Ikonostasas yra svarbus liturginis ir simbolinis elementas stačiatikių bei Rytų apeigų katalikų bažnyčiose. Tai pertvara, kuri atskiria bažnyčios altoriaus erdvę nuo pagrindinės maldos salės. Ši struktūra paprastai būna puošta šventųjų ikonų eilėmis ir simbolizuoja dangaus ir žemės susiliejimą. Ikonostasas ne tik turi praktinę funkciją, bet ir gilią teologinę prasmę, nes jis yra langas į dangiškąją tikrovę, jungiantis Dievo pasaulį su tikinčiaisiais.
Ikonostaso ištakos siekia ankstyvąją krikščionybę, kai altoriaus erdvė buvo atskiriama užuolaida arba žemesne pertvara. Vėliau ši pertvara įgavo sudėtingesnę formą, o jos paviršiuje pradėta vaizduoti ikonas, kurios tarnavo kaip mokymo ir maldos priemonė. Ikonostasas tapo neatsiejama Rytų krikščionybės dalimi, išreiškiančia tikėjimo tiesas per vaizdus.
Ikonostaso struktūra paprastai susideda iš kelių ikonų eilių, išdėstytų tam tikra tvarka. Apatinėje eilėje yra pagrindinės durys, vadinamos „karališkosiomis durimis“, kurios simbolizuoja Kristaus įėjimą į pasaulį. Prie jų paprastai yra vaizduojamas Kristus, Dievo Motina, Šv. Jonas Krikštytojas arba vietos šventasis. Aukštesnėse eilėse vaizduojami pranašai, apaštalai ir kiti šventieji, kurie perteikia Dievo išganymo planą ir kviečia tikinčiuosius į dvasinę kelionę.
Teologiškai ikonostasas simbolizuoja ribą tarp dangiškosios ir žemiškosios tikrovės. Jis nėra visiška siena, nes durys ir atviri langeliai leidžia pažvelgti į altoriaus erdvę, primindami, kad Dievas yra arti, bet Jo pilnatvė dar lieka paslaptyje.
Karališkosios durys, per kurias į altorių įeina kunigas, turi ypatingą simboliką. Jos vaizduoja dangaus vartus, pro kuriuos Kristus įžengia į pasaulį. Šalia jų esančios durys vadinamos diakonų durimis, ir per jas į altorių įeina diakonai, nešantys reikmenis. Be to, ikonostaso eilės turi savo vardus: apačioje yra vietinių šventųjų ir švenčių eilė, virš jos – Dvylikos Apaštalų eilė, o viršuje – pranašų eilė. Kai kurios labai senos cerkvės turi net penkias ar šešias eiles, kas rodo gilesnį teologinį sluoksniavimą. Ikonostasas yra tarsi vizualus katekizmas, pasakojantis tikėjimo istoriją be žodžių.