nešvaistykite – Jis nemyli švaistūnų.“
Dievas moko, kad malda turi būti pagarbi, o gyvenime dera saikingumas.

32 eilutė
قُلْ مَنْ حَرَّمَ زِينَةَ اللَّهِ الَّتِي أَخْرَجَ لِعِبَادِهِ وَالطَّيِّبَاتِ مِنَ الرِّزْقِ ۚ قُلْ هِيَ لِلَّذِينَ آمَنُوا فِي الْحَيَاةِ الدُّنْيَا خَالِصَةً يَوْمَ الْقِيَامَةِ ۗ كَذَٰلِكَ نُفَصِّلُ الْآيَاتِ لِقَوْمٍ يَعْلَمُونَ
Qul man ḥarrama zīnatallāhi allatī akhraja li‘ibādihi waṭ-ṭayyibāti minar-rizq, qul hiya lilladhīna āmanū fil-ḥayātid-dunyā khāliṣatan yawmal-qiyāmah, kadhālika nufaṣṣilul-āyāti liqawmin ya‘lamūn
„Kas uždraudė Dievo puošmeną, kurią Jis davė savo tarnams, ir gerus pragyvenimo dalykus? Pasakyk: Tai tikintiesiems šiame gyvenime ir vien tik jiems – Prisikėlimo dieną. Taip Mes paaiškiname ženklus tiems, kurie supranta.“
Dievas duoda gėrybes žmogui, bet tikintieji yra tie, kurie tinkamai jas įvertins.

33 eilutė
قُلْ إِنَّمَا حَرَّمَ رَبِّيَ الْفَوَاحِشَ مَا ظَهَرَ مِنْهَا وَمَا بَطَنَ وَالْإِثْمَ وَالْبَغْيَ بِغَيْرِ الْحَقِّ وَأَن تُشْرِكُوا بِاللَّهِ مَا لَمْ يُنَزِّلْ بِهِ سُلْطَانًا وَأَن تَقُولُوا عَلَى اللَّهِ مَا لَا تَعْلَمُونَ
Qul innamā ḥarrama rabbiyal-fawāḥisha mā ẓahara minhā wa mā baṭana wal-ith’ma wal-baghya bighayril-ḥaqqi wa an tush’rikū billāhi mā lam yunazzil bihi sulṭānan wa an taqūlū ‘alallāhi mā lā ta‘lamūn
„Pasakyk: Mano Viešpats uždraudė nedorybes – atviras ir slaptas, nuodėmę, neteisybę be pagrindo, kad jūs neprilygintumėte Dievui to, kam Jis nesuteikė galios, ir kad nesakytumėte apie Dievą to, ko nežinote.“
Dievo įstatymai draudžia tiek išorinį, tiek vidinį blogį ir melą apie Jį.

34 eilutė
وَلِكُلِّ أُمَّةٍ أَجَلٌ ۖ فَإِذَا جَاء أَجَلُهُمْ لَا يَسْتَأْخِرُونَ سَاعَةً وَلَا يَسْتَقْدِمُونَ
Walikulli ummatin ajal, fa idhā jā’a ajaluhum lā yasta’khirūna sā‘atan walā yastaqdimūn
„Kiekvienai tautai skirtas laikas; kai jis ateina, jie negali jo nei atidėti, nei paankstinti.“
Dievo nustatytas laikas tautoms ir žmonėms yra neišvengiamas.

35 eilutė
يَا بَنِي آدَمَ إِمَّا يَأْتِيَنَّكُمْ رُسُلٌ مِّنكُمْ يَقُصُّونَ عَلَيْكُمْ آيَاتِي فَمَنِ اتَّقَىٰ وَأَصْلَحَ فَلَا خَوْفٌ عَلَيْهِمْ وَلَا هُمْ يَحْزَنُونَ
Yā banī ādama immā ya’tiyannakum rusulun minkum yaquṣṣūna ‘alaykum āyātī famani’ttaqā wa aṣlaḥa falā khawfun ‘alayhim walā hum yaḥzanūn
„Adomo vaikai, jei pas jus ateis pasiuntiniai iš jūsų, aiškindami Mano ženklus, tie, kurie bijos ir pataisys save, neturės ko bijoti ir neliūdės.“
Pažadėta ramybė tiems, kurie priima pranašus.

36 eilutė
وَالَّذِينَ كَذَّبُوا بِآيَاتِنَا وَاسْتَكْبَرُوا عَنْهَا أُو۟لَٰئِكَ أَصْحَابُ النَّارِ هُمْ فِيهَا خَالِدُونَ
Walladhīna kadhdhabū bi-āyātinā wastakbarū ‘anhā ūlā’ika aṣḥābun-nāri hum fīhā khālidūn
„O kurie atmetė Mūsų ženklus ir išdidžiai nuo jų nusigręžė, tie bus pragaro draugai, amžinai jame liks.“
Atmetusieji Dievo žinią patirs amžiną bausmę.

37 eilutė
فَمَنْ أَظْلَمُ مِمَّنِ افْتَرَىٰ عَلَى اللَّهِ كَذِبًا أَوْ كَذَّبَ بِآيَاتِهِ ۚ أُو۟لَٰئِكَ يَنَالُهُمْ نَصِيبُهُم مِّنَ الْكِتَابِ ۖ حَتَّىٰٓ إِذَا جَاءَتْهُمْ رُسُلُنَا يَتَوَفَّوْنَهُمْ قَالُوٓا أَيْنَ مَا كُنتُمْ تَدْعُونَ مِن دُونِ اللَّهِ ۖ قَالُوا ضَلُّوا عَنَّا ۖ وَشَهِدُوا عَلَىٰ أَنفُسِهِمْ أَنَّهُمْ كَانُوا كَافِرِينَ
Faman aẓlamu mimmani if’terā ‘alallāhi kadhīban aw kadhdhabā bi-āyātih, ūlā’ika yanāluhum naṣībuhum minal-kitāb, ḥattā idhā jā’athum rusulunā yatawaffawnahum qālū ayna mā kuntum tad‘ūna min dūnillāh, qālū ḍallū ‘annā, washahidū ‘alā anfusihim annahum kānū kāfirīn
„Kas gi neteisingesnis už tą, kuris priskiria Dievui melą ar neigia Jo ženklus? Tokie gaus savo dalį, kaip nustatyta Knygoje, kol ateis Mūsų pasiuntiniai paimti jų sielų ir paklaus: ‘Kur jūsų garbinti dievai be Dievo?’ Jie sakys: ‘Jie mus paliko.’ Ir jie liudys patys prieš save, kad buvo netikintys.“
Melagingi dievai negali išgelbėti žmogaus, o jis pats pripažins savo klaidą.

38 eilutė
قَالَ ادْخُلُوا فِي أُمَمٍ قَدْ خَلَتْ مِن قَبْلِكُم مِّنَ الْجِنِّ وَالْإِنسِ فِي النَّارِ ۖ كُلَّمَا دَخَلَتْ أُمَّةٌ لَّعَنَتْ أُخْتَهَا ۖ حَتَّىٰ إِذَا ادَّارَكُوا فِيهَا جَمِيعًا قَالَتْ أُخْرَاهُمْ لِأُولَاهُمْ رَبَّنَا هَٰؤُلَاءِ أَضَلُّونَا فَآتِهِمْ عَذَابًا ضِعْفًا مِّنَ النَّارِ ۖ قَالَ لِكُلٍّ ضِعْفٌ وَلَٰكِن لَّا تَعْلَمُونَ
Qāla udkhulū fī umamin qad khalat min qablikum minal-jinni wal-insi fin-nār, kullamā dakhulat ummatun la‘anat ukhtahā, ḥattā idhā iddārakū fīhā jamī‘an qālat ukh’rāhum liūlāhum rabbana hā’ulā’i aḍallūnā faātihim ‘adhāban ḍi‘fan minan-nār, qāla likullin ḍi‘fun walākin lā ta‘lamūn
„Dievas tarė: ‘Įeikite į ugnį kartu su ankstesnėmis tautomis iš džinų ir žmonių.’ Kiekviena tauta, įėjusi, keiks savo seserį. Kai jos visos susirinks, paskutinieji sakys pirmiesiems: ‘Mūsų Viešpatie, jie mus suklaidino, duok jiems dvigubą ugnies bausmę.’ Jis pasakys: ‘Visiems bus dviguba, bet jūs nežinote.’“
Bausmė yra kolektyvinė: klaidinantys ir paklusę klaidai lygiai kentės.

39 eilutė
وَقَالَتْ أُولَاهُمْ لِأُخْرَاهُمْ فَمَا كَانَ لَكُمْ عَلَيْنَا مِن فَضْلٍ فَذُوقُوا الْعَذَابَ بِمَا كُنتُمْ تَكْسِبُونَ
Wa qālat ūlāhum li-ukh’rāhum famā kāna lakum ‘alaynā min faḍlin fadūqūl-‘adhāba bimā kuntum taksibūn
„Pirmieji sakys paskutiniesiems: ‘Jūs neturėjote pranašumo prieš mus. Ragaukite bausmės už tai, ką darėte.’“
Niekas negali teisintis kitais – kiekvienas atsako už save.

40 eilutė
إِنَّ الَّذِينَ كَذَّبُوا بِآيَاتِنَا وَاسْتَكْبَرُوا عَنْهَا لَا تُفَتَّحُ لَهُمْ أَبْوَابُ السَّمَاءِ وَلَا يَدْخُلُونَ الْجَنَّةَ حَتَّىٰ يَلِجَ الْجَمَلُ فِي سَمِّ الْخِيَاطِ ۚ وَكَذَٰلِكَ نَجْزِي الْمُجْرِمِينَ
Inna alladhīna kadhdhabū bi-āyātinā wastakbarū ‘anhā lā tufattaḥu lahum abwābus-samā’i walā yadkhulūnal-jannata ḥattā yalija al-jamalu fī sammil-khiyāṭ, wakadhālika najzīl-muj’rimīn
„Tie, kurie atmetė Mūsų ženklus ir išdidžiai nuo jų nusigręžė, jiems nebus atvertos dangaus durys ir jie nepateks į rojų, kol kupranugaris neperės pro adatos skylutę. Taip Mes atlyginsime nusikaltėliams.“
Neįmanoma, kad puikybė ir netikėjimas vestų į rojų.

41 eilutė
لَهُم مِّن جَهَنَّمَ مِهَادٌ وَمِن فَوْقِهِمْ غَوَاشٍ ۚ وَكَذَٰلِكَ نَجْزِي الظَّالِمِينَ
Lahum min jahannama mihādun wamin fawqihim ghawāshin wakadhālika najzī aẓ-ẓālimīn
„Jiems iš pragaro bus patalas, o virš jų – danga. Taip Mes atlyginsime neteisingiesiems.“
Pragaras apgaubs juos iš visų pusių.

42 eilutė
وَالَّذِينَ آمَنُوا وَعَمِلُوا الصَّالِحَاتِ لَا نُكَلِّفُ نَفْسًا إِلَّا وُسْعَهَا أُو۟لَٰئِكَ أَصْحَابُ الْجَنَّةِ هُمْ فِيهَا خَالِدُونَ
Walladhīna āmanū wa ‘amilūṣ-ṣāliḥāti lā nukallifu nafsan illā wus‘ahā ūlā’ika aṣḥābul-jannati hum fīhā khālidūn
„Tie, kurie tiki ir daro gerus darbus – Mes nepaskiriame sielai daugiau, nei ji gali pakelti – jie yra rojaus gyventojai, amžinai ten pasiliks.“
Dievo teisingumas yra subalansuotas, niekas neapkraunamas daugiau, nei gali.

43 eilutė
وَنَزَعْنَا مَا فِي صُدُورِهِم مِّنْ غِلٍّ تَجْرِي مِن تَحْتِهِمُ الْأَنْهَارُ ۖ وَقَالُوا الْحَمْدُ لِلَّهِ الَّذِي هَدَانَا لِهَٰذَا وَمَا كُنَّا لِنَهْتَدِيَ لَوْلَا أَنْ هَدَانَا اللَّهُ ۗ لَقَدْ جَاءتْ رُسُلُ رَبِّنَا بِالْحَقِّ ۖ وَنُودُوا أَنْ تِلْكُمُ الْجَنَّةُ أُورِثْتُمُوهَا بِمَا كُنتُمْ تَعْمَلُونَ
Wa naza‘nā mā fī ṣudūrihim min ghillin tajrī min taḥtihimul-anhār, wa qālū al-ḥamdu lillāhi alladhī hadānā lihādhā wamā kunnā linahtadiya lawlā an hadānāllāh, laqad jā’at rusulu rabbinā bil-ḥaqq, wanūdū an tilkumul-jannatu ūriṯ’tumūhā bimā kuntum ta‘malūn
„Mes pašalinsime iš jų širdžių pavydą, po jų kojomis tekės upės. Jie sakys: ‘Šlovė Dievui, kuris mus nuvedė čia, mes nebūtume atradę kelio, jei ne Jis. Mūsų Viešpaties pasiuntiniai tikrai atėjo su tiesa.’ Ir bus jiems paskelbta: ‘Tai yra rojus, kurį paveldėjote dėl savo darbų.’“
Rojuje neliks pykčio ir neapykantos, tik dėkingumas ir ramybė.

44 eilutė
وَنَادَىٰ أَصْحَابُ الْجَنَّةِ أَصْحَابَ النَّارِ أَنْ قَدْ وَجَدْنَا مَا وَعَدَنَا رَبُّنَا حَقًّا فَهَلْ وَجَدتُّم مَّا وَعَدَ رَبُّكُمْ حَقًّا ۖ قَالُوا نَعَمْ ۚ فَأَذَّنَ مُؤَذِّنٌ بَيْنَهُمْ أَنْ لَعْنَةُ اللَّهِ عَلَى الظَّالِمِينَ
Wanādā aṣḥābul-jannati aṣḥāban-nāri an qad wajadnā mā wa‘adanā rabbunā ḥaqqan fahal wajadtum mā wa‘ada rabbukum ḥaqqan, qālū na‘am, fa’adhdhana mu’adh’dhinun baynahum an la‘natu llāhi ‘alāẓ-ẓālimīn
„Rojaus gyventojai pašauks pragaro gyventojus: ‘Mes radome, ką Viešpats mums pažadėjo, kaip tiesą. Ar ir jūs radote savo Viešpaties pažadą?’ Jie atsakys: ‘Taip.’ Tuomet šauklio balsas tarp jų skelbs: ‘Dievo prakeiksmas neteisingiesiems.’“
Atsiskleidžia kontrastas tarp palaimintųjų ir pasmerktųjų.

45 eilutė
الَّذِينَ يَصُدُّونَ عَن سَبِيلِ اللَّهِ وَيَبْغُونَهَا عِوَجًا وَهُم بِالْآخِرَةِ كَافِرُونَ
Alladhīna yaṣuddūna ‘an sabīlillāhi wayabghūnahā ‘iwajan wahum bil-ākhirati kāfirūn
„Tie, kurie atitraukia nuo Dievo kelio, siekia jį iškreipti ir netiki pomirtiniu gyvenimu.“
Tai nusako pagrindinius netikinčiųjų bruožus – klaidinti kitus ir atmesti amžinybę.

46 eilutė
وَبَيْنَهُمَا حِجَابٌ ۚ وَعَلَى الْأَعْرَافِ رِجَالٌ يَعْرِفُونَ كُلًّا بِسِيمَاهُمْ ۚ وَنَادَوْا أَصْحَابَ الْجَنَّةِ أَنْ سَلَامٌ عَلَيْكُمْ ۚ لَمْ يَدْخُلُوهَا وَهُمْ يَطْمَعُونَ
Wa baynahumā ḥijābun wa ‘alal-a‘rāfi rijālun ya‘rifūna kullan bisīmāhum, wanādaw aṣḥābal-jannati an salāmun ‘alaykum, lam yadkhulūhā wahum yaṭma‘ūn
„Tarp jų bus uždanga, o ant Aukštumų stovės vyrai, pažįstantys kiekvieną pagal jų veidus. Jie šauks Rojaus gyventojams: ‘Ramybė jums!’ Jie dar neįžengs į jį, bet trokš ten patekti.“
Tai simbolinis vaizdas: tarp rojaus ir pragaro yra „aukštumos“, kuriose stovi žmonės, dar laukiantys savo sprendimo.

47 eilutė
وَإِذَا صُرِفَتْ أَبْصَارُهُمْ تِلْقَاءَ أَصْحَابِ النَّارِ قَالُوا رَبَّنَا لَا تَجْعَلْنَا مَعَ الْقَوْمِ الظَّالِمِينَ
Wa idhā ṣurifat abṣāruhum tilqā’a aṣḥābin-nāri qālū rabbanā lā taj‘alnā ma‘al-qawmiẓ-ẓālimīn
„Kai jų žvilgsniai nukryps į pragaro gyventojus, jie sakys: ‘Mūsų Viešpatie, neleisk mums būti su neteisingaisiais.’“
Aukštumose stovintys bijo pragariečių likimo ir meldžia apsaugos.

48 eilutė
وَنَادَىٰ أَصْحَابُ الْأَعْرَافِ رِجَالًا يَعْرِفُونَهُم بِسِيمَاهُمْ قَالُوا مَا أَغْنَىٰ عَنكُمْ جَمْعُكُمْ وَمَا كُنتُمْ تَسْتَكْبِرُونَ
Wanādā aṣḥābul-a‘rāfi rijālan ya‘rifūnahum bisīmāhum qālū mā aghnā ‘ankum jam‘ukum wamā kuntum tastakbirūn
„Aukštumų žmonės šauks vyriams, kuriuos pažins pagal jų veidus: ‘Nei jūsų turtažodžiai, nei išdidumas jums nepadėjo.’“
Čia matomas teisingumo balsas prieš tuos, kurie buvo išdidūs žemėje.

49 eilutė
أَهَٰؤُلَاءِ الَّذِينَ أَقْسَمْتُمْ لَا يَنَالُهُمُ اللَّهُ بِرَحْمَةٍ ۚ ادْخُلُوا الْجَنَّةَ لَا خَوْفٌ عَلَيْكُمْ وَلَا أَنتُمْ تَحْزَنُونَ
A-hā’ulā’i alladhīna aqsamtum lā yanāluhumullāhu biraḥmah, udkhulūl-jannata lā khawfun ‘alaykum walā antum taḥzanūn
„Ar tai ne tie, dėl kurių prisiekėte, kad Dievas jiems nesuteiks gailestingumo? Įeikite į rojų – jums nebebus baimės ir liūdesio.“
Tie, kuriuos žmonės niekino, Dievas pakviečia į rojų.

50 eilutė
وَنَادَىٰ أَصْحَابُ النَّارِ أَصْحَابَ الْجَنَّةِ أَنْ أَفِيضُوا عَلَيْنَا مِنَ الْمَاءِ أَوْ مِمَّا رَزَقَكُمُ اللَّهُ ۚ قَالُوا إِنَّ اللَّهَ حَرَّمَهُمَا عَلَى الْكَافِرِينَ
Wanādā aṣḥābun-nāri aṣḥābal-jannati an afīḍū ‘alaynā minal-mā’i aw mimmā razaqakumullāh, qālū innanllāha ḥarramahumā ‘alal-kāfirīn
„Pragaro gyventojai šauks Rojaus gyventojams: ‘Pilkite mums vandens ar ko Dievas jums davė.’ Jie atsakys: ‘Dievas uždraudė tai netikintiesiems.’“
Pragariečių troškulys parodo jų beviltiškumą ir Dievo atmetimą.

51 eilutė
الَّذِينَ اتَّخَذُوا دِينَهُمْ لَهْوًا وَلَعِبًا وَغَرَّتْهُمُ الْحَيَاةُ الدُّنْيَا ۚ فَالْيَوْمَ نَنسَاهُمْ كَمَا نَسُوا لِقَاءَ يَوْمِهِمْ هَٰذَا وَمَا كَانُوا بِآيَاتِنَا يَجْحَدُونَ
Alladhīna attakhadhū dīnahum lahwan wala‘iban wagharrathumul-ḥayātud-dunyā, falyawma nansāhum kamā nasū liqā’a yawmihim hādhā wamā kānū bi-āyātinā yajḥadūn
„Tie, kurie priėmė religiją kaip žaidimą ir pramogą, ir juos apgavo pasaulio gyvenimas – šiandien Mes pamiršime juos, kaip jie pamiršo šios dienos susitikimą ir neigė Mūsų ženklus.“
Nepagarbus požiūris į tikėjimą atveda į amžiną praradimą.

52 eilutė
وَلَقَدْ جِئْنَاهُم بِكِتَابٍ فَصَّلْنَاهُ عَلَىٰ عِلْمٍ هُدًى وَرَحْمَةً لِّقَوْمٍ يُؤْمِنُونَ
Walaqad ji’nāhum bikitābin faṣṣalnāhu ‘alā ‘ilmin hudan waraḥmatan liqawmin yu’minūn
„Mes atnešėme jiems Knygą, išsamiai paaiškintą pagal žinojimą, kaip vadovą ir gailestingumą tikintiems žmonėms.“
Koranas pristatomas kaip aiškus vadovas tikintiesiems.

53 eilutė
هَلْ يَنظُرُونَ إِلَّا تَأْوِيلَهُ ۚ يَوْمَ يَأْتِي تَأْوِيلُهُ يَقُولُ الَّذِينَ نَسُوهُ مِن قَبْلُ قَدْ جَاءتْ رُسُلُ رَبِّنَا بِالْحَقِّ فَهَل لَّنَا مِن شُفَعَاءَ فَيَشْفَعُوا لَنَا أَوْ نُرَدُّ فَنَعْمَلَ غَيْرَ الَّذِي كُنَّا نَعْمَلُ ۚ قَدْ خَسِرُوٓا أَنفُسَهُمْ وَضَلَّ عَنْهُم مَّا كَانُوا يَفْتَرُونَ
Hal yanẓurūna illā ta’wīlah, yawma ya’tī ta’wīluhu yaqūlu alladhīna nasūhu min qablu qad jā’at rusulu rabbinā bil-ḥaqq, fahal lanā min shufa‘ā’a fayashfa‘ū lanā aw nuraddu fana‘mala ghayra alladhī kunnā na‘mal, qad khasirū anfusahum wa ḍalla ‘anhum mā kānū yaftarūn
„Ar jie laukia tik išsipildymo? Tą dieną, kai jis ateis, tie, kurie jį pamiršo, sakys: ‘Mūsų Viešpaties pasiuntiniai tikrai atėjo su tiesa. Ar turime užtarėjų, kad mus užtartų? Ar galime būti sugrąžinti, kad darytume kitaip, nei darėme?’ Jie pražudė save, ir dingo nuo jų tai, ką jie išgalvojo.“
Vėlyvas suvokimas, kad tiesa buvo pamiršta, neatneša išsigelbėjimo.

54 eilutė
إِنَّ رَبَّكُمُ اللَّهُ الَّذِي خَلَقَ السَّمَاوَاتِ وَالْأَرْضَ فِي سِتَّةِ أَيَّامٍ ثُمَّ اسْتَوَىٰ عَلَى الْعَرْشِ ۖ يُغْشِي اللَّيْلَ النَّهَارَ يَطْلُبُهُ حَثِيثًا وَالشَّمْسَ وَالْقَمَرَ وَالنُّجُومَ مُسَخَّرَاتٍ بِأَمْرِهِ ۗ أَلَا لَهُ الْخَلْقُ وَالْأَمْرُ ۗ تَبَارَكَ اللَّهُ رَبُّ الْعَالَمِينَ
Inna rabbakumu-llāhulladhī khalaqas-samāwāti wal-arḍa fī sittati ayyāmin thumma-stawā ‘alal-‘arsh, yughshī al-layla an-nahāra yaṭlubuhū ḥathīthan, wash-shamsa wal-qamara wan-nujūma musakhkharātin bi-amrih, alā lahu al-khalqu wal-amr, tabārakallāhu rabbul-‘ālamīn
„Jūsų Viešpats yra Dievas, kuris sukūrė dangus ir žemę per šešias dienas, tada atsisėdo ant sosto. Jis apgaubia naktimi dieną, kuri greitai ją veja. Saulė, mėnulis ir žvaigždės paklūsta Jo įsakymui. Argi ne Jam priklauso kūrinija ir įsakymas? Palaimintas Dievas, pasaulių Viešpats.“
Čia pabrėžiamas Dievo kūrybos darbas ir Jo viešpatavimas visai visatai.

55 eilutė
ادْعُوا رَبَّكُمْ تَضَرُّعًا وَخُفْيَةً ۚ إِنَّهُ لَا يُحِبُّ الْمُعْتَدِينَ
Ud‘ū rabbakum taḍarru‘an wakhufyah, innahu lā yuḥibb al-mu‘tadīn
„Šaukite savo Viešpatį nuolankiai ir slapta, nes Jis nemyli peržengiančių ribas.“
Tikėjimo santykis su Dievu apibūdinamas kaip nuolankus kreipimasis, be puikybės ar triukšmo.

56 eilutė
وَلَا تُفْسِدُوا فِي الْأَرْضِ بَعْدَ إِصْلَاحِهَا وَادْعُوهُ خَوْفًا وَطَمَعًا ۚ إِنَّ رَحْمَتَ اللَّهِ قَرِيبٌ مِّنَ الْمُحْسِنِينَ
Walā tufsidu fil-arḍi ba‘da iṣlāḥihā, wad‘ūhu khawfan wa ṭama‘ā, inna raḥmatallāhi qarībun minal-muḥsinīn
„Nekelkite žemėje chaoso po to, kai ji buvo sutvarkyta. Šaukite Jo su baime ir viltimi. Tikrai, Dievo gailestingumas arti geradarių.“
Čia kviečiama saugoti pasaulį, kurį Dievas sukūrė, ir būti sąmoningiems apie atsakomybę.

57 eilutė
وَهُوَ الَّذِي يُرْسِلُ الرِّيَاحَ بُشْرًا بَيْنَ يَدَيْ رَحْمَتِهِ ۖ حَتَّىٰ إِذَا أَقَلَّتْ سَحَابًا ثِقَالًا سُقْنَاهُ لِبَلَدٍ مَّيِّتٍ فَأَنزَلْنَا بِهِ الْمَاءَ فَأَخْرَجْنَا بِهِ مِن كُلِّ الثَّمَرَاتِ ۚ كَذَٰلِكَ نُخْرِجُ الْمَوْتَىٰ لَعَلَّكُمْ تَذَكَّرُونَ
Wahuwa alladhī yursilur-riyāḥa bushran bayna yaday raḥmatih, ḥattā idhā aqallat saḥāban thiqālan suqnāhu libaladin mayyit, fa’anzalnā bihi al-mā’a fa’akhrajnā bihi min kullith-thamarāt, kadhālika nukhrijul-mawtā la‘allakum tadhakkarūn
„Jis yra Tas, kuris siunčia vėjus kaip džiugią žinią prieš Savo gailestingumą. Kai jie pakelia sunkų debesį, Mes nuvedame jį į negyvą kraštą, iš jo nuleidžiame vandenį, ir išauginame visokių vaisių. Taip Mes prikeliame mirusiuosius, kad galvotumėte.“
Gamta tampa prisikėlimo metafora – gyvybė po mirties kaip lietus po sausros.

58 eilutė
وَالْبَلَدُ الطَّيِّبُ يَخْرُجُ نَبَاتُهُ بِإِذْنِ رَبِّهِ ۖ وَالَّذِي خَبُثَ لَا يَخْرُجُ إِلَّا نَكِدًا ۚ كَذَٰلِكَ نُصَرِّفُ الْآيَاتِ لِقَوْمٍ يَشْكُرُونَ
Wal-baladut-ṭayyibu yakhruju nabātuhu bi’idhn rabbih, walladhī khabutha lā yakhruju illā nakidā, kadhālika nuṣarriful-āyāti liqawmin yashkurūn
„Derlinga žemė, gavusi Viešpaties leidimą, išaugina augalus. O nevaisinga žemė duoda tik menką derlių. Taip Mes aiškiname ženklus tiems, kurie dėkoja.“
Žmogaus širdis lyginama su dirva – derlinga priima Dievo žodį ir duoda vaisių, nedėkinga – bevaisė.

59 eilutė
لَقَدْ أَرْسَلْنَا نُوحًا إِلَىٰ قَوْمِهِ فَقَالَ يَا قَوْمِ اعْبُدُوا اللَّهَ مَا لَكُم مِّنْ إِلَٰهٍ غَيْرُهُ إِنِّي أَخَافُ عَلَيْكُمْ عَذَابَ يَوْمٍ عَظِيمٍ
Laqad arsalnā Nūḥan ilā qawmihī faqāla yā qawmi‘budūllāha mā lakum min ilāhin ghayruh, innī akhāfu ‘alaykum ‘adhāba yawmin ‘aẓīm
„Mes pasiuntėme Nojų pas jo tautą. Jis sakė: ‘Mano tauta, garbinkite Dievą, jūs neturite jokio kito dievo šalia Jo. Aš bijau jums didžios dienos bausmės.’“
Pradedama pasakojimų grandinė apie pranašus, kurie ragino žmones grįžti prie tikrojo tikėjimo.

60 eilutė
قَالَ الْمَلَأُ مِن قَوْمِهِ إِنَّا لَنَرَاكَ فِي ضَلَالٍ مُّبِينٍ
Qāl al-mala’u min qawmihī innā lanarāka fī ḍalālin mubīn
„Jo tautos vadovai sakė: ‘Mes matome, kad tu akivaizdžiai klysti.’“
Valdžios ar įtakingų žmonių pasipriešinimas pasikartoja daugelyje pranašų istorijų.

61 eilutė
قَالَ يَا قَوْمِ لَيْسَ بِي ضَلَالَةٌ وَلَٰكِنِّي رَسُولٌ مِّن رَّبِّ الْعَالَمِينَ
Qāla yā qawmi laysa bī ḍalālah, walākinni rasūlun mir-rabbil-‘ālamīn
„Jis atsakė: ‘Mano tauta, manyje nėra klaidos. Aš esu Pasaulių Viešpaties pasiuntinys.’“
Nojus pasirodo kaip nuolankus Dievo žodžio nešėjas, o ne kaip savo idėjų skelbėjas.

62 eilutė
أُبَلِّغُكُمْ رِسَالَاتِ رَبِّي وَأَنصَحُ لَكُمْ وَأَعْلَمُ مِنَ اللَّهِ مَا لَا تَعْلَمُونَ
Uballighukum risālāti rabbī wa anṣaḥu lakum wa a‘lamu minallāhi mā lā ta‘lamūn
„Aš perduodu jums savo Viešpaties žinią, patariu jums ir žinau iš Dievo tai, ko jūs nežinote.“
Pranašo vaidmuo čia – būti tarpininku tarp Dievo išminties ir žmonių.

63 eilutė
أَوَعَجِبْتُمْ أَنْ جَاءَكُمْ ذِكْرٌ مِّن رَّبِّكُمْ عَلَىٰ رَجُلٍ مِّنكُمْ لِيُنذِرَكُمْ وَلِتَتَّقُوا وَلَعَلَّكُمْ تُرْحَمُونَ
Awa ‘ajibtum an jā’akum dhikrun mir-rabbikum ‘alā rajulin minkum liyundhirakum walit attaqū wala‘allakum turḥamūn
„Ar jums keista, kad atėjo jums priminimas iš jūsų Viešpaties per žmogų iš jūsų pačių, kad jus perspėtų, kad būtumėte dievobaimingi ir galėtumėte sulaukti gailestingumo?“
Dievas pasirenka paprastus žmones iš bendruomenės, kad per juos būtų perduota žinia.

64 eilutė
فَكَذَّبُوهُ فَأَنجَيْنَاهُ وَالَّذِينَ مَعَهُ فِي الْفُلْكِ وَأَغْرَقْنَا الَّذِينَ كَذَّبُوا بِآيَاتِنَا ۚ إِنَّهُمْ كَانُوا قَوْمًا عَمِينَ
Fakadhdhabūhu fa’anjaynāhu walladhīna ma‘ahu fil-fulk, wa aghraqnā alladhīna kadhdhabū bi-āyātinā, innahum kānū qawman ‘amīn
„Jie jį atmetė. Todėl Mes išgelbėjome jį ir tuos, kurie buvo su juo laive, o tuos, kurie neigė Mūsų ženklus, paskandinome. Jie buvo akli žmonės.“
Nojaus istorija čia trumpai apibendrinta: ištikimieji išgelbėti, neigėjai sunaikinti.

65 eilutė
وَإِلَىٰ عَادٍ أَخَاهُمْ هُودًا قَالَ يَا قَوْمِ اعْبُدُوا اللَّهَ مَا لَكُم مِّنْ إِلَٰهٍ غَيْرُهُ أَفَلَا تَتَّقُونَ
Wa ilā ‘Ādin akhāhum Hūdan, qāla yā qawmi‘budūllāha mā lakum min ilāhin ghayruh, afalā tattaqūn
„Mes pasiuntėme Aadui jų brolį Hudą. Jis sakė: ‘Mano tauta, garbinkite Dievą, jūs neturite kito dievo šalia Jo. Argi nebūsite dievobaimingi?’“

66 eilutė
قَالَ الْمَلَأُ الَّذِينَ كَفَرُوا مِن قَوْمِهِ إِنَّا لَنَرَاكَ فِي سَفَاهَةٍ وَإِنَّا لَنَظُنُّكَ مِنَ الْكَاذِبِينَ
Qāl al-mala’ulladhīna kafarū min qawmihī innā lanarāka fī safāhah, wa innā lanaẓunnuka minal-kādhibīn
„Jo tautos vadovai, kurie netikėjo, sakė: ‘Mes matome, kad tu esi kvailas, ir manome, kad tu meluoji.’“

67 eilutė
قَالَ يَا قَوْمِ لَيْسَ بِي سَفَاهَةٌ وَلَٰكِنِّي رَسُولٌ مِّن رَّبِّ الْعَالَمِينَ
Qāla yā qawmi laysa bī safāhah, walākinni rasūlun mir-rabbil-‘ālamīn
„Jis atsakė: ‘Mano tauta, manyje nėra kvailumo, aš esu Pasaulių Viešpaties pasiuntinys.’“

68 eilutė
أُبَلِّغُكُمْ رِسَالَاتِ رَبِّي وَأَنَا لَكُمْ نَاصِحٌ أَمِينٌ
Uballighukum risālāti rabbī wa anā lakum nāṣiḥun amīn
„Aš perduodu jums savo Viešpaties žinią ir esu jums patikimas patarėjas.“

69 eilutė
أَوَعَجِبْتُمْ أَنْ جَاءَكُمْ ذِكْرٌ مِّن رَّبِّكُمْ عَلَىٰ رَجُلٍ مِّنكُمْ لِيُنذِرَكُمْ ۚ وَاذْكُرُوا إِذْ جَعَلَكُمْ خُلَفَاءَ مِن بَعْدِ قَوْمِ نُوحٍ وَزَادَكُمْ فِي الْخَلْقِ بَسْطَةً ۖ فَاذْكُرُوا آلَاءَ اللَّهِ لَعَلَّكُمْ تُفْلِحُونَ
Awa ‘ajibtum an jā’akum dhikrun mir-rabbikum ‘alā rajulin minkum liyundhirakum, wadhkurū idh ja‘alakum khulafā’a min ba‘di qawmi Nūḥin wa zādakum fil-khalqi basṭah, fadhkurū ālā’a-llāhi la‘allakum tuf’liḥūn
„Ar jums keista, kad priminimas iš jūsų Viešpaties atėjo per žmogų iš jūsų pačių, kad jus perspėtų? Prisiminkite, kad Jis padarė jus įpėdiniais po Nojaus tautos ir padidino jūsų kūną bei jėgą. Tad atsiminkite Dievo dovanas, galbūt būsite sėkmingi.“

70 eilutė
قَالُوا أَجِئْتَنَا لِنَعْبُدَ اللَّهَ وَحْدَهُ وَنَذَرَ مَا كَانَ يَعْبُدُ آبَاؤُنَا فَأْتِنَا بِمَا تَعِدُنَا إِن كُنتَ مِنَ الصَّادِقِينَ
Qālū aji’tanā lina‘buda-llāha waḥdahū wa nadrā mā kāna ya‘budu ābā’unā fa’tinā bimā ta‘idunā in kunta minaṣ-ṣādiqīn
„Jie atsakė: ‘Ar tu atėjai, kad mes garbintume vien tik Dievą ir paliktume tai, ką garbino mūsų tėvai? Tuomet atnešk mums tai, kuo grasini, jei esi iš tiesų teisingas.’“

71 eilutė
قَالَ قَدْ وَقَعَ عَلَيْكُم مِّن رَّبِّكُمْ رِجْسٌ وَغَضَبٌ ۚ أَتُجَادِلُونَنِي فِي أَسْمَاءٍ سَمَّيْتُمُوهَا أَنتُمْ وَآبَاؤُكُم مَّا نَزَّلَ اللَّهُ بِهَا مِن سُلْطَانٍ ۚ فَانتَظِرُوا إِنِّي مَعَكُم مِّنَ الْمُنتَظِرِينَ
Qāla qad waqa‘a ‘alaykum mir-rabbikum rij’sun wa ghaḍab, atujādilūnanī fī asmā’in sammaytumūhā antum wa ābā’ukum mā nazzalallāhu bihā min sulṭān, fa’ntaẓirū innī ma‘akum minal-muntaẓirīn
„Jis sakė: ‘Jūsų Viešpats jau paskelbė jums bausmę ir rūstybę. Ar jūs ginčijatės dėl vardų, kuriuos jūs ir jūsų tėvai sugalvojote, nors Dievas tam nesuteikė jokios galios? Tad laukite – ir aš kartu su jumis laukiu.’“

72 eilutė
فَأَنجَيْنَاهُ وَالَّذِينَ مَعَهُ بِرَحْمَةٍ مِّنَّا وَقَطَعْنَا دَابِرَ الَّذِينَ كَذَّبُوا بِآيَاتِنَا وَمَا كَانُوا مُؤْمِنِينَ
Fa’anjaynāhu walladhīna ma‘ahu biraḥmatin minnā, wa qaṭa‘nā dābira alladhīna kadhdhabū bi-āyātinā wamā kānū mu’minīn
„Mes išgelbėjome jį ir tuos, kurie buvo su juo, iš Savo gailestingumo, o tuos, kurie neigė Mūsų ženklus ir nebuvo tikintieji, sunaikinome iš pagrindų.“

73 eilutė
وَإِلَىٰ ثَمُودَ أَخَاهُمْ صَالِحًا قَالَ يَا قَوْمِ اعْبُدُوا اللَّهَ مَا لَكُم مِّنْ إِلَٰهٍ غَيْرُهُ ۖ قَدْ جَاءَتْكُم بَيِّنَةٌ مِّن رَّبِّكُمْ ۖ هَٰذِهِ نَاقَةُ اللَّهِ لَكُمْ آيَةً فَذَرُوهَا تَأْكُلْ فِي أَرْضِ اللَّهِ وَلَا تَمَسُّوهَا بِسُوءٍ فَيَأْخُذَكُمْ عَذَابٌ أَلِيمٌ
Wa ilā Thamūda akhāhum Ṣāliḥā, qāla yā qawmi‘budūllāha mā lakum min ilāhin ghayruh, qad jā’atkum bayyinatum mir-rabbikum, hādhih nāqatullāhi lakum āyah, fadharūhā ta’kul fī arḍillāh, walā tamassūhā bisū’in faya’khudhakum ‘adhābun alīm
„Mes pasiuntėme Tamūdai jų brolį Salihą. Jis sakė: ‘Mano tauta, garbinkite Dievą, jūs neturite kito dievo šalia Jo. Atėjo jums aiškus ženklas iš jūsų Viešpaties: štai Dievo kupranugari motina – ženklas jums. Palikite ją ganytis Dievo žemėje ir nelieskite jos pikta, nes jus ištiks skausminga bausmė.’“

74 eilutė
وَاذْكُرُوا إِذْ جَعَلَكُمْ خُلَفَاءَ مِن بَعْدِ عَادٍ وَبَوَّأَكُمْ فِي الْأَرْضِ تَتَّخِذُونَ مِن سُهُولِهَا قُصُورًا وَتَنْحِتُونَ الْجِبَالَ بُيُوتًا ۖ فَاذْكُرُوا آلَاءَ اللَّهِ وَلَا تَعْثَوْا فِي الْأَرْضِ مُفْسِدِينَ
Wadhkurū idh ja‘alakum khulafā’a min ba‘di ‘Ādin wa bawwa’akum fil-arḍi tattakhidhūna min suhūlihā quṣūrā wa tanḥitūnal-jibāla buyūtā, fadhkurū ālā’a-llāhi walā ta‘thaw fil-arḍi muf’sidīn
„Prisiminkite, kai Jis padarė jus įpėdiniais po Aado ir apgyvendino jus žemėje: jūs statėte rūmus lygumose ir kalėte namus kalnuose. Tad atsiminkite Dievo dovanas ir nekelkite žemėje chaoso.“

75 eilutė
قَالَ الْمَلَأُ الَّذِينَ اسْتَكْبَرُوا مِن قَوْمِهِ لِلَّذِينَ اسْتُضْعِفُوا لِمَنْ آمَنَ مِنْهُمْ أَتَعْلَمُونَ أَنَّ صَالِحًا مُّرْسَلٌ مِّن رَّبِّهِ قَالُوا إِنَّا بِمَا أُرْسِلَ بِهِ مُؤْمِنُونَ
Qāl al-mala’ulladhīna-stakbarū min qawmihi lilladhīna-stuḍ‘ifū liman āmana minhum ata‘lamūna anna Ṣāliḥan mursalon mir-rabbih, qālū innā bimā ursila bihī mu’minūn
„Įžūlūs jo tautos vadovai sakė silpnesniems, kurie tikėjo: ‘Ar jūs tikrai žinote, kad Salihas yra pasiųstas nuo savo Viešpaties?’ Jie atsakė: ‘Mes tikime tuo, su kuo jis buvo pasiųstas.’“

76 eilutė
قَالَ الَّذِينَ اسْتَكْبَرُوا إِنَّا بِالَّذِي آمَنتُم بِهِ كَافِرُونَ
Qāl alladhīna-stakbarū innā billadhī āmantum bihī kāfirūn
„Išdidieji sakė: ‘Mes netikime tuo, kuo jūs tikite.’“

77 eilutė
فَعَقَرُوا النَّاقَةَ وَعَتَوْا عَنْ أَمْرِ رَبِّهِمْ وَقَالُوا يَا صَالِحُ ائْتِنَا بِمَا تَعِدُنَا إِن كُنتَ مِنَ الْمُرْسَلِينَ
Fa‘aqarūn-nāqata wa ‘ataw ‘an amri rabbihim wa qālū yā Ṣāliḥu’tinā bimā ta‘idunā in kunta minal-mursalīn
„Jie užmušė kupranugarę, nepakluso savo Viešpaties įsakymui ir sakė: ‘Ei, Saliha, atnešk mums tai, kuo grasini, jei esi pasiuntinys.’“

78 eilutė
فَأَخَذَتْهُمُ الرَّجْفَةُ فَأَصْبَحُوا فِي دَارِهِمْ جَاثِمِينَ
Fa’akhadhathumur-rajfah fa’aṣbaḥū fī dārihim jāthimīn
„Juos užklupo žemės drebėjimas, ir jie ryte gulėjo be gyvybės savo namuose.“

79 eilutė
فَتَوَلَّىٰ عَنْهُمْ وَقَالَ يَا قَوْمِ لَقَدْ أَبْلَغْتُكُمْ رِسَالَةَ رَبِّي وَنَصَحْتُ لَكُمْ وَلَٰكِن لَّا تُحِبُّونَ النَّاصِحِينَ
Fatawallā ‘anhum wa qāla yā qawmi laqad ablaghtukum risālah rabbī wa naṣaḥtu lakum walākin lā tuḥibbūnan-nāṣiḥīn
„Jis nusigręžė nuo jų ir pasakė: ‘Mano tauta, aš perdaviau jums savo Viešpaties žinią ir patariau jums, bet jūs nemėgstate patarėjų.’“

80 eilutė
وَلُوطًا إِذْ قَالَ لِقَوْمِهِ أَتَأْتُونَ الْفَاحِشَةَ مَا سَبَقَكُم بِهَا مِنْ أَحَدٍ مِّنَ الْعَالَمِينَ
Walūṭan idh qāla liqawmih, ata’tūnal-fāḥishata mā sabaqakum bihā min aḥadin minal-‘ālamīn
„Ir Loto istorija: jis sakė savo tautai: ‘Ar jūs darote tokį gašlumą, kokio niekas iš pasaulių žmonių nedarė prieš jus?’“

81 eilutė
إِنَّكُمْ لَتَأْتُونَ الرِّجَالَ شَهْوَةً مِّن دُونِ النِّسَاءِ ۚ بَلْ أَنتُمْ قَوْمٌ مُّسْرِفُونَ
Innakum lata’tūnar-rijāla shahwatan min dūnin-nisā’, bal antum qawmum mus’rifūn
„Jūs geidžiate vyrų vietoj moterų. Jūs esate peržengiantys ribas.“

82 eilutė
وَمَا كَانَ جَوَابَ قَوْمِهِ إِلَّا أَن قَالُوا أَخْرِجُوهُم مِّن قَرْيَتِكُمْ إِنَّهُمْ أُنَاسٌ يَتَطَهَّرُونَ
Wa mā kāna jawāba qawmihī illā an qālū akhrijūhum min qaryatikum innahum unāsun yatathahharūn
„Jo tautos atsakymas buvo tik toks: ‘Išvarykite juos iš savo miesto, juk jie žmonės, kurie nori būti švarūs.’“

83 eilutė
فَأَنجَيْنَاهُ وَأَهْلَهُ إِلَّا امْرَأَتَهُ كَانَتْ مِنَ الْغَابِرِينَ
Fa’anjaynāhu wa ahlahū illamra’atahu kānat minal-ghābirīn
„Mes išgelbėjome jį ir jo šeimą, išskyrus jo žmoną – ji liko tarp pražuvusiųjų.“

84 eilutė
وَأَمْطَرْنَا عَلَيْهِم مَّطَرًا فَانظُرْ كَيْفَ كَانَ عَاقِبَةُ الْمُجْرِمِينَ
Wa amṭarnā ‘alayhim maṭaran fānẓur kayfa kāna ‘āqibatul-mujrimīn
„Mes užliejome juos lietumi (akmenimis). Pažvelk, kokia buvo nusikaltėlių baigtis.“

85 eilutė
وَإِلَىٰ مَدْيَنَ أَخَاهُمْ شُعَيْبًا قَالَ يَا قَوْمِ اعْبُدُوا اللَّهَ مَا لَكُم مِّنْ إِلَٰهٍ غَيْرُهُ ۖ قَدْ جَاءَتْكُم بَيِّنَةٌ مِّن رَّبِّكُمْ فَأَوْفُوا الْكَيْلَ وَالْمِيزَانَ وَلَا تَبْخَسُوا النَّاسَ أَشْيَاءَهُمْ وَلَا تُفْسِدُوا فِي الْأَرْضِ بَعْدَ إِصْلَاحِهَا ۚ ذَٰلِكُمْ خَيْرٌ لَّكُمْ إِن كُنتُم مُّؤْمِنِينَ
Wa ilā Madyana akhāhum Shu‘ayban, qāla yā qawmi‘budūllāha mā lakum min ilāhin ghayruh, qad jā’atkum bayyinatum mir-rabbikum, fa’awfūl-kayla wal-mīzān, walā tabkhasūn-nāsa ashyā’ahum, walā tufsidu fil-arḍi ba‘da iṣlāḥihā, dhālikum khayrun lakum in kuntum mu’minīn
„Mes pasiuntėme Madjanui jų brolį Šu‘aybą. Jis sakė: ‘Mano tauta, garbinkite Dievą, jūs neturite kito dievo šalia Jo. Atėjo jums ženklas iš jūsų Viešpaties: pilnai sverkite ir matuokite, neatimkite iš žmonių jų teisių, nekelkite chaoso žemėje po to, kai ji sutvarkyta. Tai geriau jums, jei tikite.’“

86 eilutė
وَلَا تَقْعُدُوا بِكُلِّ صِرَاطٍ تُوعِدُونَ وَتَصُدُّونَ عَن سَبِيلِ اللَّهِ مَنْ آمَنَ بِهِ وَتَبْغُونَهَا عِوَجًا ۚ وَاذْكُرُوا إِذْ كُنتُمْ قَلِيلًا فَكَثَّرَكُمْ ۖ وَانظُرُوا كَيْفَ كَانَ عَاقِبَةُ الْمُفْسِدِينَ
Walā taq‘udū bikulli ṣirāṭin tū‘idūna wa taṣuddūna ‘an sabīlillāhi man āmana bih, wa tabghūnahā ‘iwajān, wadhkurū idh kuntum qalīlan fakaththarakum, wānẓurū kayfa kāna ‘āqibatul-muf’sidīn
„Nesėdėkite prie kiekvieno kelio, grasinant ir atbaidant nuo Dievo kelio tuos, kurie tiki, ir siekdami jį iškraipyti. Prisiminkite, kai buvote maži, Jis jus padaugino. Pažvelkite, kokia buvo sugedusiųjų baigtis.“

87 eilutė
وَإِن كَانَ طَائِفَةٌ مِّنكُمْ آمَنُوا بِالَّذِي أُرْسِلْتُ بِهِ وَطَائِفَةٌ لَّمْ يُؤْمِنُوا فَاصْبِرُوا حَتَّىٰ يَحْكُمَ اللَّهُ بَيْنَنَا ۚ وَهُوَ خَيْرُ الْحَاكِمِينَ
Wa in kāna ṭā’ifatun minkum āmanū billadhī ursiltu bihī wa ṭā’ifatun lam yu’minū, faṣbirū ḥattā yaḥkuma-llāhu baynanā, wahuwa khayrul-ḥākimīn
„Jeigu dalis jūsų tiki tuo, su kuo buvau pasiųstas, o dalis netiki – būkite kantrūs, kol Dievas nuspręs tarp mūsų. Jis yra geriausias teisėjas.“

88 eilutė
قَالَ الْمَلَأُ الَّذِينَ اسْتَكْبَرُوا مِن قَوْمِهِ لَنُخْرِجَنَّكَ يَا شُعَيْبُ وَالَّذِينَ آمَنُوا مَعَكَ مِن قَرْيَتِنَا أَوْ لَتَعُودُنَّ فِي مِلَّتِنَا ۚ قَالَ أَوَلَوْ كُنَّا كَارِهِينَ
Qāl al-mala’ulladhīna-stakbarū min qawmihī lanukhrijannaka yā Shu‘aybu walladhīna āmanū ma‘aka min qaryatinā aw lat‘ūdunna fī millatinā, qāla awalaw kunnā kārihīn
„Išdidūs jo tautos vadovai sakė: ‘Mes tikrai išvysime tave, Šu‘aybai, ir tuos, kurie tiki su tavimi, iš mūsų miesto, arba jūs grįšite į mūsų tikėjimą.’ Jis atsakė: ‘Net jei mums tai nepatinka?’“

89 eilutė
قَدِ افْتَرَيْنَا عَلَى اللَّهِ كَذِبًا إِنْ عُدْنَا فِي مِلَّتِكُم بَعْدَ إِذْ نَجَّانَا اللَّهُ مِنْهَا ۚ وَمَا يَكُونُ لَنَا أَن نَّعُودَ فِيهَا إِلَّا أَن يَشَاءَ اللَّهُ رَبُّنَا ۚ وَسِعَ رَبُّنَا كُلَّ شَيْءٍ عِلْمًا ۚ عَلَى اللَّهِ تَوَكَّلْنَا ۚ رَبَّنَا افْتَحْ بَيْنَنَا وَبَيْنَ قَوْمِنَا بِالْحَقِّ وَأَنتَ خَيْرُ الْفَاتِحِينَ
Qadi-f’taraynā ‘alallāhi kadhiban in ‘udnā fī millatikum ba‘da idh najjānallāhu minhā, wamā yakūnu lanā an na‘ūda fīhā illā an yashā’allāhu rabbunā, wasi‘a rabbunā kulla shay’in ‘ilmā, ‘alallāhi tawakkalnā, rabbanāftah baynanā wa bayna qawminā bil-ḥaqq, wa anta khayrul-fātiḥīn
„Mes meluotume prieš Dievą, jei grįžtume į jūsų tikėjimą po to, kai Dievas mus išgelbėjo iš jo. Mums neįmanoma sugrįžti į jį, nebent Dievas, mūsų Viešpats, to panorėtų. Mūsų Viešpaties žinojimas apima viską. Mes pasitikime Dievu. Mūsų Viešpatie, nuspręsk tarp mūsų ir mūsų tautos tiesoje – Tu esi geriausias teisėjas.“

90 eilutė
وَقَالَ الْمَلَأُ الَّذِينَ كَفَرُوا مِن قَوْمِهِ لَئِنِ اتَّبَعْتُمْ شُعَيْبًا إِنَّكُمْ إِذًا لَّخَاسِرُونَ
Wa qāl al-mala’ulladhīna kafarū min qawmihī la’ini-ttaba‘tum Shu‘ayban innakum idhan lakhāsirūn
„Jo tautos netikintieji vadovai sakė: ‘Jeigu jūs seksite Šu‘aybą, tikrai būsite pralaimėtojai.’“

91 eilutė
فَأَخَذَتْهُمُ الرَّجْفَةُ فَأَصْبَحُوا فِي دَارِهِمْ جَاثِمِينَ
Fa’akhadhathumur-rajfah fa’aṣbaḥū fī dārihim jāthimīn
„Juos užklupo žemės drebėjimas, ir jie ryte gulėjo negyvi savo namuose.“

92 eilutė
الَّذِينَ كَذَّبُوا شُعَيْبًا كَأَن لَّمْ يَغْنَوْا فِيهَا ۚ الَّذِينَ كَذَّبُوا شُعَيْبًا كَانُوا هُمُ الْخَاسِرِينَ
Alladhīna kadhdhabū Shu‘ayban ka’allam yaghnaw fīhā, alladhīna kadhdhabū Shu‘ayban kānū humul-khāsirīn
„Tie, kurie neigė Šu‘aybą, lyg niekada nebūtų ten gyvenę. Jie buvo tikrieji pralaimėtojai.“

93 eilutė
فَتَوَلَّىٰ عَنْهُمْ وَقَالَ يَا قَوْمِ لَقَدْ أَبْلَغْتُكُمْ رِسَالَاتِ رَبِّي وَنَصَحْتُ لَكُمْ فَكَيْفَ آسَىٰ عَلَىٰ قَوْمٍ كَافِرِينَ
Fatawallā ‘anhum wa qāla yā qawmi laqad ablaghtukum risālātī rabbī wa naṣaḥtu lakum fakayfa āsā ‘alā qawmin kāfirīn
„Jis nusigręžė nuo jų ir pasakė: ‘Mano tauta, aš perdaviau jums savo Viešpaties žinias ir patariau jums. Tad kaip galiu liūdėti dėl netikinčiųjų?’“

94 eilutė
وَمَا أَرْسَلْنَا فِي قَرْيَةٍ مِّن نَّبِيٍّ إِلَّا أَخَذْنَا أَهْلَهَا بِالْبَأْسَاءِ وَالضَّرَّاءِ لَعَلَّهُمْ يَضَّرَّعُونَ
Wa mā arsalnā fī qaryatin min nabiyyin illā akhadhnā ahlahā bil-ba’sā’i waḍ-ḍarrā’i la‘allahum yaḍḍarra‘ūn
„Mes nesiuntėme nė vieno pranašo į miestą, nesužadindami jo gyventojų vargais ir nelaimėmis, kad jie būtų nuolankūs.“

95 eilutė
ثُمَّ بَدَّلْنَا مَكَانَ السَّيِّئَةِ الْحَسَنَةَ حَتَّىٰ عَفَوا وَقَالُوا قَدْ مَسَّ آبَاءَنَا الضَّرَّاءُ وَالسَّرَّاءُ فَأَخَذْنَاهُم بَغْتَةً وَهُمْ لَا يَشْعُرُونَ
Thumma baddalnā makānas-sayyi’atil-ḥasanata ḥattā ‘afaw wa qālū qad massa ābā’anā ḍ-ḍarrā’u was-sarrā’, fa’akhadhnāhum baghtatan wahum lā yash‘urūn
„Tada Mes pakeitėme jų blogį gerove, kol jie suklestėjo ir sakė: ‘Mūsų tėvus irgi ištiko nelaimės ir džiaugsmai.’ Staiga Mes juos sugriebėme, jiems netikint.“

96 eilutė
وَلَوْ أَنَّ أَهْلَ الْقُرَىٰ آمَنُوا وَاتَّقَوْا لَفَتَحْنَا عَلَيْهِم بَرَكَاتٍ مِّنَ السَّمَاءِ وَالْأَرْضِ وَلَٰكِن كَذَّبُوا فَأَخَذْنَاهُم بِمَا كَانُوا يَكْسِبُونَ
Walaw anna ahlal-qurā āmanū wattaqaw la fataḥnā ‘alayhim barakātim minas-samā’i wal-arḍ, walākin kadhdhabū fa’akhadhnāhum bimā kānū yaksibūn
„Jei miestų gyventojai būtų tikėję ir buvę dievobaimingi, Mes būtume jiems atvėrę palaiminimus iš dangaus ir žemės. Bet jie neigė, todėl Mes sugriebėme juos už tai, ką jie darė.“

97 eilutė
أَفَأَمِنَ أَهْلُ الْقُرَىٰ أَن يَأْتِيَهُم بَأْسُنَا بَيَاتًا وَهُمْ نَائِمُونَ
Afa-amin ahlal-qurā an ya’tiyahum ba’sunā bayātan wahum nā’imūn
„Ar miestų gyventojai jaučiasi saugūs, kad Mūsų bausmė jų neužklups naktį, kai jie miega?“

98 eilutė
أَوَأَمِنَ أَهْلُ الْقُرَىٰ أَن يَأْتِيَهُم بَأْسُنَا ضُحًى وَهُمْ يَلْعَبُونَ
Awa-amin ahlal-qurā an ya’tiyahum ba’sunā ḍuḥan wahum yal‘abūn
„Ar jie jaučiasi saugūs, kad Mūsų bausmė jų neužklups dieną, kai jie žaidžia?“

99 eilutė
أَفَأَمِنُوا مَكْرَ اللَّهِ ۚ فَلَا يَأْمَنُ مَكْرَ اللَّهِ إِلَّا الْقَوْمُ الْخَاسِرُونَ
Afa-aminū makrallāh, falā ya’manu makrallāhi illal-qawmul-khāsirūn
„Ar jie jaučiasi saugūs nuo Dievo plano? Nuo Dievo plano jaučiasi saugūs tik pralaimėtojai.“

100 eilutė
أَوَلَمْ يَهْدِ لِلَّذِينَ يَرِثُونَ الْأَرْضَ مِن بَعْدِ أَهْلِهَا أَن لَّوْ نَشَاءُ أَصَبْنَاهُم بِذُنُوبِهِمْ ۚ وَنَطْبَعُ عَلَىٰ قُلُوبِهِمْ فَهُمْ لَا يَسْمَعُونَ
Awa lam yahdi lilladhīna yarithūnal-arḍa min ba‘di ahlihā an law nashā’u aṣabnāhum bidhunūbihim, wanaṭba‘u ‘alā qulūbihim fahum lā yasma‘ūn
„Argi nesuvokia tie, kurie paveldi žemę po ankstesniųjų, kad Mes galime juos nubausti už jų nuodėmes? Mes užantspaudavome jų širdis – jie negirdi.“

101 eilutė
تِلْكَ الْقُرَىٰ نَقُصُّ عَلَيْكَ مِنْ أَنبَائِهَا ۚ وَلَقَدْ جَاءَتْهُمْ رُسُلُهُم بِالْبَيِّنَاتِ فَمَا كَانُوا لِيُؤْمِنُوا بِمَا كَذَّبُوا مِن قَبْلُ ۚ كَذَٰلِكَ يَطْبَعُ اللَّهُ عَلَىٰ قُلُوبِ الْكَافِرِينَ
Tilkal-qurā naquṣṣu ‘alayka min anbā’ihā, walaqad jā’at’hum rusuluhum bil-bayyināt, famā kānū liyu’minū bimā kadhdhabū min qablu, kadhālika yaṭba‘ullāhu ‘alā qulūbil-kāfirīn
„Šitie miestai – Mes tau pasakojame jų istorijas. Jų pasiuntiniai atėjo su aiškiais ženklais, bet jie nepatikėjo tuo, ką anksčiau neigė. Taip Dievas užantspauduoja netikinčiųjų širdis.“

102 eilutė
وَمَا وَجَدْنَا لِأَكْثَرِهِم مِّنْ عَهْدٍ ۖ وَإِن وَجَدْنَا أَكْثَرَهُمْ لَفَاسِقِينَ
Wa mā wajadnā li-aktharihim min ‘ahd, wa in wajadnā aktharahum la fāsiqīn
„Mes neradome daugumos jų ištikimų sandorai, o daugumą jų radome sugedusius.“

103 eilutė
ثُمَّ بَعَثْنَا مِن بَعْدِهِم مُّوسَىٰ بِآيَاتِنَا إِلَىٰ فِرْعَوْنَ وَمَلَئِهِ فَظَلَمُوا بِهَا ۖ فَانظُرْ كَيْفَ كَانَ عَاقِبَةُ الْمُفْسِدِينَ
Thumma ba‘athnā min ba‘dihim Mūsā bi-āyātinā ilā Fir‘awna wa mala’ihī faẓalamū bihā, fānẓur kayfa kānat ‘āqibatul-muf’sidīn
„Tada po jų Mes pasiuntėme Mozę su Mūsų ženklais pas faraoną ir jo didžiūnus, bet jie su jais elgėsi neteisingai. Pažvelk, kokia buvo sugedusiųjų baigtis.“

104 eilutė
وَقَالَ مُوسَىٰ يَا فِرْعَوْنُ إِنِّي رَسُولٌ مِّن رَّبِّ الْعَالَمِينَ
Wa qāla Mūsā yā Fir‘awnu innī rasūlun mir-rabbil-‘ālamīn
„Mozė sakė: ‘Faraonai, aš esu pasiųstas nuo Pasaulių Viešpaties.’“

105 eilutė
حَقِيقٌ عَلَىٰ أَنْ لَّا أَقُولَ عَلَى اللَّهِ إِلَّا الْحَقَّ ۚ قَدْ جِئْتُكُم بِبَيِّنَةٍ مِّن رَّبِّكُمْ فَأَرْسِلْ مَعِيَ بَنِي إِسْرَائِيلَ
Ḥaqīqun ‘alā an lā aqūla ‘alallāhi illal-ḥaqq, qad ji’tukum bibayyinatin mir-rabbikum, fa’arsil ma‘iya banī Isrā’īl
„Man privalu nesakyti apie Dievą nieko, tik tiesą. Aš atėjau pas jus su aiškiu ženklu iš jūsų Viešpaties. Tad išleiskite su manimi Izraelio vaikus.“

106 eilutė
قَالَ إِن كُنتَ جِئْتَ بِآيَةٍ فَأْتِ بِهَا إِن كُنتَ مِنَ الصَّادِقِينَ
Qāla in kunta ji’ta bi-āyatin fa’ti bihā in kunta minaṣ-ṣādiqīn
„Jis sakė: ‘Jei atėjai su ženklu, parodyk jį, jei esi teisingas.’“

107 eilutė
فَأَلْقَىٰ عَصَاهُ فَإِذَا هِيَ ثُعْبَانٌ مُّبِينٌ
Fa’alqā ‘aṣāhu fa-idhā hiya thu‘bānun mubīn
„Mozė metė savo lazda, ir ji pavirto aiškia gyvate.“

108 eilutė
وَنَزَعَ يَدَهُ فَإِذَا هِيَ بَيْضَاءُ لِلنَّاظِرِينَ
Wa naz‘a yadahu fa-idhā hiya bayḍā’u lin-nāẓirīn
„Ir jis ištraukė savo ranką, ir ji spindėjo balta tiems, kurie žiūrėjo.“

109 eilutė
قَالَ الْمَلَأُ مِن قَوْمِ فِرْعَوْنَ إِنَّ هَٰذَا لَسَاحِرٌ عَلِيمٌ
Qāl al-mala’u min qawmi Fir‘awna inna hādhā lasāḥirun ‘alīm
„Faraono tautos vadovai sakė: ‘Tai iš tiesų išmanantis magas.’“

110 eilutė
يُرِيدُ أَن يُخْرِجَكُم مِّنْ أَرْضِكُمْ ۖ فَمَاذَا تَأْمُرُونَ
Yurīdu an yukhrijakum min arḍikum, famādhā ta’murūn
„Jis nori jus išvaryti iš jūsų žemės. Ką liepsite daryti?“

111 eilutė
قَالُوا أَرْجِهْ وَأَخَاهُ وَأَرْسِلْ فِي الْمَدَائِنِ حَاشِرِينَ
Qālū arjih wa akhāhu wa-arsil fil-madā’ini ḥāshirīn
„Jie sakė: ‘Sulaikyk jį ir jo brolį, ir siųsk į miestus surinkėjus.’“

112 eilutė
يَأْتُوكَ بِكُلِّ سَاحِرٍ عَلِيمٍ
Ya’tūka bikulli sāḥirin ‘alīm
„Tegul jie atveda tau kiekvieną išmanantį magą.“

113 eilutė
وَجَاءَ السَّحَرَةُ فِرْعَوْنَ قَالُوا إِنَّ لَنَا لَأَجْرًا إِن كُنَّا نَحْنُ الْغَالِبِينَ
Wajā’a-s-saḥaratu Fir‘awna qālū inna lanā la’ajran in kunnā naḥnul-ghālibīn
„Ir atėjo burtininkai pas faraoną. Jie sakė: ‘Ar mes gausime atlygį, jei būsime nugalėtojai?’“

114 eilutė
قَالَ نَعَمْ وَإِنَّكُمْ لَمِنَ الْمُقَرَّبِينَ
Qāla na‘am wa innakum laminal-muqarrabīn
„Jis atsakė: ‘Taip, ir jūs būsite tarp artimiausiųjų.’“

115 eilutė
قَالُوا يَا مُوسَىٰ إِمَّا أَن تُلْقِيَ وَإِمَّا أَن نَّكُونَ نَحْنُ الْمُلْقِينَ
Qālū yā Mūsā immā an tulqiya wa immā an nakūna naḥnul-mulqīn
„Jie sakė: ‘Mozė, arba tu mesk pirmas, arba mes mesime pirmi.’“

116 eilutė
قَالَ أَلْقُوا فَلَمَّا أَلْقَوْا سَحَرُوا أَعْيُنَ النَّاسِ وَاسْتَرْهَبُوهُمْ وَجَاءُوا بِسِحْرٍ عَظِيمٍ
Qāla alqū falammā alqaw saḥarū a‘yunannāsi wastarhabūhum wajā’ū bisḥrin ‘aẓīm
„Jis atsakė: ‘Meskite.’ Kai jie metė, jie apgavo žmonių akis, įbaugino juos ir parodė didžią magiją.“

117 eilutė
وَأَوْحَيْنَا إِلَىٰ مُوسَىٰ أَنْ أَلْقِ عَصَاكَ فَإِذَا هِيَ تَلْقَفُ مَا يَأْفِكُونَ
Wa awḥaynā ilā Mūsā an alqi ‘aṣāk, fa-idhā hiya talqafu mā ya’fikūn
„Mes įkvėpėme Mozei: ‘Mesk savo lazdą.’ Ji prarijo tai, ką jie suklastojo.“

118 eilutė
فَوَقَعَ الْحَقُّ وَبَطَلَ مَا كَانُوا يَعْمَلُونَ
Fawaqa‘al-ḥaqqu wa baṭala mā kānū ya‘malūn
„Tada tiesa įsitvirtino, ir tai, ką jie darė, tapo nieku.“

119 eilutė
فَغُلِبُوا هُنَالِكَ وَانقَلَبُوا صَاغِرِينَ
Faghulibū hunālika wānqalabū ṣāghirīn
„Jie buvo nugalėti tenai ir sugrįžo pažeminti.“

120 eilutė
وَأُلْقِيَ السَّحَرَةُ سَاجِدِينَ
Wa ulqiyas-saḥaratu sājidīn
„Burtininkai krito kniūbsti garbindami.“

121 eilutė
قَالُوا آمَنَّا بِرَبِّ الْعَالَمِينَ
Qālū āmannā birabbil-‘ālamīn
„Jie sakė: ‘Mes tikime pasaulių Viešpačiu.’“

122 eilutė
رَبِّ مُوسَىٰ وَهَارُونَ
Rabbi Mūsā wa Hārūn
„Mozės ir Aarono Viešpačiu.“

123 eilutė
قَالَ فِرْعَوْنُ آمَنتُم بِهِ قَبْلَ أَنْ آذَنَ لَكُمْ إِنَّ هَٰذَا لَمَكْرٌ مَّكَرْتُمُوهُ فِي الْمَدِينَةِ لِتُخْرِجُوا مِنْهَا أَهْلَهَا ۖ فَسَوْفَ تَعْلَمُونَ
Qāla Fir‘awnu ā’mantum bihī qabla an ādhana lakum, inna hādhā lamakr makartumūhu fil-madīnati litukhrijū minhā ahlahā, fasawfa ta‘lamūn
„Faraonas sakė: ‘Jūs patikėjote Juo dar prieš man leidžiant! Tai tik jūsų sąmokslas, sugalvotas mieste, kad išvarytumėte jo gyventojus. Jūs dar sužinosite!’“

124 eilutė
لَأُقَطِّعَنَّ أَيْدِيَكُمْ وَأَرْجُلَكُم مِّنْ خِلَافٍ ثُمَّ لَأُصَلِّبَنَّكُمْ أَجْمَعِينَ
La-uqaṭṭi‘anna aydiyakum wa arjulakum min khilāfin thumma la-uṣallibannakum ajma‘īn
„Aš jums nukirsiu rankas ir kojas iš priešingų pusių, o paskui visus jus nukryžiuosiu.“

125 eilutė
قَالُوا إِنَّا إِلَىٰ رَبِّنَا مُنقَلِبُونَ
Qālū innā ilā rabbinā munqalibūn
„Jie atsakė: ‘Mes sugrįšime pas savo Viešpatį.’“

126 eilutė
وَمَا تَنقِمُ مِنَّا إِلَّا أَنْ آمَنَّا بِآيَاتِ رَبِّنَا لَمَّا جَاءَتْنَا ۚ رَبَّنَا أَفْرِغْ عَلَيْنَا صَبْرًا وَتَوَفَّنَا مُسْلِمِينَ
Wa mā tanqimu minnā illā an āmannā bi-āyāti rabbinā lammā jā’atnā, rabbanā afrigh ‘alaynā ṣabran wa tawaffanā muslimīn
„Tu mus kaltini tik tuo, kad mes patikėjome savo Viešpaties ženklais, kai jie pasiekė mus. Mūsų Viešpatie, suteik mums kantrybės ir leisk mirti kaip tikintiesiems.“

127 eilutė
وَقَالَ الْمَلَأُ مِن قَوْمِ فِرْعَوْنَ أَتَذَرُ مُوسَىٰ وَقَوْمَهُ لِيُفْسِدُوا فِي الْأَرْضِ وَيَذَرَكَ وَآلِهَتَكَ ۚ قَالَ سَنُقَتِّلُ أَبْنَاءَهُمْ وَنَسْتَحْيِي نِسَاءَهُمْ وَإِنَّا فَوْقَهُمْ قَاهِرُونَ
Wa qāl al-mala’u min qawmi Fir‘awna atadharū Mūsā wa qawmahu liyuf’sidū fil-arḍi wa yadharak wa ālihatak, qāla sanuqattilu abnā’ahum wa nastahyī nisā’ahum wa innā fawqahum qāhirūn
„Faraono didžiūnai sakė: ‘Ar paliksi Mozę ir jo tautą kelti sumaištį žemėje ir atstumti tave bei tavo dievus?’ Jis atsakė: ‘Mes žudysime jų sūnus ir paliksime gyvas moteris. Tikrai mes valdysime juos.’“

128 eilutė
قَالَ مُوسَىٰ لِقَوْمِهِ اسْتَعِينُوا بِاللَّهِ وَاصْبِرُوا ۖ إِنَّ الْأَرْضَ لِلَّهِ يُورِثُهَا مَن يَشَاءُ مِنْ عِبَادِهِ ۖ وَالْعَاقِبَةُ لِلْمُتَّقِينَ
Qāla Mūsā liqawmihī ista‘īnū billāhi waṣbirū, innal-arḍa lillāhi yūrithuhā man yashā’u min ‘ibādih, wal-‘āqibatu lil-muttaqīn
„Mozė sakė savo tautai: ‘Ieškokite pagalbos pas Dievą ir būkite kantrūs. Žemė priklauso Dievui, Jis ją duoda paveldėti tiems iš Savo tarnų, kuriems Jis nori. Geriausia pabaiga – dievobaimingiesiems.’“

129 eilutė
قَالُوا أُوذِينَا مِن قَبْلِ أَنْ تَأْتِيَنَا وَمِن بَعْدِ مَا جِئْتَنَا ۚ قَالَ عَسَىٰ رَبُّكُمْ أَن يُهْلِكَ عَدُوَّكُمْ وَيَسْتَخْلِفَكُمْ فِي الْأَرْضِ فَيَنظُرَ كَيْفَ تَعْمَلُونَ
Qālū ūdhīnā min qabli an ta’tiyanā wamin ba‘di mā ji’tanā, qāla ‘asā rabbukum an yuh’lika ‘aduwwakum wa yastakhlifakum fil-arḍ, fayanẓura kayfa ta‘malūn
„Jie atsakė: ‘Mus engė dar prieš tau ateinant pas mus ir po to, kai tu atėjai.’ Jis sakė: ‘Galbūt jūsų Viešpats sunaikins jūsų priešus ir padarys jus įpėdiniais žemėje, kad pamatytų, kaip elgsitės.’“

130 eilutė
وَلَقَدْ أَخَذْنَا آلَ فِرْعَوْنَ بِالسِّنِينَ وَنَقْصٍ مِّنَ الثَّمَرَاتِ لَعَلَّهُمْ يَذَّكَّرُونَ
Walaqad akhadhnā āla Fir‘awna bis-sinīna wanaqṣim mina-th-thamarāti la‘allahum yadhdhakkarūn
„Mes išbandėme faraono tautą metais (sausros) ir vaisių trūkumu, kad jie prisimintų.“

131 eilutė
فَإِذَا جَاءَتْهُمُ الْحَسَنَةُ قَالُوا لَنَا هَٰذِهِ ۖ وَإِن تُصِبْهُمْ سَيِّئَةٌ يَطَّيَّرُوا بِمُوسَىٰ وَمَن مَّعَهُ ۗ أَلَا إِنَّمَا طَائِرُهُمْ عِندَ اللَّهِ وَلَٰكِنَّ أَكْثَرَهُمْ لَا يَعْلَمُونَ
Fa-idhā jā’at’humul-ḥasanatu qālū lanā hādhih, wa in tuṣibhum sayyi’atun yaṭṭayyarū bi-Mūsā wa man ma‘ah, alā innamā ṭā’iruhum ‘indallāh, walākinna aktharahum lā ya‘lamūn
„Kai jiems ateidavo gerovė, jie sakydavo: ‘Tai mūsų nuopelnas.’ O kai juos ištikdavo nelaimė, jie kaltindavo Mozę ir jo žmones. Bet jų lemtis yra pas Dievą, tik dauguma jų to nesupranta.“

132 eilutė
وَقَالُوا مَهْمَا تَأْتِنَا بِهِ مِنْ آيَةٍ لِّتَسْحَرَنَا بِهَا فَمَا نَحْنُ لَكَ بِمُؤْمِنِينَ
Wa qālū mahmā ta’tinā bihi min āyatin lituṣḥiranā bihā famā naḥnu laka bimu’minīn
„Jie sakė: ‘Kad ir kokį ženklą atneštum, kad mus užkerėtum, mes tau nepatikėsime.’“

133 eilutė
فَأَرْسَلْنَا عَلَيْهِمُ الطُّوفَانَ وَالْجَرَادَ وَالْقُمَّلَ وَالضَّفَادِعَ وَالدَّمَ آيَاتٍ مُّفَصَّلَاتٍ فَاسْتَكْبَرُوا وَكَانُوا قَوْمًا مُّجْرِمِينَ
Fa’arsalnā ‘alayhimut-ṭūfāna wal-jarāda wal-qummala waḍ-ḍafādi‘a wad-dama āyātim mufassalāt, fastakbarū wakānū qawman mujrimīn
„Tada Mes pasiuntėme jiems potvynį, skėrius, utėles, varles ir kraują – aiškius ženklus, bet jie buvo išdidūs ir nusikalstami.“

134 eilutė
وَلَمَّا وَقَعَ عَلَيْهِمُ الرِّجْزُ قَالُوا يَا مُوسَى ادْعُ لَنَا رَبَّكَ بِمَا عَهِدَ عِندَكَ لَئِن كَشَفْتَ عَنَّا الرِّجْزَ لَنُؤْمِنَنَّ لَكَ وَلَنُرْسِلَنَّ مَعَكَ بَنِي إِسْرَائِيلَ
Wa lammā waqa‘a ‘alayhimur-rijzu qālū yā Mūsā ud‘u lanā rabbaka bimā ‘ahida ‘indak, la’in kashafta ‘annā-rijza lanu’minanna laka walanursilanna ma‘aka Banī Isrā’īl
„Kai juos užklupdavo bausmė, jie sakydavo: ‘Mozė, melsk savo Viešpatį už mus pagal tai, ką Jis pažadėjo tau. Jei pašalinsi nuo mūsų bausmę, mes tikrai patikėsime ir paleisime Izraelio vaikus.’“

135 eilutė
فَلَمَّا كَشَفْنَا عَنْهُمُ الرِّجْزَ إِلَىٰ أَجَلٍ هُم بَالِغُوهُ إِذَا هُمْ يَنكُثُونَ
Falammā kashafnā ‘anhumur-rijza ilā ajalin hum bālighūh, idhā hum yankuthūn
„Kai Mes nuimdavome nuo jų bausmę iki nustatyto laiko, jie sulaužydavo pažadą.“

136 eilutė
فَانتَقَمْنَا مِنْهُمْ فَأَغْرَقْنَاهُمْ فِي الْيَمِّ بِأَنَّهُمْ كَذَّبُوا بِآيَاتِنَا وَكَانُوا عَنْهَا غَافِلِينَ
Fantaqamnā minhum fa-aghraqnāhum fil-yammi bi-annahum kadhdhabū bi-āyātinā wakānū ‘anhā ghāfilīn
„Mes atkeršijome jiems ir paskandinome jūroje, nes jie neigė Mūsų ženklus ir buvo abejingi.“

137 eilutė
وَأَوْرَثْنَا الْقَوْمَ الَّذِينَ كَانُوا يُسْتَضْعَفُونَ مَشَارِقَ الْأَرْضِ وَمَغَارِبَهَا الَّتِي بَارَكْنَا فِيهَا ۖ وَتَمَّتْ كَلِمَتُ رَبِّكَ الْحُسْنَىٰ عَلَىٰ بَنِي إِسْرَائِيلَ بِمَا صَبَرُوا ۖ وَدَمَّرْنَا مَا كَانَ يَصْنَعُ فِرْعَوْنُ وَقَوْمُهُ وَمَا كَانُوا يَعْرِشُونَ
Wa awrathnal-qawmal-ladhīna kānū yustaḍ‘afūna mashāriqal-arḍi wa maghāribahā allatī bāraknā fīhā, watammat kalimatu rabbikal-ḥusnā ‘alā Banī Isrā’īla bimā ṣabarū, wa dammarnā mā kāna yaṣna‘u Fir‘awnu wa qawmuhu wamā kānū ya‘rishūn
„Mes paveldėti davėme tiems, kurie buvo engiami, žemės rytus ir vakarus, kuriuos palaiminome. Įvykdėsi gerasis tavo Viešpaties pažadas Izraelio vaikams dėl jų kantrybės. Mes sunaikinome, ką faraonas ir jo tauta statė ir kūrė.“

138 eilutė
وَجَاوَزْنَا بِبَنِي إِسْرَائِيلَ الْبَحْرَ فَأَتَوْا عَلَىٰ قَوْمٍ يَعْكُفُونَ عَلَىٰ أَصْنَامٍ لَّهُمْ ۚ قَالُوا يَا مُوسَى اجْعَل لَّنَا إِلَٰهًا كَمَا لَهُمْ آلِهَةٌ ۚ قَالَ إِنَّكُمْ قَوْمٌ تَجْهَلُونَ
Wajāwaznā bi-Banī Isrā’īl al-baḥra fa’atū ‘alā qawmin ya‘kufūna ‘alā aṣnāmillahum, qālū yā Mūsā aj‘al lanā ilāhan kamā lahum ālihatun, qāla innakum qawmum taj’halūn
„Mes pervedėme Izraelio vaikus per jūrą, ir jie sutiko tautą, kuri garbino stabus. Jie sakė: ‘Mozė, padaryk mums dievą, kaip jie turi.’ Jis atsakė: ‘Jūs esate nežinojanti tauta.’“

139 eilutė
إِنَّ هَٰؤُلَاءِ مُتَبَّرٌ مَّا هُمْ فِيهِ وَبَاطِلٌ مَّا كَانُوا يَعْمَلُونَ
Inna hā’ulā’i mutabbarum mā hum fīh, wa bāṭilum mā kānū ya‘malūn
„Tai, ką jie daro, bus sunaikinta, ir jų darbai yra tušti.“

140 eilutė
قَالَ أَغَيْرَ اللَّهِ أَبْغِيكُمْ إِلَٰهًا وَهُوَ فَضَّلَكُمْ عَلَى الْعَالَمِينَ
Qāla aghayrallāhi abghīkum ilāhan wahuwa faḍḍalakum ‘alal-‘ālamīn
„Jis pasakė: ‘Argi aš turėčiau jums ieškoti dievo be Dievo, kuris jus išaukštino virš pasaulių?’“

141 eilutė
وَإِذْ أَنجَيْنَاكُم مِّنْ آلِ فِرْعَوْنَ يَسُومُونَكُمْ سُوءَ الْعَذَابِ وَيُقَتِّلُونَ أَبْنَاءَكُمْ وَيَسْتَحْيُونَ نِسَاءَكُمْ ۚ وَفِي ذَٰلِكُم بَلَاءٌ مِّن رَّبِّكُمْ عَظِيمٌ
Wa idh anjaynākum min āli Fir‘awna yasūmūnakum sū’al-‘adhābi wa yuqattilūna abnā’akum wa yastahyūna nisā’akum, wa fī dhālikum balā’um mir-rabbikum ‘aẓīm
„Prisiminkite, kai Mes jus išgelbėjome nuo faraono žmonių, kurie engė jus baisiu kankinimu, žudė jūsų sūnus ir palikdavo gyvas moteris. Tai buvo didžiulė išmėginimo dovana nuo jūsų Viešpaties.“

142 eilutė
وَوَاعَدْنَا مُوسَىٰ ثَلَاثِينَ لَيْلَةً وَأَتْمَمْنَاهَا بِعَشْرٍ فَتَمَّ مِيقَاتُ رَبِّهِ أَرْبَعِينَ لَيْلَةً ۚ وَقَالَ مُوسَىٰ لِأَخِيهِ هَارُونَ اخْلُفْنِي فِي قَوْمِي وَأَصْلِحْ وَلَا تَتَّبِعْ سَبِيلَ الْمُفْسِدِينَ
Wawā‘adnā Mūsā thalāthīna laylatan wa atmamnāhā bi‘ashr, fatamma mīqātu rabbihī arba‘īna laylah, wa qāla Mūsā li-akhīhi Hārūn ukhlufnī fī qawmī wa aṣliḥ walā tattabi‘ sabīlal-muf’sidīn
„Mes paskyrėme Mozei trisdešimt naktų, o paskui pridėjome dar dešimt, ir jo Viešpaties nustatytas laikas buvo keturiasdešimt naktų. Mozė sakė savo broliui Aaronui: ‘Būk mano įpėdiniu mano tautoje, tvarkyk gerai ir nesek sugedusiųjų keliu.’“

143 eilutė
وَلَمَّا جَاءَ مُوسَىٰ لِمِيقَاتِنَا وَكَلَّمَهُ رَبُّهُ قَالَ رَبِّ أَرِنِي أَنظُرْ إِلَيْكَ ۚ قَالَ لَن تَرَانِي وَلَٰكِنِ انظُرْ إِلَى الْجَبَلِ فَإِنِ اسْتَقَرَّ مَكَانَهُ فَسَوْفَ تَرَانِي ۚ فَلَمَّا تَجَلَّىٰ رَبُّهُ لِلْجَبَلِ جَعَلَهُ دَكًّا وَخَرَّ مُوسَىٰ صَعِقًا ۚ فَلَمَّا أَفَاقَ قَالَ سُبْحَانَكَ تُبْتُ إِلَيْكَ وَأَنَا أَوَّلُ الْمُؤْمِنِينَ
Walammā jā’a Mūsā limīqātinā wakallamahu rabbuh, qāla rabbi arinī anẓur ilayk, qāla lan tarānī walākininẓur ilal-jabali fa’inistaqarra makānahū fasawfa tarānī, falammā tajallā rabbuhu lil-jabali ja‘alahū dakkan wa kharra Mūsā ṣa‘iqā, falammā afāqa qāla subḥānaka tubtu ilayka wa anā awwalul-mu’minīn
„Kai Mozė atėjo į mūsų paskyrimą ir jo Viešpats kalbėjo su juo, jis pasakė: ‘Mano Viešpatie, parodyk man, kad galėčiau tave pamatyti.’ Jis atsakė: ‘Tu manęs nepamatysi, bet pažvelk į kalną: jei jis liks savo vietoje, tada pamatysi mane.’ Kai jo Viešpats pasirodė kalnui, jis sutrupėjo, o Mozė krito be sąmonės. Atsigavęs jis tarė: ‘Šlovė Tau! Aš atgailauju ir esu pirmasis tikintysis.’“

144 eilutė
قَالَ يَا مُوسَىٰ إِنِّي اصْطَفَيْتُكَ عَلَى النَّاسِ بِرِسَالَاتِي وَبِكَلَامِي فَخُذْ مَا آتَيْتُكَ وَكُن مِّنَ الشَّاكِرِينَ
Qāla yā Mūsā innī ṣṭafaytuka ‘alannāsi birisālātī wa bikalāmī fakhudh mā ātaytuka wa kun minash-shākirīn
„Jis pasakė: ‘Mozė, aš išsirinkau tave iš žmonių Savo žinioms ir kalbai. Imk tai, ką tau daviau, ir būk dėkingas.’“

145 eilutė
وَكَتَبْنَا لَهُ فِي الْأَلْوَاحِ مِن كُلِّ شَيْءٍ مَّوْعِظَةً وَتَفْصِيلًا لِّكُلِّ شَيْءٍ فَخُذْهَا بِقُوَّةٍ وَأْمُرْ قَوْمَكَ يَأْخُذُوا بِأَحْسَنِهَا ۚ سَأُرِيكُمْ دَارَ الْفَاسِقِينَ
Wakatabnā lahu fil-alwāḥi min kulli shay’in maw‘iẓatan watafṣīlan likulli shay’, fakhudh’hā biquwwah wa’mur qawmaka ya’khudhū bi-aḥsaniha, sa-urīkum dāral-fāsiqīn
„Mes įrašėme jam į lenteles pamokymus ir paaiškinimus dėl visko. Imk juos su tvirtumu ir įsakyk savo tautai laikytis geriausio iš jų. Aš jums parodysiu sugedusiųjų buveinę.“

146 eilutė
سَأَصْرِفُ عَنْ آيَاتِيَ الَّذِينَ يَتَكَبَّرُونَ فِي الْأَرْضِ بِغَيْرِ الْحَقِّ ۖ وَإِن يَرَوْا كُلَّ آيَةٍ لَّا يُؤْمِنُوا بِهَا وَإِن يَرَوْا سَبِيلَ الرُّشْدِ لَا يَتَّخِذُوهُ سَبِيلًا وَإِن يَرَوْا سَبِيلَ الْغَيِّ يَتَّخِذُوهُ سَبِيلًا ۚ ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمْ كَذَّبُوا بِآيَاتِنَا وَكَانُوا عَنْهَا غَافِلِينَ
Sa-aṣrifu ‘an āyātiya alladhīna yatakabbarūna fil-arḍi bighayril-ḥaqq, wa in yaraw kulla āyatin lā yu’minū bihā, wa in yaraw sabīlar-rushdi lā yattakhidhūhu sabīlā, wa in yaraw sabīlal-ghayyi yattakhidhūhu sabīlā, dhālika bi-annahum kadhdhabū bi-āyātinā wakānū ‘anhā ghāfilīn
„Aš atitolinsiu nuo savo ženklų tuos, kurie išdidžiai elgiasi žemėje neteisingai. Jie netikės, nors matytų visus ženklus; jei matys teisingą kelią – jo neseks, bet jei matys klaidą – ją pasirinks. Tai dėl to, kad jie neigė Mūsų ženklus ir buvo abejingi.“

147 eilutė
وَالَّذِينَ كَذَّبُوا بِآيَاتِنَا وَلِقَاءِ الْآخِرَةِ حَبِطَتْ أَعْمَالُهُمْ ۚ هَلْ يُجْزَوْنَ إِلَّا مَا كَانُوا يَعْمَلُونَ
Walladhīna kadhdhabū bi-āyātinā waliqā’il-ākhirati ḥabiṭat a‘māluhum, hal yuj’zawna illā mā kānū ya‘malūn
„Tie, kurie neigė Mūsų ženklus ir pomirtinį susitikimą, jų darbai bus bevertiai. Argi jie bus atlyginami kitaip, nei pagal savo darbus?“

148 eilutė
وَاتَّخَذَ قَوْمُ مُوسَىٰ مِن بَعْدِهِ مِنْ حُلِيِّهِمْ عِجْلًا جَسَدًا لَّهُ خُوَارٌ ۚ أَلَمْ يَرَوْا أَنَّهُ لَا يُكَلِّمُهُمْ وَلَا يَهْدِيهِمْ سَبِيلًا ۘ اتَّخَذُوهُ وَكَانُوا ظَالِمِينَ
Wattakhadha qawmu Mūsā min ba‘dihi min ḥulīyihim ‘ijlan jasadan lahu khuwār, alam yaraw annahu lā yukallimuhum walā yahdīhim sabīlā, ittakhadhūhu wakānū ẓālimīn
„Mozės tauta, jam išvykus, iš savo papuošalų pasidirbo veršį – kūną, kuris skleidė balsą. Argi jie nematė, kad jis nei kalba su jais, nei rodo kelią? Vis dėlto jie jį pasirinko, būdami neteisingi.“

149 eilutė
وَلَمَّا سُقِطَ فِي أَيْدِيهِمْ وَرَأَوْا أَنَّهُمْ قَدْ ضَلُّوا قَالُوا لَئِن لَّمْ يَرْحَمْنَا رَبُّنَا وَيَغْفِرْ لَنَا لَنَكُونَنَّ مِنَ الْخَاسِرِينَ
Wa lammā suqiṭa fī aydīhim wara’aw annahum qad ḍallū qālū la’in lam yarḥamnā rabbu-nā wa yaghfir lanā lanakūnanna minal-khāsirīn
„Kai jie suvokė savo klaidą ir pamatė, kad paklydo, jie sakė: ‘Jei mūsų Viešpats mūsų nepasigailės ir neatleis, būsime tarp pralaimėjusiųjų.’“

150 eilutė
وَلَمَّا رَجَعَ مُوسَىٰ إِلَىٰ قَوْمِهِ غَضْبَانَ أَسِفًا قَالَ بِئْسَمَا خَلَفْتُمُونِي مِن بَعْدِي ۖ أَعَجِلْتُمْ أَمْرَ رَبِّكُمْ ۖ وَأَلْقَى الْأَلْوَاحَ وَأَخَذَ بِرَأْسِ أَخِيهِ يَجُرُّهُ إِلَيْهِ ۚ قَالَ ابْنَ أُمَّ إِنَّ الْقَوْمَ اسْتَضْعَفُونِي وَكَادُوا يَقْتُلُونَنِي فَلَا تُشْمِتْ بِيَ الْأَعْدَاءَ وَلَا تَجْعَلْنِي مَعَ الْقَوْمِ الظَّالِمِينَ
Walammā raja‘a Mūsā ilā qawmihi ghaḍbān asifā, qāla bi’samā khalaftumūnī min ba‘dī, a‘ajiltum amra rabbikum, wa alqā al-alwāḥa wa akhadha bira’si akhīhi yajurruhu ilayh, qāla-bna umma inna al-qawma-staḍ‘afūnī wa kādū yaqtulūnani falā tushmit bīyal-a‘dā’a walā taj‘alnī ma‘alqawmi-ẓ-ẓālimīn
„Kai Mozė grįžo pas savo tautą, pykdamas ir liūdėdamas, jis sakė: ‘Blogai jūs pasielgėte po manęs. Ar paskubėjote savo Viešpaties įsakymą?’ Jis metė lenteles ir griebė už galvos savo brolį, traukdamas jį prie savęs. Aaronas tarė: ‘Brolau, žmonės mane silpnino ir vos nenužudė. Neleisk priešams džiaugtis manimi ir neįtrauk manęs tarp neteisiųjų.’“

151 eilutė
قَالَ رَبِّ اغْفِرْ لِي وَلِأَخِي وَأَدْخِلْنَا فِي رَحْمَتِكَ ۖ وَأَنتَ أَرْحَمُ الرَّاحِمِينَ
Qāla rabbi’ghfir lī wali’akhī wa adkhilnā fī raḥmatik, wa anta arḥamur-rāḥimīn
„Jis sakė: ‘Mano Viešpatie, atleisk man ir mano broliui, priimk mus į savo gailestingumą. Tu esi gailestingiausias.’“

152 eilutė
إِنَّ الَّذِينَ اتَّخَذُوا الْعِجْلَ سَيَنَالُهُمْ غَضَبٌ مِّن رَّبِّهِمْ وَذِلَّةٌ فِي الْحَيَاةِ الدُّنْيَا ۚ وَكَذَٰلِكَ نَجْزِي الْمُفْتَرِينَ
Inna alladhīna-ttakhadhūl-‘ijla sayanāluhum ghaḍabum mir-rabbihim wa dhillatun fil-ḥayāti-d-dunyā, wakadhālika najzīl-muftarīn
„Tie, kurie pasirinko veršį, patirs savo Viešpaties rūstybę ir pažeminimą šiame gyvenime. Taip Mes atlyginsime melagiams.“

153 eilutė
وَالَّذِينَ عَمِلُوا السَّيِّئَاتِ ثُمَّ تَابُوا مِن بَعْدِهَا وَآمَنُوا إِنَّ رَبَّكَ مِن بَعْدِهَا لَغَفُورٌ رَّحِيمٌ
Walladhīna ‘amilūs-sayyi’āti thumma tābū min ba‘dihā wa āmanū inna rabbaka min ba‘dihā laghafūrur-raḥīm
„Tie, kurie darė blogus darbus, bet paskui atgailavo ir patikėjo – tavo Viešpats po to yra atlaidus ir gailestingas.“

154 eilutė
وَلَمَّا سَكَتَ عَنْ مُوسَى الْغَضَبُ أَخَذَ الْأَلْوَاحَ وَفِي نُسْخَتِهَا هُدًى وَرَحْمَةٌ لِّلَّذِينَ هُمْ لِرَبِّهِمْ يَرْهَبُونَ
Walammā sakata ‘an Mūsā al-ghaḍabu akhadha al-alwāḥ, wa fī nuskhatihā hudan wa raḥmatun lilladhīna hum li-rabbihim yarhabūn
„Kai Mozės pyktis aprimo, jis paėmė lenteles, kuriose buvo vadovas ir gailestingumas tiems, kurie bijo savo Viešpaties.“

155 eilutė
وَاخْتَارَ مُوسَىٰ قَوْمَهُ سَبْعِينَ رَجُلًا لِّمِيقَاتِنَا ۖ فَلَمَّا أَخَذَتْهُمُ الرَّجْفَةُ قَالَ رَبِّ لَوْ شِئْتَ أَهْلَكْتَهُم مِّن قَبْلُ وَإِيَّايَ ۖ أَتُهْلِكُنَا بِمَا فَعَلَ السُّفَهَاءُ مِنَّا ۖ إِنْ هِيَ إِلَّا فِتْنَتُكَ تُضِلُّ بِهَا مَن تَشَاءُ وَتَهْدِي مَن تَشَاءُ ۖ أَنتَ وَلِيُّنَا فَاغْفِرْ لَنَا وَارْحَمْنَا وَأَنتَ خَيْرُ الْغَافِرِينَ
Wakhtāra Mūsā qawmahu sab‘īna rajulan limīqātinā, falammā akhadhathumur-rajfah qāla rabbi law shi’ta ahlaktahum min qablu wa iyyāya, atuh’likunā bimā fa‘ala as-sufahā’u minnā, in hiya illā fitnatuka tuḍillu bihā man tashā’u watahdī man tashā’u, anta waliyyunā faghfir lanā warḥamnā wa anta khayrul-ghāfirīn
„Mozė pasirinko iš savo tautos septyniasdešimt vyrų Mūsų susitikimui. Kai juos užklupo žemės drebėjimas, jis sakė: ‘Mano Viešpatie, jei būtum panorėjęs, būtum juos ir mane sunaikinęs anksčiau. Ar sunaikinsi mus dėl kvailių veiksmų iš mūsų tarpo? Tai tik Tavo išbandymas: Tu suklaidini, ką nori, ir vedi, ką nori. Tu esi mūsų globėjas, tad atleisk mums ir pasigailėk mūsų – Tu esi geriausias atleidžiantysis.’“

156 eilutė
وَاكْتُبْ لَنَا فِي هَٰذِهِ الدُّنْيَا حَسَنَةً وَفِي الْآخِرَةِ إِنَّا هُدْنَا إِلَيْكَ ۚ قَالَ عَذَابِي أُصِيبُ بِهِ مَنْ أَشَاءُ ۖ وَرَحْمَتِي وَسِعَتْ كُلَّ شَيْءٍ ۚ فَسَأَكْتُبُهَا لِلَّذِينَ يَتَّقُونَ وَيُؤْتُونَ الزَّكَاةَ وَالَّذِينَ هُم بِآيَاتِنَا يُؤْمِنُونَ
Waktub lanā fī hādhihi-d-dunyā ḥasanatan wa fil-ākhirati innā hud’nā ilayk, qāla ‘adhābī uṣību bihī man ashā’, wa raḥmatī wasi‘at kulla shay’, fasa-aktubuhā lilladhīna yattaqūna wa yu’tūnaz-zakāh walladhīna hum bi-āyātinā yu’minūn
„‘Užrašyk mums gėrį šiame gyvenime ir anapusybėje – mes grįžome pas Tave.’ Jis atsakė: ‘Mano bausmę patiria, kas Man patinka, o Mano gailestingumas apima viską. Aš jį užrašysiu tiems, kurie bijo, duoda išmaldą ir tiki Mūsų ženklais.’“

157 eilutė
الَّذِينَ يَتَّبِعُونَ الرَّسُولَ النَّبِيَّ الْأُمِّيَّ الَّذِي يَجِدُونَهُ مَكْتُوبًا عِندَهُمْ فِي التَّوْرَاةِ وَالْإِنجِيلِ يَأْمُرُهُم بِالْمَعْرُوفِ وَيَنْهَاهُمْ عَنِ الْمُنكَرِ وَيُحِلُّ لَهُمُ الطَّيِّبَاتِ وَيُحَرِّمُ عَلَيْهِمُ الْخَبَائِثَ وَيَضَعُ عَنْهُمْ إِصْرَهُمْ وَالْأَغْلَالَ الَّتِي كَانَتْ عَلَيْهِمْ ۚ فَالَّذِينَ آمَنُوا بِهِ وَعَزَّرُوهُ وَنَصَرُوهُ وَاتَّبَعُوا النُّورَ الَّذِي أُنزِلَ مَعَهُ أُولَٰئِكَ هُمُ الْمُفْلِحُونَ
Alladhīna yattabi‘ūnar-rasūlan-nabiyyal-ummiyya alladhī yajidūnahu maktūban ‘indahum fit-Tawrāti wal-Injīl, ya’muruhum bil-ma‘rūfi wayanhāhum ‘anil-munkar, wayuḥillu lahumut-ṭayyibāt, wayuḥarrimu ‘alayhimul-khabā’ith, wayaḍa‘u ‘anhum iṣrahum wal-aghlālal-latī kānat ‘alayhim, falladhīna āmanū bihi wa ‘azzarūhu wa naṣarūhu wattaba‘ūn-nūral-ladhī unzila ma‘ah, ulā’ika humul-muf’liḥūn
„Tie, kurie seka pasiuntinį, neraštingą pranašą, kurį jie randa užrašytą pas save Tóroje ir Evangelijoje, kuris liepia jiems gėrį, draudžia blogį, leidžia jiems gerus dalykus, uždraudžia nešvarius, nuima nuo jų naštą ir pančius, kurie buvo ant jų. Tie, kurie tiki juo, gerbia jį, padeda jam ir seka šviesą, nusileistą su juo, yra tikrieji laimėtojai.“

158 eilutė
قُلْ يَا أَيُّهَا النَّاسُ إِنِّي رَسُولُ اللَّهِ إِلَيْكُمْ جَمِيعًا الَّذِي لَهُ مُلْكُ السَّمَاوَاتِ وَالْأَرْضِ ۖ لَا إِلَٰهَ إِلَّا هُوَ يُحْيِي وَيُمِيتُ ۖ فَآمِنُوا بِاللَّهِ وَرَسُولِهِ النَّبِيِّ الْأُمِّيِّ الَّذِي يُؤْمِنُ بِاللَّهِ وَكَلِمَاتِهِ وَاتَّبِعُوهُ لَعَلَّكُمْ تَهْتَدُونَ
Qul yā ayyuhan-nāsu innī rasūlullāhi ilaykum jamī‘an alladhī lahu mulkus-samāwāti wal-arḍ, lā ilāha illā huwa yuḥyī wa yumīt, faāminū billāhi wa rasūlihin-nabiyyi-l-ummiyyi alladhī yu’minu billāhi wa kalimātih, wattabi‘ūhu la‘allakum tahtadūn
„Sakyk: ‘Žmonės, aš esu Dievo pasiuntinys jums visiems – To, kuriam priklauso dangaus ir žemės karalystė. Nėra dievo, tik Jis. Jis suteikia gyvybę ir Jis ją atima. Tad tikėkite Dievu ir Jo pasiuntiniu, neraštingu pranašu, kuris tiki Dievu ir Jo žodžiais, ir sekite juo – galbūt būsite vedami.’“

159 eilutė
وَمِن قَوْمِ مُوسَىٰ أُمَّةٌ يَهْدُونَ بِالْحَقِّ وَبِهِ يَعْدِلُونَ
Wa min qawmi Mūsā ummatun yahdūna bil-ḥaqqi wabihī ya‘dilūn
„Iš Mozės tautos yra bendruomenė, kuri veda tiesa ir pagal ją teisia.“

160 eilutė
وَقَطَّعْنَاهُمُ اثْنَتَيْ عَشْرَةَ أَسْبَاطًا أُمَمًا ۚ وَأَوْحَيْنَا إِلَىٰ مُوسَىٰ إِذِ اسْتَسْقَاهُ قَوْمُهُ أَنِ اضْرِب بِّعَصَاكَ الْحَجَرَ ۖ فَانبَجَسَتْ مِنْهُ اثْنَتَا عَشْرَةَ عَيْنًا ۖ قَدْ عَلِمَ كُلُّ أُنَاسٍ مَّشْرَبَهُمْ ۚ وَظَلَّلْنَا عَلَيْهِمُ الْغَمَامَ وَأَنزَلْنَا عَلَيْهِمُ الْمَنَّ وَالسَّلْوَىٰ ۖ كُلُوا مِن طَيِّبَاتِ مَا رَزَقْنَاكُمْ ۚ وَمَا ظَلَمُونَا وَلَٰكِن كَانُوا أَنفُسَهُمْ يَظْلِمُونَ
Waqaṭṭa‘nāhumuth’natay ‘ashrata asbāṭan umamā, wa awḥaynā ilā Mūsā idhi-stasqāhu qawmuhū aniḍrib bi‘aṣākal-ḥajar, fānba‘asat minhu ith’natā ‘ashrata ‘aynan, qad ‘alima kullu unāsin mashrabahum, wa ẓallalnā ‘alayhimu-l-ghamāma wa anzalnā ‘alayhimu-l-manna was-salwā, kulū min ṭayyibāti mā razaqnākum, wa mā ẓalamūnā walākin kānū anfusahum yaẓlimūn
„Mes padalinome juos į dvylika giminių, bendruomenių. Mes įkvėpėme Mozei, kai jo tauta troško vandens: ‘Sudauk savo lazda akmenį.’ Iš jo ištryško dvylika šaltinių, kiekviena grupė žinojo savo gėrimo vietą. Mes pridengėme juos debesimis ir nuleidome maną bei putpeles: ‘Valgykite gerus dalykus, kuriuos jums davėme.’ Jie nedarė skriaudos mums – jie skriaudė tik save.“

161 eilutė
وَإِذْ قِيلَ لَهُمُ اسْكُنُوا هَٰذِهِ الْقَرْيَةَ وَكُلُوا مِنْهَا حَيْثُ شِئْتُمْ وَقُولُوا حِطَّةٌ وَادْخُلُوا الْبَابَ سُجَّدًا نَّغْفِرْ لَكُمْ خَطِيئَاتِكُمْ ۚ سَنَزِيدُ الْمُحْسِنِينَ
Wa idh qīla lahumu-skunū hādhihi-l-qaryata wakulū minhā ḥaythu shi’tum wa qūlū ḥiṭṭatun wadkhulū-l-bāba sujjadan naghfir lakum khaṭī’ātikum, sanazīdul-muḥsinīn
„Kai jiems buvo pasakyta: ‘Gyvenkite šiame mieste, valgykite iš jo, kur tik norite, sakykite: ‘Atleidimas’, ir įeikite pro vartus nusilenkdami – Mes atleisime jūsų nuodėmes ir dar labiau atlyginsime geradariams.’“

162 eilutė
فَبَدَّلَ الَّذِينَ ظَلَمُوا مِنْهُمْ قَوْلًا غَيْرَ الَّذِي قِيلَ لَهُمْ فَأَرْسَلْنَا عَلَيْهِمْ رِجْزًا مِّنَ السَّمَاءِ بِمَا كَانُوا يَظْلِمُونَ
Fabaddalalladhīna ẓalamū minhum qawlan ghayralladhī qīla lahum, fa’arsalnā ‘alayhim rijzan minas-samā’i bimā kānū yaẓlimūn
„Bet neteisieji iš jų pakeitė žodžius į kitus, nei jiems buvo pasakyta, todėl Mes pasiuntėme jiems bausmę iš dangaus už jų nedorybes.“

163 eilutė
وَاسْأَلْهُمْ عَنِ الْقَرْيَةِ الَّتِي كَانَتْ حَاضِرَةَ الْبَحْرِ إِذْ يَعْدُونَ فِي السَّبْتِ إِذْ تَأْتِيهِمْ حِيتَانُهُمْ يَوْمَ سَبْتِهِمْ شُرَّعًا وَيَوْمَ لَا يَسْبِتُونَ لَا تَأْتِيهِمْ ۚ كَذَٰلِكَ نَبْلُوهُم بِمَا كَانُوا يَفْسُقُونَ
Was’alhum ‘ani-l-qaryati allatī kānat ḥāḍirata-l-baḥri idh ya‘dūna fis-sabt, idh ta’tīhim ḥītānuhum yawma sabtihim shurra‘ā, wa yawma lā yasbitūna lā ta’tīhim, kadhālika nablūhum bimā kānū yafsuqūn
„Paklausk jų apie miestą prie jūros, kai jie peržengė sabato įstatymą: žuvys ateidavo pas juos jų sabato dieną, iškildamos į paviršių, o dienomis, kai nebuvo sabato, jos neateidavo. Taip Mes juos bandėme už jų nedorybes.“

164 eilutė
وَإِذْ قَالَتْ أُمَّةٌ مِّنْهُمْ لِمَ تَعِظُونَ قَوْمًا اللَّهُ مُهْلِكُهُمْ أَوْ مُعَذِّبُهُمْ عَذَابًا شَدِيدًا ۖ قَالُوا مَعْذِرَةً إِلَىٰ رَبِّكُمْ وَلَعَلَّهُمْ يَتَّقُونَ
Wa idh qālat ummatum minhum lima ta‘iẓūna qawmanallāhu muhlikuhum aw mu‘adhdhibuhum ‘adhāban shadīdā, qālū ma‘dhiratan ilā rabbikum wala‘allahum yattaqūn
„Kai viena jų grupė sakė: ‘Kam pamokslaujate tautai, kurią Dievas sunaikins arba skaudžiai nubaus?’ Jie atsakė: ‘Kad turėtume pasiteisinimą prieš savo Viešpatį ir galbūt jie taps dievobaimingi.’“

165 eilutė
فَلَمَّا نَسُوا مَا ذُكِّرُوا بِهِ أَنجَيْنَا الَّذِينَ يَنْهَوْنَ عَنِ السُّوءِ وَأَخَذْنَا الَّذِينَ ظَلَمُوا بِعَذَابٍ بَئِيسٍ بِمَا كَانُوا يَفْسُقُونَ
Falammā nasū mā dhukkirū bihī anjaynā alladhīna yanhawna ‘anis-sū’ wa akhadhnā alladhīna ẓalamū bi‘adhābin ba’īsin bimā kānū yafsuqūn
„Kai jie pamiršo tai, kuo buvo priminti, Mes išgelbėjome tuos, kurie draudė blogį, o neteisiuosius nubaudėme skaudžia bausme už jų nedorybes.“

166 eilutė
فَلَمَّا عَتَوْا عَن مَّا نُهُوا عَنْهُ قُلْنَا لَهُمْ كُونُوا قِرَدَةً خَاسِئِينَ
Falammā ‘ataw ‘an mā nuhū ‘anhu qulna lahum kūnū qiradatan khāsi’īn
„Kai jie atkakliai pažeidė tai, kas buvo jiems uždrausta, Mes pasakėme: ‘Būkite paversti pažemintais beždžionėmis.’“

167 eilutė
وَإِذْ تَأَذَّنَ رَبُّكَ لَيَبْعَثَنَّ عَلَيْهِمْ إِلَىٰ يَوْمِ الْقِيَامَةِ مَن يَسُومُهُمْ سُوءَ الْعَذَابِ ۗ إِنَّ رَبَّكَ لَسَرِيعُ الْعِقَابِ ۖ وَإِنَّهُ لَغَفُورٌ رَّحِيمٌ
Wa idh ta’adhdhana rabbuka layab‘athanna ‘alayhim ilā yawmi-l-qiyāmati man yasūmuhum sū’al-‘adhāb, inna rabbaka lasarī‘ul-‘iqāb, wa innahu laghafūrun raḥīm
„Tavo Viešpats paskelbė, kad iki Prisikėlimo dienos Jis prieš juos siųs tokius, kurie jiems skirs skaudžią bausmę. Tavo Viešpats išties greitas bausti, bet ir atlaidus bei gailestingas.“

168 eilutė
وَقَطَّعْنَاهُمْ فِي الْأَرْضِ أُمَمًا ۖ مِّنْهُمُ الصَّالِحُونَ وَمِنْهُمْ دُونَ ذَٰلِكَ ۖ وَبَلَوْنَاهُم بِالْحَسَنَاتِ وَالسَّيِّئَاتِ لَعَلَّهُمْ يَرْجِعُونَ
Waqaṭṭa‘nāhum fil-arḍi umamā, minhumus-ṣāliḥūna wa minhum dūna dhālika, wabalawnāhum bil-ḥasanāti was-sayyi’āti la‘allahum yarji‘ūn
„Mes išsklaidėme juos po žemę į bendruomenes – tarp jų buvo teisiųjų ir kitokių. Mes bandėme juos gerove ir nelaimėmis, gal jie grįžtų.“

169 eilutė
فَخَلَفَ مِن بَعْدِهِمْ خَلْفٌ وَرِثُوا الْكِتَابَ يَأْخُذُونَ عَرَضَ هَٰذَا الْأَدْنَىٰ وَيَقُولُونَ سَيُغْفَرُ لَنَا وَإِن يَأْتِهِمْ عَرَضٌ مِّثْلُهُ يَأْخُذُوهُ ۚ أَلَمْ يُؤْخَذْ عَلَيْهِم مِّيثَاقُ الْكِتَابِ أَنْ لَّا يَقُولُوا عَلَى اللَّهِ إِلَّا الْحَقَّ وَدَرَسُوا مَا فِيهِ ۗ وَالدَّارُ الْآخِرَةُ خَيْرٌ لِّلَّذِينَ يَتَّقُونَ ۗ أَفَلَا تَعْقِلُونَ
Fakhalafa min ba‘dihim khalfun warithūl-kitāba ya’khudhūna ‘araḍa hādhā al-adnā wa yaqūlūna sayughfaru lanā, wa in ya’tihim ‘araḍum mith’luhu ya’khudhūh, alam yu’khadh ‘alayhim mīthāqul-kitābi allā yaqūlū ‘alallāhi illal-ḥaqq, wa darasū mā fīh, waddāru-l-ākhiratu khayrun lilladhīna yattaqūn, afalā ta‘qilūn
„Po jų atėjo karta, paveldėjusi Knygą. Jie ima šio pasaulio naudą ir sako: ‘Mums bus atleista.’ O jei jiems ateina tokia pati nauda, jie ją ima. Argi iš jų nebuvo paimta sandora, kad jie nekalbės apie Dievą nieko, tik tiesą, ir jie studijavo, kas buvo Knygoje? Anapusybės buveinė geresnė dievobaimingiesiems. Argi jūs nesuvokiate?“

170 eilutė
وَالَّذِينَ يُمَسِّكُونَ بِالْكِتَابِ وَأَقَامُوا الصَّلَاةَ إِنَّا لَا نُضِيعُ أَجْرَ الْمُصْلِحِينَ
Walladhīna yumassikūna bil-kitābi wa aqāmūṣ-ṣalāh, innā lā nuḍī‘u ajral-muṣ’liḥīn
„Tie, kurie tvirtai laikosi Knygos ir atlieka maldą, – Mes neiššvaistome taisytojų atlygio.“

171 eilutė
وَإِذْ نَتَقْنَا الْجَبَلَ فَوْقَهُمْ كَأَنَّهُ ظُلَّةٌ وَظَنُّوا أَنَّهُ وَاقِعٌ بِهِمْ خُذُوا مَا آتَيْنَاكُم بِقُوَّةٍ وَاذْكُرُوا مَا فِيهِ لَعَلَّكُمْ تَتَّقُونَ
Wa idh nataqnā al-jabala fawqahum ka-annahu ẓullah, wa ẓannū annahu wāqi‘um bihim, khudhū mā ātaynākum biquwwah wa-dhkurū mā fīhi la‘allakum tattaqūn
„Kai Mes pakėlėme kalną virš jų lyg stogą, ir jie manė, kad jis kris ant jų, Mes pasakėme: ‘Imkite, ką jums davėme, su tvirtumu ir atsiminkite, kas ten yra – galbūt būsite dievobaimingi.’“

172 eilutė
وَإِذْ أَخَذَ رَبُّكَ مِن بَنِي آدَمَ مِن ظُهُورِهِمْ ذُرِّيَّتَهُمْ وَأَشْهَدَهُمْ عَلَىٰ أَنفُسِهِمْ أَلَسْتُ بِرَبِّكُمْ ۖ قَالُوا بَلَىٰ شَهِدْنَا ۛ أَن تَقُولُوا يَوْمَ الْقِيَامَةِ إِنَّا كُنَّا عَنْ هَٰذَا غَافِلِينَ
Wa idh akhadh rabbuka min banī Ādama min ẓuhūrihim dhurriyyatahum wa ash’hadahum ‘alā anfusihim, alastu birabbikum, qālū balā shahidnā, an taqūlū yawma-l-qiyāmati innā kunnā ‘an hādhā ghāfilīn
„Ir kai tavo Viešpats paėmė iš Adomo vaikų, iš jų palikuonių, jų liudijimą ir paklausė: ‘Argi aš nesu jūsų Viešpats?’ Jie atsakė: ‘Taip, mes liudijame.’ Kad Prisikėlimo dieną nesakytumėte: ‘Mes buvome šito nežinoję.’“

173 eilutė
أَوْ تَقُولُوا إِنَّمَا أَشْرَكَ آبَاؤُنَا مِن قَبْلُ وَكُنَّا ذُرِّيَّةً مِّن بَعْدِهِمْ ۖ أَفَتُهْلِكُنَا بِمَا فَعَلَ الْمُبْطِلُونَ
Aw taqūlū innamā ashraka ābā’unā min qablu wakunnā dhurriyyatan min ba‘dihim, afatuh’likunā bimā fa‘ala-l-mub’ṭilūn
„Arba kad nesakytumėte: ‘Mūsų tėvai anksčiau garbino stabus, o mes buvome tik jų palikuonys po jų. Ar sunaikinsi mus dėl klaidų, kurias padarė sugedę?’“

174 eilutė
وَكَذَٰلِكَ نُفَصِّلُ الْآيَاتِ وَلَعَلَّهُمْ يَرْجِعُونَ
Wakadhālika nufaṣṣilul-āyāti wala‘allahum yarji‘ūn
„Taip Mes aiškiai paaiškiname ženklus, gal jie sugrįš.“

175 eilutė
وَاتْلُ عَلَيْهِمْ نَبَأَ الَّذِي آتَيْنَاهُ آيَاتِنَا فَانسَلَخَ مِنْهَا فَأَتْبَعَهُ الشَّيْطَانُ فَكَانَ مِنَ الْغَاوِينَ
Watlu ‘alayhim naba’alladhī ātaynāhu āyātinā fansalakha minhā fa-atba‘ahush-shayṭānu fakāna minal-ghāwīn
„Paskaityk jiems apie tą, kuriam davėme Mūsų ženklus, bet jis nusigręžė nuo jų. Šėtonas jį pasekė, ir jis tapo paklydusiu.“

176 eilutė
وَلَوْ شِئْنَا لَرَفَعْنَاهُ بِهَا وَلَٰكِنَّهُ أَخْلَدَ إِلَى الْأَرْضِ وَاتَّبَعَ هَوَاهُ ۚ فَمَثَلُهُ كَمَثَلِ الْكَلْبِ إِن تَحْمِلْ عَلَيْهِ يَلْهَثْ أَوْ تَتْرُكْهُ يَلْهَث ۚ ذَٰلِكَ مَثَلُ الْقَوْمِ الَّذِينَ كَذَّبُوا بِآيَاتِنَا ۚ فَاقْصُصِ الْقَصَصَ لَعَلَّهُمْ يَتَفَكَّرُونَ
Walaw shi’nā larafa‘nāhu bihā walākinahu akhlada ilal-arḍi wattaba‘a hawāh, famathaluhu kamathalil-kalbi in taḥmil ‘alayhi yalhath aw tatruk’hu yalhath, dhālika mathalul-qawmi alladhīna kadhdhabū bi-āyātinā, faqṣuṣil-qaṣaṣ la‘allahum yatafakkarūn
„Jei būtume panorėję, būtume jį pakėlę Mūsų ženklais, bet jis prilipo prie žemės ir sekė savo geidulius. Jo pavyzdys – kaip šuns: jei jį varysi, jis lekuos, jei paliksi – jis vis tiek lekuos. Tai panašu į tuos, kurie neigia Mūsų ženklus. Pasakok šias istorijas – gal jie susimąstys.“

177 eilutė
سَاءَ مَثَلًا الْقَوْمُ الَّذِينَ كَذَّبُوا بِآيَاتِنَا وَأَنفُسَهُمْ كَانُوا يَظْلِمُونَ
Sā’a mathalan-qawmul-ladhīna kadhdhabū bi-āyātinā wa-anfusahum kānū yaẓlimūn
„Blogas yra tų žmonių pavyzdys, kurie neigė Mūsų ženklus – jie patys sau darė neteisybę.“

178 eilutė
مَن يَهْدِ اللَّهُ فَهُوَ الْمُهْتَدِي ۖ وَمَن يُضْلِلْ فَأُو۟لَٰئِكَ هُمُ الْخَاسِرُونَ
Man yahdi-llāhu fahuwa-l-muhtadī, wa man yuḍlil fa-ūlā’ika humul-khāsirūn
„Ką Dievas veda, tas yra vedamas. Ką Jis palieka paklysti – tie yra pralaimėtojai.“

179 eilutė
وَلَقَدْ ذَرَأْنَا لِجَهَنَّمَ كَثِيرًا مِّنَ الْجِنِّ وَالْإِنسِ لَهُمْ قُلُوبٌ لَّا يَفْقَهُونَ بِهَا وَلَهُمْ أَعْيُنٌ لَّا يُبْصِرُونَ بِهَا وَلَهُمْ آذَانٌ لَّا يَسْمَعُونَ بِهَا ۚ أُو۟لَٰئِكَ كَالْأَنْعَامِ بَلْ هُمْ أَضَلُّ ۚ أُو۟لَٰئِكَ هُمُ الْغَافِلُونَ
Walaqad dhara’nā lijahannama kathīran minal-jinni wal-ins, lahum qulūbun lā yafqahūna bihā, walahum a‘yunun lā yub’ṣirūna bihā, walahum ādhānun lā yasma‘ūna bihā, ulā’ika kal-an‘ām bal hum aḍall, ulā’ika humul-ghāfilūn
„Mes sukūrėme daug džinų ir žmonių pragarui: jie turi širdis, bet nesupranta; akis, bet nemato; ausis, bet negirdi. Jie yra kaip gyvuliai – net dar labiau paklydę. Jie yra abejingi.“

180 eilutė
وَلِلَّهِ الْأَسْمَاءُ الْحُسْنَىٰ فَادْعُوهُ بِهَا ۖ وَذَرُوا الَّذِينَ يُلْحِدُونَ فِي أَسْمَائِهِ ۚ سَيُجْزَوْنَ مَا كَانُوا يَعْمَلُونَ
Walillāhil-asmā’ul-ḥusnā fad‘ūhu bihā, wadharū alladhīna yulḥidūna fī asmā’ih, sayuj’zawna mā kānū ya‘malūn
„Dievui priklauso gražiausi vardai – šaukite Jį jais. Palikite tuos, kurie iškraipo Jo vardus. Jie bus atlyginti už tai, ką darė.“

181 eilutė
وَمِمَّنْ خَلَقْنَا أُمَّةٌ يَهْدُونَ بِالْحَقِّ وَبِهِ يَعْدِلُونَ
Wa mimman khalaqnā ummatun yahdūna bil-ḥaqqi wabihī ya‘dilūn
„Tarp tų, kuriuos sukūrėme, yra bendruomenė, kuri veda tiesa ir pagal ją teisia.“

182 eilutė
وَالَّذِينَ كَذَّبُوا بِآيَاتِنَا سَنَسْتَدْرِجُهُم مِّنْ حَيْثُ لَا يَعْلَمُونَ
Walladhīna kadhdhabū bi-āyātinā sanastadrijuhum min ḥaythu lā ya‘lamūn
„Tuos, kurie neigia Mūsų ženklus, Mes pamažu trauksime į pražūtį, iš kur jie nesuvokia.“

183 eilutė
وَأُمْلِي لَهُمْ ۚ إِنَّ كَيْدِي مَتِينٌ
Wa umlī lahum, inna kaydī matīn
„Aš jiems duodu laiko – Mano planas tvirtas.“

184 eilutė
أَوَلَمْ يَتَفَكَّرُوا ۗ مَا بِصَاحِبِهِم مِّن جِنَّةٍ ۚ إِنْ هُوَ إِلَّا نَذِيرٌ مُّبِينٌ
Awa lam yatafakkarū, mā biṣāḥibihim min jinnah, in huwa illā nadhīrun mubīn
„Argi jie nesusimąsto? Jų draugas nėra apsėstas – jis tik aiškus perspėtojas.“

185 eilutė
أَوَلَمْ يَنظُرُوا فِي مَلَكُوتِ السَّمَاوَاتِ وَالْأَرْضِ وَمَا خَلَقَ اللَّهُ مِن شَيْءٍ وَأَنْ عَسَىٰ أَن يَكُونَ قَدِ اقْتَرَبَ أَجَلُهُمْ ۖ فَبِأَيِّ حَدِيثٍ بَعْدَهُ يُؤْمِنُونَ
Awa lam yanẓurū fī malakūti-s-samāwāti wal-arḍi wa mā khalaqallāhu min shay’, wa an ‘asā an yakūna qad iq’taraba ajaluhum, fabi-ayyi ḥadīthin ba‘dahu yu’minūn
„Argi jie nepažvelgia į dangaus ir žemės karalystę, į tai, ką Dievas sukūrė, ir kad jų laikas gal jau beveik atėjęs? Kokiu pasakojimu po šio jie dar patikės?“

186 eilutė
مَن يُضْلِلِ اللَّهُ فَلَا هَادِيَ لَهُ ۚ وَيَذَرُهُمْ فِي طُغْيَانِهِمْ يَعْمَهُونَ
Man yuḍlilillāhu falā hādiya lah, wa yadharhum fī ṭughyānihim ya‘mahūn
„Ką Dievas palieka paklysti, tam nėra vedlio. Jis palieka juos klaidžioti jų užsispyrime.“

187 eilutė
يَسْأَلُونَكَ عَنِ السَّاعَةِ أَيَّانَ مُرْسَاهَا ۖ قُلْ إِنَّمَا عِلْمُهَا عِندَ رَبِّي ۖ لَا يُجَلِّيهَا لِوَقْتِهَا إِلَّا هُوَ ۚ ثَقُلَتْ فِي السَّمَاوَاتِ وَالْأَرْضِ لَا تَأْتِيكُمْ إِلَّا بَغْتَةً ۗ يَسْأَلُونَكَ كَأَنَّكَ حَفِيٌّ عَنْهَا ۖ قُلْ إِنَّمَا عِلْمُهَا عِندَ اللَّهِ وَلَٰكِنَّ أَكْثَرَ النَّاسِ لَا يَعْلَمُونَ
Yas’alūnaka ‘ani-s-sā‘ati ayyāna mursāhā, qul innamā ‘ilmuhā ‘inda rabbī, lā yujallīhā liwaqtihā illā huwa, thaqulat fis-samāwāti wal-arḍ, lā ta’tīkum illā baghtah, yas’alūnaka ka’annaka ḥafiyyun ‘anhā, qul innamā ‘ilmuhā ‘indallāh, walākinna aktharan-nāsi lā ya‘lamūn
„Jie klausia tavęs apie Valandą: ‘Kada ji įvyks?’ Sakyk: ‘Jos žinojimas yra tik pas mano Viešpatį. Jis atskleis ją tik savo laiku. Ji sunki danguje ir žemėje – ji ateis tik netikėtai. Jie klausia tavęs taip, lyg būtum apie ją daug žinantis. Sakyk: ‘Jos žinojimas yra tik pas Dievą, bet dauguma žmonių to nežino.’“

188 eilutė
قُل لَّا أَمْلِكُ لِنَفْسِي نَفْعًا وَلَا ضَرًّا إِلَّا مَا شَاءَ اللَّهُ ۚ وَلَوْ كُنتُ أَعْلَمُ الْغَيْبَ لَاسْتَكْثَرْتُ مِنَ الْخَيْرِ وَمَا مَسَّنِيَ السُّوءُ ۚ إِنْ أَنَا إِلَّا نَذِيرٌ وَبَشِيرٌ لِّقَوْمٍ يُؤْمِنُونَ
Qul lā amliku linafsī naf‘an walā ḍarran illā mā shā’allāh, walaw kuntu a‘lamul-ghayba lastakthartu minal-khayri wamā massaniya-s-sū’, in anā illā nadhīrun wa bashīrun liqawmin yu’minūn
„Sakyk: ‘Aš pats neturiu galios sau nei naudos, nei žalos, tik tiek, kiek Dievas leidžia. Jei žinočiau paslėptą, būčiau pasirūpinęs daugiau gėrio ir manęs nebūtų palietusi bėda. Aš esu tik perspėtojas ir gerų naujienų nešėjas tikintiesiems.’“

189 eilutė
هُوَ الَّذِي خَلَقَكُم مِّن نَّفْسٍ وَاحِدَةٍ وَجَعَلَ مِنْهَا زَوْجَهَا لِيَسْكُنَ إِلَيْهَا فَلَمَّا تَغَشَّاهَا حَمَلَتْ حَمْلًا خَفِيفًا فَمَرَّتْ بِهِ فَلَمَّا أَثْقَلَت دَّعَوَا اللَّهَ رَبَّهُمَا لَئِنْ آتَيْتَنَا صَالِحًا لَّنَكُونَنَّ مِنَ الشَّاكِرِينَ
Huwa alladhī khalaqakum min nafsin wāḥidah wa ja‘ala minhā zawjahā liyas’kun ilayhā, falammā taghash’shāhā ḥamalat ḥamlan khafīfan famarrat bih, falammā athqalat da‘awā-llāha rabbahumā la’in ātaytanā ṣāliḥan lanakūnanna minash-shākirīn
„Jis yra Tas, kuris sukūrė jus iš vienos sielos ir iš jos sukūrė jos porą, kad jis rastų prieglobstį prie jos. Kai jis ją apėmė, ji pastojo lengvai, o kai apsunkėjo, abu meldė Dievo, savo Viešpaties: ‘Jei Tu mums duosi teisų vaiką, tikrai būsime dėkingieji.’“

190 eilutė
فَلَمَّا آتَاهُمَا صَالِحًا جَعَلَا لَهُ شُرَكَاءَ فِيمَا آتَاهُمَا ۚ فَتَعَالَى اللَّهُ عَمَّا يُشْرِكُونَ
Falammā ātāhumā ṣāliḥan ja‘alā lahu shurakā’a fīmā ātāhumā, fata‘ālā-llāhu ‘ammā yush’rikūn
„Kai Jis jiems davė sveiką vaiką, jie priskyrė Jam bendrininkų dėl to, ką Jis jiems suteikė. Aukštas yra Dievas virš to, ką jie priskiria Jam.“

191 eilutė
أَيُشْرِكُونَ مَا لَا يَخْلُقُ شَيْئًا وَهُمْ يُخْلَقُونَ
A-yush’rikūna mā lā yakhluqu shay’an wahum yukh’laqūn
„Ar jie priskiria bendrininkus tam, kas nieko nesukuria, o patys yra sukurti?“

192 eilutė
وَلَا يَسْتَطِيعُونَ لَهُمْ نَصْرًا وَلَا أَنفُسَهُمْ يَنصُرُونَ
Walā yastaṭī‘ūna lahum naṣran walā anfusahum yanṣurūn
„Jie negali nei jiems padėti, nei patys sau padėti.“

193 eilutė
وَإِن تَدْعُوهُمْ إِلَى الْهُدَىٰ لَا يَتَّبِعُوكُمْ ۚ سَوَاءٌ عَلَيْكُمْ أَدَعَوْتُمُوهُمْ أَمْ أَنتُمْ صَامِتُونَ
Wa in tad‘ūhum ilal-hudā lā yattabi‘ūkum, sawā’un ‘alaykum ada‘awtumūhum am antum ṣāmitūn
„Jei juos šauksite į vadovą, jie jūsų neseks. Viena jums – ar juos šauksite, ar tylėsite.“

194 eilutė
إِنَّ الَّذِينَ تَدْعُونَ مِن دُونِ اللَّهِ عِبَادٌ أَمْثَالُكُمْ ۖ فَادْعُوهُمْ فَلْيَسْتَجِيبُوا لَكُمْ إِن كُنتُمْ صَادِقِينَ
Inna alladhīna tad‘ūna min dūnillāhi ‘ibādun amthālukum, fad‘ūhum falyastajībū lakum in kuntum ṣādiqīn
„Tie, kuriuos šaukiate be Dievo, yra tarnai kaip jūs. Šaukite juos – teatsiliepia jums, jei esate tiesoje.“

195 eilutė
أَلَهُمْ أَرْجُلٌ يَمْشُونَ بِهَا أَمْ لَهُمْ أَيْدٍ يَبْطِشُونَ بِهَا أَمْ لَهُمْ أَعْيُنٌ يُبْصِرُونَ بِهَا أَمْ لَهُمْ آذَانٌ يَسْمَعُونَ بِهَا ۗ قُلِ ادْعُوا شُرَكَاءَكُمْ ثُمَّ كِيدُونِ فَلَا تُنظِرُونِ
A-lahum arjulun yamshūna bihā am lahum aydin yabṭishūna bihā, am lahum a‘yun yub’ṣirūna bihā, am lahum ādhān yasma‘ūna bihā, qulid‘ū shurakā’akum thumma kīdūnī falā tunẓirūn
„Ar jie turi kojas, kuriomis vaikšto? Ar jie turi rankas, kuriomis griebia? Ar jie turi akis, kuriomis mato? Ar ausis, kuriomis girdi? Sakyk: ‘Šaukite savo bendrininkus, ir tada sąmokslaukite prieš mane – nedelskite!’“

196 eilutė
إِنَّ وَلِيِّيَ اللَّهُ الَّذِي نَزَّلَ الْكِتَابَ ۖ وَهُوَ يَتَوَلَّى الصَّالِحِينَ
Inna waliyyiya-llāhu alladhī nazzala-l-kitāb, wahuwa yatawallāṣ-ṣāliḥīn
„Mano globėjas yra Dievas, kuris atsiuntė Knygą, ir Jis globoja teisiuosius.“

197 eilutė
وَالَّذِينَ تَدْعُونَ مِن دُونِهِ لَا يَسْتَطِيعُونَ نَصْرَكُمْ وَلَا أَنفُسَهُمْ يَنصُرُونَ
Walladhīna tad‘ūna min dūnihī lā yastaṭī‘ūna naṣrakum walā anfusahum yanṣurūn
„Tie, kuriuos šaukiate be Jo, negali nei jums padėti, nei patys sau padėti.“

198 eilutė
وَإِن تَدْعُوهُمْ إِلَى الْهُدَىٰ لَا يَسْمَعُوا ۖ وَتَرَاهُمْ يَنظُرُونَ إِلَيْكَ وَهُمْ لَا يُبْصِرُونَ
Wa in tad‘ūhum ilal-hudā lā yasma‘ū, watarahum yanẓurūna ilayka wahum lā yub’ṣirūn
„Jei juos šauksi į vadovą, jie negirdės. Tu matai, kad jie žiūri į tave, bet jie nemato.“

199 eilutė
خُذِ الْعَفْوَ وَأْمُرْ بِالْعُرْفِ وَأَعْرِضْ عَنِ الْجَاهِلِينَ
Khudh-il-‘afwa wa’mur bil-‘urfi wa a‘riḍ ‘anil-jāhilīn
„Priimk atlaidumą, liepk tai, kas gera, ir nusigręžk nuo neišmanėlių.“

200 eilutė
وَإِمَّا يَنزَغَنَّكَ مِنَ الشَّيْطَانِ نَزْغٌ فَاسْتَعِذْ بِاللَّهِ ۚ إِنَّهُ سَمِيعٌ عَلِيمٌ
Wa imma yanzaghannaka minash-shayṭāni nazghun fasta‘idh billāh, innahu samī‘un ‘alīm
„Jei tave kurstys šėtonas, ieškok prieglobsčio pas Dievą – Jis išties girdintis ir žinantis.“

201 eilutė
إِنَّ الَّذِينَ اتَّقَوْا إِذَا مَسَّهُمْ طَائِفٌ مِّنَ الشَّيْطَانِ تَذَكَّرُوا فَإِذَا هُم مُّبْصِرُونَ
Inna alladhīna-ttaqaw idhā massahum ṭā’ifun minash-shayṭāni tadhakkarū fa-idhā hum mub’ṣirūn
„Dievobaimingieji, kai juos paliečia šėtono pagunda, prisimena, ir tada jie tampa įžvalgūs.“

202 eilutė
وَإِخْوَانُهُمْ يَمُدُّونَهُمْ فِي الْغَيِّ ثُمَّ لَا يُقْصِرُونَ
Wa ikh’wānuhum yamuddūnahum fil-ghayyi thumma lā yuq’ṣirūn
„Jų broliai (šėtonai) juos palaiko klydime ir nenustoja to daryti.“

203 eilutė
وَإِذَا لَمْ تَأْتِهِم بِآيَةٍ قَالُوا لَوْلَا اجْتَبَيْتَهَا ۚ قُلْ إِنَّمَا أَتَّبِعُ مَا يُوحَىٰ إِلَيَّ مِن رَّبِّي ۚ هَٰذَا بَصَائِرُ مِن رَّبِّكُمْ وَهُدًى وَرَحْمَةٌ لِّقَوْمٍ يُؤْمِنُونَ
Wa idhā lam ta’tihim bi-āyatin qālū lawlā-j’tabaytahā, qul innamā attabi‘u mā yūḥā ilayya min rabbī, hādhā baṣā’ir min rabbikum wa hudan wa raḥmatun liqawmin yu’minūn
„Jei tu jiems neatneši ženklo, jie sako: ‘Kodėl jo pats nesugalvoji?’ Sakyk: ‘Aš tik seku tuo, kas man apreikšta nuo mano Viešpaties. Tai įžvalgos iš jūsų Viešpaties, vadovas ir gailestingumas tikintiems žmonėms.’“

204 eilutė
وَإِذَا قُرِئَ الْقُرْآنُ فَاسْتَمِعُوا لَهُ وَأَنصِتُوا لَعَلَّكُمْ تُرْحَمُونَ
Wa idhā quri’al-Qur’ānu fastami‘ū lahu wa anṣitū la‘allakum tur’ḥamūn
„Kai skaitomas Koranas, klausykitės jo ir tylėkite – gal jums bus parodytas gailestingumas.“

205 eilutė
وَاذْكُر رَّبَّكَ فِي نَفْسِكَ تَضَرُّعًا وَخِيفَةً وَدُونَ الْجَهْرِ مِنَ الْقَوْلِ بِالْغُدُوِّ وَالْآصَالِ وَلَا تَكُن مِّنَ الْغَافِلِينَ
Wadhkur rabbaka fī nafsika taḍarru‘an wakhīfatan wa dūnal-jahri minal-qawli bil-ghuduwwi wal-āṣāl, walā takun minal-ghāfilīn
„Prisimink savo Viešpatį savo širdyje – nuolankiai ir su baime, be didelio garso – rytais ir vakarais. Nebūk tarp abejingųjų.“

206 eilutė
إِنَّ الَّذِينَ عِندَ رَبِّكَ لَا يَسْتَكْبِرُونَ عَنْ عِبَادَتِهِ وَيُسَبِّحُونَهُ وَلَهُ يَسْجُدُونَ
Inna alladhīna ‘inda rabbika lā yastakbirūna ‘an ‘ibādatihī wayusabbiḥūnahu walahu yasjudūn
„Tie, kurie yra pas tavo Viešpatį, neišdidžiauja Jo garbindami – jie šlovina Jį ir Jam lenkiasi.“