Šventoji Dvasia, aplankyk mane –
Nuolankia malda aš kviečiu Tave.
Šventoji Dvasia, apkabink mane –
Nuolankia giesme aš kviečiu Tave.
Uždeki širdį, uždeki kūną,
Uždeki protą ir vesk.
Uždeki širdį, uždeki kūną,
Uždeki protą ir vesk ,
Sielą nuo purvo valyk.
Giesmėje „Šventoji Dvasia, aplankyk mane“ iš Gabrielės Tamutytės kūrybos išreiškiamas nuoširdus kvietimas Šventajai Dvasiai ateiti ir apgaubti tikintįjį savo meilės šiluma. Nuolankios maldos ir giesmės tonas pabrėžia dvasinio artumo troškimą, siekiant gauti vidinę stiprybę ir atgaivą. Prašoma, kad Šventoji Dvasia uždegtų širdį, kūną ir protą, vedantį tikintįjį teisingu keliu. Giesmė taip pat kviečia Šventąją Dvasią išvalyti sielą nuo purvo, simbolizuojant dvasinį atsinaujinimą ir troškimą būti švariam bei pasirengusiam Dievo tarnystei.
Dar vienas įdomus faktas yra tas, kad Šventoji Dvasia laikoma Dievo meilės ryšiu tarp Tėvo ir Sūnaus. Tai reiškia, jog kviesdami Ją, jūs tarsi įsiliejate į patį Dievo meilės sūkurį. Ji nėra kažkas tolimo, o veikiau vidinis balsas, kuris tyliai pataria, kaip pasielgti teisingai, kai aplinkui kyla triukšmas. Ši Dvasia veikia kaip vidinis valytojas, kuris ne tik nuplauna sielos purvą, bet ir suteikia drąsos daryti gerus darbus. Tai tarsi dvasinis kuras, kuris neleidžia žmogui sustoti kelyje į šviesą. Kai jaučiate vidinį švelnumą ar staiga kylančią ramybę, žinokite, kad tai yra tiesioginis atsakymas į jūsų nuoširdžią maldą.