Al-Ahzab yra trisdešimt trečioji Korano sura, turinti septyniasdešimt tris eilutes ir priskiriama Medinos laikotarpiui. Pavadinimas reiškia „Klanai“ arba „Sąjungininkai“, nes pagrindinė jos tema – vadinamasis Klanų mūšis, dar vadinamas Griovio mūšiu, vykęs Medinoje 627 metais, kai įvairios arabų gentys, kartu su Mekos kviestaisiais, apsupo miestą siekdamos sunaikinti ankstyvą musulmonų bendruomenę. Ši sura išskirtinė tuo, kad ji apima ne tik karo ir pasipriešinimo temą, bet ir išsamiai aptaria moralinius, šeimyninius ir socialinius klausimus, kurie turėjo esminę reikšmę bendruomenės formavimuisi.
Istoriniu požiūriu ši sura atsirado kritiniu metu, kai islamo bendruomenė Medinoje buvo labai pažeidžiama išorinių priešų, o viduje dar nebuvo visiškai sutvirtėjusi. Didžiulė sąjunga prieš musulmonus galėjo reikšti jų žlugimą, tačiau būtent tuo metu Dievas sustiprino tikinčiųjų dvasią, o pasakojimas apie griovio kasimą ir pergalingą išsilaikymą tapo simboliu, jog tikėjimas gali nugalėti net daug didesnes jėgas. Pavadinimas „Al-Ahzab“ atspindi šią istorinę aplinkybę, o pati sura yra tarsi dokumentas, jungiantis karo realybę su dvasiniais pamokymais.
Religinės sąsajos šioje suroje itin stiprios. Viena iš pagrindinių minčių – pasitikėjimas Dievo pagalba net sunkiausiuose išbandymuose. Pasakojama, kaip veidmainiai ir silpno tikėjimo žmonės prarado viltį apsiausties metu, tuo tarpu ištikimieji pranašui ir Dievui buvo apdovanoti ramybe ir galutine pergale. Šis kontrastas tapo nuolatiniu perspėjimu musulmonams, kad tikras tikėjimas atsiskleidžia tada, kai kyla išbandymai.
Kita svarbi tema – pranašo Muhammado autoritetas ir ypatinga padėtis. Suroje aiškiai įvardijama, kad jis yra tikintiesiems svarbesnis už juos pačius, o jo žmonos vadinamos „tikrinčiųjų motinomis“. Tai reiškia, kad jų statusas tapo ne tik privatus, bet ir visos bendruomenės dvasinis pavyzdys. Ši nuostata sustiprino bendruomenės vienybę ir pabrėžė pranašo šeimos moralinę reikšmę.
Šioje suroje taip pat aptariami moterų kuklumo, aprangos ir elgesio klausimai. Tikintiesiems moterims patariama pridengti savo grožį, kad jos būtų apsaugotos nuo užgauliojimų. Tai laikoma ne tik asmenine, bet ir visuomenine pareiga, siekiant išsaugoti dvasinę ir moralinę bendruomenės sveikatą. Vėliau ši nuostata tapo viena iš islamo tradicinio aprangos kodekso atramų.
Al-Ahzab sura pasižymi įvairiomis temomis: karo istorijos aprašymai, pamokymai apie šeimą, bendruomenės solidarumą, pranašo ir tikinčiųjų santykį su Dievu. Joje galima atpažinti kelis sluoksnius: pirmiausia – karinio pasakojimo sluoksnį, kuris susijęs su Griovio mūšiu, antra – socialinį sluoksnį, kuris įtvirtino musulmonų šeimos modelį ir moterų padėtį, ir trečia – dvasinį sluoksnį, kuris pabrėžia visišką pasitikėjimą Dievu.
Ši sura naudojama tiek individualiose maldose, tiek bendruomeniniuose skaitymuose, ypač tada, kai norima prisiminti Dievo pagalbą sunkumų metu arba sustiprinti tikinčiųjų sąmonę apie jų pareigas šeimoje ir visuomenėje. Ji yra priminimas, kad islamas neatsiejamas nuo realaus gyvenimo, kad religija ne tik kalba apie pomirtinį išganymą, bet ir nustato aiškius principus kasdienybėje.
Al-Ahzab sura sujungia istorinę musulmonų bendruomenės patirtį su moraliniais ir teologiniais principais. Ji primena, jog islamas formavosi ne abstrakčioje erdvėje, o konkrečių politinių ir socialinių kovų kontekste. Ši sura liudija, kad ištikimybė, pasiaukojimas ir paklusnumas Dievo valiai yra kertiniai tikėjimo pamatai, o pranašo vaidmuo bendruomenėje yra neatsiejamas nuo jo kaip vadovo, mokytojo ir pavyzdžio statuso. Todėl iki šiol Al-Ahzab yra viena iš svarbiausių surų, padedančių suprasti islamo moralės, šeimos ir bendruomenės viziją.
Al-Ahzab, Klanai
1 eilutė
O Pranaše, bijok Dievo ir neklausyk netikinčiųjų bei veidmainių. Dievas iš tiesų yra Žinantis ir Išmintingas.
2 eilutė
Sek tai, kas tau apreikšta iš tavo Viešpaties. Dievas gerai žino, ką jūs darote.
3 eilutė
Pasitikėk Dievu, nes Dievas yra pakankamas globėjas.
4 eilutė
Dievas nesuteikė žmogui dviejų širdžių jo viduje, taip pat Jis nepadarė jūsų žmonų, kuriomis prisiekiate sakydami „tu man kaip motinos nugara“, jūsų tikrosiomis motinomis, ir Jis nepadarė jūsų įvaikių jūsų tikraisiais vaikais. Tai tik jūsų žodžiai. Dievas sako tiesą ir veda tiesiu keliu.
5 eilutė
Šaukite juos jų tikraisiais tėvų vardais, tai yra teisingiau Dievo akyse. Jei nežinote jų tėvų, jie yra jūsų broliai tikėjime ir jūsų globotiniai. Jums nėra kaltės dėl klaidos, tik dėl to, kas sąmoningai padaryta. Dievas yra Atleidžiantis ir Gailestingas.
6 eilutė
Pranašas yra artimesnis tikintiesiems negu jie patys sau, o jo žmonos yra jų motinos. Kraujo giminės turi artimesnę teisę vieni kitiems pagal Dievo Knygą negu tikintieji ir pabėgėliai, išskyrus tai, ką jūs teisingai darote savo broliams. Tai įrašyta Knygoje.
7 eilutė
Kai Mes paėmėme iš pranašų jų sandorą, taip pat iš tavęs, iš Nojaus, iš Abraomo, iš Mozės ir Jėzaus, Marijos sūnaus, Mes iš jų paėmėme tvirtą įsipareigojimą.
8 eilutė
Kad Jis paklaustų ištikimųjų dėl jų ištikimybės. O netikintiesiems Jis paruošė skaudžią bausmę.
9 eilutė
Jūs, kurie tikite, prisiminkite Dievo malonę jums, kai prieš jus atėjo kariuomenės, ir Mes pasiuntėme jiems vėją ir kariaunas, kurių jūs nematėte. Dievas mato viską, ką jūs darote.
10 eilutė
Kai jie atėjo iš viršaus ir iš apačios, ir jūsų akys pakilo, ir jūsų širdys pasiekė gerkles, ir jūs apie Dievą galvojote įvairiais spėjimais.
11 eilutė
Tuo metu tikintieji buvo išbandyti ir sukrėsti stipriai.
12 eilutė
Kai veidmainiai ir sergančios širdys sakė: „Dievas ir Jo Pasiuntinys mums pažadėjo tik apgaulę.“
13 eilutė
Kai jų grupė pasakė: „Jūs, Jatribo gyventojai, nėra jums čia vietos, tad grįžkite.“ Ir jų dalis prašė Pranašo leidimo sakydami: „Mūsų namai atviri priešui“, nors jie nebuvo atviri, jie norėjo tik pabėgti.
14 eilutė
Jei priešas būtų įėjęs iš įvairių pusių ir jie būtų buvę paraginti atsitraukti nuo tikėjimo, jie būtų sutikę, ir nebūtų ilgai dvejoję.
15 eilutė
Jie jau anksčiau buvo įsipareigoję Dievui, kad nepasuks nugaros. O įsipareigojimas Dievui yra tikrai rimtas.
16 eilutė
Sakyk: bėgimas jums nieko nepadės, jei norite pabėgti nuo mirties ar nužudymo, tada jums bus leista mėgautis tik trumpai.
17 eilutė
Kas gali jus apginti nuo Dievo, jei Jis nori jums blogio ar nori jums gėrio? Jie neras sau globėjo ir pagalbos šalia Dievo.
18 eilutė
Dievas jau žino tuos iš jūsų, kurie kliudė, ir tuos, kurie sakė savo broliams: „Ateikite pas mus.“ Ir jie vos dalyvavo mūšyje.
19 eilutė
Jie jums šykšti, kai ateina baimė, matai juos žiūrinčius į tave, jų akys rieda kaip tas, kuris apimtas mirties. O kai baimė praeina, jie žeidžia jus aštriais liežuviais, šykštėdami gėrio. Tokie žmonės netiki, todėl Dievas padarė jų darbus beverčius, ir tai Dievui lengva.
20 eilutė
Jie galvoja, kad sąjungininkų kariuomenės dar neatėjo. O jei sąjungininkai ateitų, jie norėtų būti dykumoje tarp arabų ir teirautis naujienų apie jus, bet jei jie būtų su jumis, jie kovotų tik nedaug.
21 eilutė
Jūs turite Pranaše gražų pavyzdį tam, kuris tikisi Dievo ir Paskutinės dienos ir mini Dievą dažnai.
22 eilutė
Kai tikintieji pamatė sąjungininkus, jie sakė: „Tai yra tai, ką Dievas ir Jo Pasiuntinys mums pažadėjo, ir Dievas ir Jo Pasiuntinys pasakė tiesą.“ Tai padidino jų tikėjimą ir paklusnumą.
23 eilutė
Tarp tikinčiųjų yra vyrų, kurie ištesėjo savo pažadą Dievui. Kai kurie jų jau įvykdė savo įsipareigojimą, kiti dar laukia, bet jie nė kiek nepakeitė savo pasiryžimo.
24 eilutė
Kad Dievas atlygintų teisiuosius už jų tiesumą ir baustų veidmainius, jei Jis panorės, arba priimtų jų atgailą. Dievas yra Atleidžiantis ir Gailestingas.
25 eilutė
Dievas grąžino netikinčiuosius, pilnus pykčio, nepasiekusius jokios naudos. Dievas išgelbėjo tikinčiuosius nuo kovos. Dievas yra stiprus ir galingas.
26 eilutė
Jis nuleido nuo jų, kurie rėmė juos tarp Rašto žmonių, jų tvirtovių, ir į jų širdis įmetė baimę. Jūs vienus nužudėte, kitus paėmėte į nelaisvę.
27 eilutė
Jis jums paveldėti atidavė jų žemes, jų namus ir jų turtus bei žemes, kuriose jūs dar nebuvote kojos įkėlę. Dievas yra galingas viskam.
28 eilutė
O Pranaše, sakyk savo žmonoms: jei jūs trokštate pasaulio gyvenimo ir jo grožybės, ateikite, aš jums duosiu dovanų ir gražiai jus paleisiu.
29 eilutė
Bet jei jūs trokštate Dievo, Jo Pasiuntinio ir būsto Anapusybėje, tai Dievas paruošė didį atlygį toms iš jūsų, kurios daro gera.
30 eilutė
Jūs, Pranašo žmonos, jei kuri iš jūsų padarys aiškų nusikaltimą, jai bausmė bus padvigubinta, ir tai lengva Dievui.
31 eilutė
O kurios iš jūsų klusniai laikysis Dievo ir Jo Pasiuntinio ir darys gera, tai Mes duosime jai atlygį du kartus ir paruošime jai garbingą aprūpinimą.
32 eilutė
Jūs, Pranašo žmonos, jūs nesate kaip kitos moterys, jei tikrai bijote Dievo. Nebūkite švelnaus tono, kad tas, kurio širdyje liga, negeidautų jūsų, bet kalbėkite tinkamai.
33 eilutė
Būkite savo namuose, nerodykite savo grožio kaip pirmojo neišmanymo laikais, laikykitės maldos, duokite labdarą ir klausykite Dievo bei Jo Pasiuntinio. Dievas nori pašalinti nuo jūsų netyrumą, Pranašo namai, ir jus visiškai apvalyti.
34 eilutė
Atsiminkite tai, kas yra skaitoma jūsų namuose iš Dievo ženklų ir išminties. Dievas yra švelnus ir visažinis.
35 eilutė
Iš tiesų, musulmonai vyrai ir moterys, tikintieji vyrai ir moterys, klusnieji vyrai ir moterys, kantrieji vyrai ir moterys, nuolankieji vyrai ir moterys, aukojantieji vyrai ir moterys, pasninkaujantieji vyrai ir moterys, skaistieji vyrai ir moterys, Dievą dažnai minintieji vyrai ir moterys – jiems Dievas paruošė atleidimą ir didį atlygį.
36 eilutė
Kai Dievas ir Jo Pasiuntinys nusprendžia kokį reikalą, tikinčiajam vyrui ar moteriai nepriklauso rinktis dėl to. Kas nepaklūsta Dievui ir Jo Pasiuntiniui, yra aiškiai suklydęs.
37 eilutė
Kai tu sakei tam, kurį Dievas palaimino, o tu palaikei: „Laikyk savo žmoną ir bijok Dievo.“ Tu laikai savyje tai, ką Dievas ketino atskleisti, bijodamas žmonių, nors Dievo labiau dera bijoti. O kai Zaidas baigė savo santykį su ja, Mes tau ją sutuokėme, kad tikintiesiems nebūtų sunkumo dėl jų įvaikių žmonų, kai šie santykį baigia. Dievo įsakymas yra galutinis.
38 eilutė
Pranašui nėra jokios kaltės dėl to, ką Dievas jam leido. Tai yra Dievo nustatyta praktika tiems, kurie buvo prieš jį. Dievo įsakymas yra nustatytas.
39 eilutė
Tiems, kurie skelbė Dievo žinią, bijojo Jo ir nebijojo nieko kito kaip tik Dievo. Ir užtenka Dievo kaip skaičiuojančio.
40 eilutė
Muhammadas nėra nei vieno iš jūsų vyrų tėvas, bet jis yra Dievo Pasiuntinys ir pranašų antspaudas. Dievas apie viską žino.
41 eilutė
Jūs, kurie tikite, dažnai minėkite Dievą.
42 eilutė
Ir šlovinkite Jį ryte ir vakare.
43 eilutė
Jis yra tas, kuris jus laimina, o Jo angelai meldžia jums, kad Jis jus išvestų iš tamsybių į šviesą. Jis yra gailestingas tikintiesiems.
44 eilutė
Jų pasveikinimas, kai jie susitiks su Juo, bus „Ramybė“. Jis jiems paruošė kilnią atlygą.
45 eilutė
Pranaše, Mes tave siuntėme kaip liudytoją, džiugią žinią nešantį ir įspėtoją.
46 eilutė
Ir kviečiantį į Dievą Jo leidimu, ir kaip šviečiančią šviesą.
47 eilutė
Skelbk tikintiesiems, kad jiems yra paruošta didelė malonė iš Dievo.
48 eilutė
Neklausyk netikinčiųjų ir veidmainių, nepaisyk jų užgauliojimų ir pasitikėk Dievu. Užtenka Dievo kaip globėjo.
49 eilutė
Jūs, kurie tikite, kai vedate tikinčias moteris ir dar jų neliečiate, nėra jums reikalo dėl jų laukti, tad paleiskite jas gražiai ir duokite joms dovaną.
50 eilutė
Pranaše, Mes tau leidome tavo žmonas, kurioms tu esi davęs jų nuodotą, ir tai, ką tavo dešinė ranka laiko iš karo belaisvių, ir tavo dėdžių bei tetų dukteris, kurios pabėgo pas tave, ir kiekvieną tikinčią moterį, jei ji atsidavė Pranašui, jei Pranašas nori ją vesti. Tai ypatinga tau, o ne kitiems tikintiesiems.
51 eilutė
Tu gali atidėti kurią nori iš jų ir priimti pas save kurią nori. Jei ieškai kurios nors, kurią buvai atidėjęs, tau nėra kaltės. Tai artimiau jų džiaugsmui, kad jos nesiliūdėtų ir visos būtų patenkintos tuo, ką joms duosi. Dievas žino, kas jūsų širdyse, Dievas yra žinantis ir švelnus.
52 eilutė
Tau nuo šiol neleidžiama imti daugiau moterų, nei šios, nei keisti jų kitomis, net jei jų grožis tave sužavėtų, išskyrus tai, ką tavo dešinė ranka laiko. Dievas stebi viską.
53 eilutė
Jūs, kurie tikite, neikite į Pranašo namus, nebent jums duota leidimas ir maistas jums paskirtas. Neikite per anksti laukdami, bet kai jums bus duota, įeikite. Kai pavalgysite, išsiskirstykite, nes nepatogu Pranašui, bet jis gėdijasi jums tai pasakyti. Dievas nesigėdija tiesos. Kai prašote iš jo žmonų kokių nors daiktų, prašykite per uždangą. Tai tyriau jūsų širdims ir jų širdims. Jums nevalia skaudinti Dievo Pasiuntinio, nei kada nors vesti jo žmonų po jo mirties. Tai būtų didelis nusikaltimas Dievo akyse.
54 eilutė
Ar jūs darote ką nors atvirai ar slepiate, Dievas apie viską žino.
55 eilutė
Joms nėra kaltės bendrauti su savo tėvais, sūnumis, broliais, sūnėnais, dukterėčiomis, moterimis ir savo tarnaitėmis. Bijokite Dievo, nes Dievas yra liudytojas viskam.
56 eilutė
Dievas ir Jo angelai siunčia palaiminimus Pranašui. Jūs, kurie tikite, siųskite jam palaiminimus ir pasisveikinimus ramybe.
57 eilutė
Tie, kurie skaudina Dievą ir Jo Pasiuntinį, bus prakeikti šiame pasaulyje ir anapusybėje, ir jiems paruošta žeminanti bausmė.
58 eilutė
Tie, kurie be kaltės įžeidžia tikinčiuosius vyrus ir moteris, užsitraukia šmeižtą ir aiškią nuodėmę.
59 eilutė
Pranaše, sakyk savo žmonoms, dukterims ir tikinčiųjų moterims, kad jos prisidengtų savo apsiaustais. Tai tinkamiau, kad jos būtų atpažįstamos ir nebūtų įžeidinėjamos. Dievas yra Atlaidus ir Gailestingas.
60 eilutė
Jei veidmainiai, sergantys širdyse ir tie, kurie kursto sąmyšį Medinoje, nesiliaus, Mes tikrai paskatinsime tave prieš juos, ir jie ilgai ten nebus tavo kaimynai.
61 eilutė
Jie bus prakeikti, kur tik bus rasti, jie bus sugauti ir negailestingai sunaikinti.
62 eilutė
Tai yra Dievo įstatymas su tais, kurie buvo prieš juos. Tu neras jokio pakeitimo Dievo įstatymui.
63 eilutė
Žmonės tavęs klausia apie Valandą. Sakyk: žinojimas apie ją yra tik pas Dievą. Galbūt Valanda yra arti.
64 eilutė
Iš tiesų, Dievas prakeikė netikinčiuosius ir paruošė jiems degančią ugnį.
65 eilutė
Jie joje bus amžinai. Jie neras nei globėjo, nei pagalbos.
66 eilutė
Dieną, kai jų veidai bus verčiami ugnyje, jie sakys: „Ak, kad būtume paklusę Dievui ir paklusę Pasiuntiniui!“
67 eilutė
Jie sakys: „Mūsų Viešpatie, mes paklusome savo vadams ir didžiūnams, o jie mus nuklaidino nuo kelio.“
68 eilutė
„Viešpatie, duok jiems dvigubą bausmę ir prakeik juos didžiu prakeikimu.“
69 eilutė
Jūs, kurie tikite, nebūkite kaip tie, kurie skaudino Mozę, bet Dievas jį išteisino nuo jų kaltinimų. Jis buvo garbingas Dievo akyse.
70 eilutė
Jūs, kurie tikite, bijokite Dievo ir kalbėkite tiesos žodžius.
71 eilutė
Dievas pataisys jūsų darbus, atleis jūsų nuodėmes. Kas paklūsta Dievui ir Jo Pasiuntiniui, pasiekia didžią sėkmę.
72 eilutė
Mes pasiūlėme Patikėjimą dangui, žemei ir kalnams, bet jie atsisakė jį priimti ir išsigando. Žmogus jį priėmė, bet jis buvo neteisingas ir neišmanėlis.
73 eilutė
Kad Dievas baustų veidmainius vyrus ir moteris, pagonis vyrus ir moteris, ir priimtų atgailą iš tikinčių vyrų ir moterų. Dievas yra Atleidžiantis ir Gailestingas.