Žvakės šviesa –
ji nušviečia tamsybes,
pasiima baimę.
Ji skelbia naują rytą,
ji parodo man tavo veidą
liepsnos šilumoje.
Ji spindi tai ir man,
sujungdama mus.
Ji blykčioja kvėpavimo dvelksme –
švelniai, švytėdama,
krypdama aukštyn,
bet laikina ir pažeidžiama –
kaip tu, mano Siela:
jausmuose, mintyse, viltyse
svajonėse ir troškimuose.
Ji sklinda,
nurodo kelią,
apibrėžia žvilgsnį,
suteikia saugumo,
padaro drąsų.
Kristus kalba:
Aš esu pasaulio šviesa.
Skaitykite daugiau..
Žvakės šviesa turi gilią prasmę įvairiose tikėjimo kelionėse. Pavyzdžiui, senovės žydų šventėje Chanuka, žvakės simbolizuoja Dievo stebuklą ir Jo nuolatinį buvimą, net kai resursų trūksta. Kiekviena degančio dagtelio liepsna yra tarsi maža malda, kylanti į dangų.
Krikščioniškoje tradicijoje, ypač Rytų Bažnyčiose, žvakės naudojamos ne tik kaip apšvietimas, bet ir kaip tikinčiojo širdies tyrumo ženklas. Manoma, kad žvakės liepsna primena apie Šventąją Dvasią, kuri ugnies pavidalu nusileido ant apaštalų Sekminių dieną. Be to, kai kurios senosios pamaldos kalba apie vašką kaip apie Jėzaus nekaltą kūną, kuris ištirpsta aukodamasis už mus. Tai tylus, bet galingas priminimas apie auką ir meilę. Žvakės šviesa yra tylus liudijimas apie amžinąją viltį, kuri niekada neužgęsta.
Krikščioniškoje tradicijoje, ypač Rytų Bažnyčiose, žvakės naudojamos ne tik kaip apšvietimas, bet ir kaip tikinčiojo širdies tyrumo ženklas. Manoma, kad žvakės liepsna primena apie Šventąją Dvasią, kuri ugnies pavidalu nusileido ant apaštalų Sekminių dieną. Be to, kai kurios senosios pamaldos kalba apie vašką kaip apie Jėzaus nekaltą kūną, kuris ištirpsta aukodamasis už mus. Tai tylus, bet galingas priminimas apie auką ir meilę. Žvakės šviesa yra tylus liudijimas apie amžinąją viltį, kuri niekada neužgęsta.