Dieve, palaimink mano poilsį, kad atgaučiau jėgas ir galėčiau geriau Tau tarnauti. Švenčiausioji Mergele, Dievo Motina, mano tvirčiausioji viltie, šventasis Juozapai, mano gerasis Angele Sarge, mano šventasis Globėjau, užtarkite mane, globokite mane šią naktį, visą mano gyvenimą ir mano mirties valandą. Amen.
Krikščioniškoje tradicijoje šis poilsis įgauna naują dimensiją per Kristų, kuris yra mūsų tikrasis poilsis (Mt 11, 28). Miegą galima traktuoti kaip mažąją mirtį, o atsibudimą – kaip kasdienį prisikėlimo pranašumą. Kai meldžiame Dievo palaiminimo poilsiui, mes iš esmės prašome, kad šis laikotarpis taptų ne pabėgimu nuo pasaulio, bet gilesniu įsitraukimu į Dievo ramybę, kuri peržengia bet kokį supratimą. Šventasis Augustinas pabrėžė, kad mūsų širdys neramios, kol neranda ramybės Dieve, o poilsis yra trumpa akimirka, kai šis ieškojimas sustiprėja.