Pirmoji evangelikų liuteronų bažnyčia Tauragėje pastatyta XVII a. viduryje, tačiau kylant sukilimams ir karams pirmoji dabartinės bažnyčios vieta pasikeitė. Anksčiau bažnyčia stovėjo šalia dabartinės vasaros estrados, J. Tumo-Vaižganto gatvės pradžioje, kur šiuo metu pastatytas bažnyčią menantis paminklas.
Dabartinė Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčia, nors ir pastatyta vėliau nei pirmoji, mena ilgą ir sudėtingą tikybos istoriją. XVII amžiaus viduryje pastatyta pirmoji bažnyčia liudijo apie besiformuojančią liuteronų bendruomenę, kuri, nepaisant karų ir politinių audrų, išlaikė savo tikėjimą. Mintis apie Dievo buvimą ir malonę, netgi sudėtingais laikais, tikriausiai buvo svarbiausias ramstis šiems žmonėms. Galbūt jie, kaip ir psalmininkas, kartojo: „Aš pakėliau akis į kalnus, iš kur ateis man pagalba? Mano pagalba ateina iš Viešpaties, kuris padarė dangų ir žemę.“ (Psalmyno 121:1-2).
Persikėlimas į naują vietą nebuvo tik architektūrinis pokytis, bet ir simbolinis žingsnis, atspindintis bendruomenės atkaklumą ir tikėjimo stiprybę. Kiekvienas akmuo naujosios bažnyčios pamatuose galėjo tapti liudijimu apie ištikimybę Dievui. Bažnyčios istorija – tai ne tik architektūros paminklas, bet ir gyva liudijimas apie tikėjimą, išbandymus ir atgimimą. Ji byloja apie žmonių ryšį su Dievu, kuris išlieka nepaisant istorinių permainų. Ši vieta tikriausiai buvo ir yra svarbi ne tik maldai, bet ir bendruomenės gyvenimui, stiprinant tikėjimą ir bendrystę. Juk, kaip rašė Augustinas, „mylėk ir daryk ką nori“. Bažnyčia, kaip bendruomenės centras, skatina meilę Dievui ir artimui, o tai yra kertinis akmuo krikščioniškam gyvenimui. Tikėjimas, išreikštas per bendruomenę ir maldą, suteikia stiprybės ir vilties. Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčia, savo istorija ir architektūra, yra svarbus religinis ir kultūrinis paminklas.