Požėrės dvaro sodyba (išbrauktas, informacijos nėra) dvarininkas P. Zaleskis 1771 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Laukuvos parapijos filija. Apie 1800 m. į ją iš griūvančios Ivoniškio (Gudelių) dvaro koplytėlės perkelta Kristaus Atsimainymo statula. Tikintieji manė ją esant stebuklingą. 1868 m. bažnyčia remontuota, pristatyta zakristija. 1905–1906 m. bažnyčia gerokai pertvarkyta: pailgintas priekis, pristatytas bokštas.
Skaitykite daugiau..
Požerės Kristaus Atsimainymo bažnyčia slepia keletą labai įdomių dvasinių detalių. Pati Atsimainymo šventė liturgijoje reiškia akimirką, kai Jėzus ant kalno parodė savo dieviškąją šviesą artimiausiems mokiniams. Ši maža medinė šventovė Žemaitijoje tapo tarsi mažuoju Taboro kalnu visiems vietos gyventojams. Įdomu tai, kad bažnyčios viduje saugomi senieji liturginiai reikmenys pasižymi liaudies meistrų kūrybiškumu, kuriame susipina krikščioniškas tikėjimas su senaisiais žemaitiška dvasia alsuojančiais simboliais. Pavyzdžiui, altorių puošiantys drožiniai vaizduoja neįprastus augalų motyvus, reiškiančius dvasinį atgimimą ir amžinąjį gyvenimą. Žmonės nuo seno pasakodavo, jog pro bažnyčios langus skausmo ar liūdesio valandą sklindanti ypatinga šviesa ramindavo net didžiausius vargdienius. Šventoriaus erdvė irgi turi savitą prasmę. Senosios kapinaitės aplink bažnyčią primena amžiną ryšį tarp čia gyvenusių žmonių ir jų palikuonių maldos. Kiekvienas čia atėjęs keliautojas gali pajusti ypatingą ramybę, nes šventovė išlaikė nuoširdžią, nesureikšmintą maldos dvasią, kuri perduodama iš kartos į kartą jau daugiau nei du šimtus metų.