Viešpatie Dieve,
Šiandien mes prisimename mūsų mylimus mirusiuosius, kurie paliko šį pasaulį ir atgulė amžino poilsio ramybėje. Su giliu tikėjimu ir dėkingumu už jų gyvenimus mes kreipiamės į Tave, prašydami Tavo užtarimo ir malonės.
Prašome, kad Tu suteiktum jiems amžiną ramybę ir šviesą, kad jie galėtų mėgautis Tavo šlovės džiaugsmu ir ramiu poilsiu. Tegul Tavo meilė ir malonė, kurią jie patyrė gyvenime, tęsis ir po mirties, suteikdama jiems amžiną gyvenimą su Tavo šventaisiais.
Mes meldžiame, kad Tu atleisti jų nuodėmes ir suteikti jiems dangiškąją laimę. Tegul jų sielos ilsisi Tavo ramybėje ir būna apgaubtos Tavo meile.
Prašome, kad Tu užtartum mus, gyvenančius šioje žemėje, ir padėtum mums gyventi pagal Tavo valią, kad galėtume vilties ir tikėjimo kupini priimti Tavo dovaną amžino gyvenimo.
Dėkojame už mūsų mirusius ir už viską, ką jie mums paliko. Prašome Tavo palaimos ir vilties, kad mes taip pat galėtume būti vieningi su jais Tavo karalystėje.
Amen.
Malda skirta melstis už mirusiuosius, prašyti Dievo atleidimo ir amžinojo gyvenimo jiems, bei prašyti palaimos ir stiprybės likusiems gyventi pagal Dievo valią.
Teologinėje mintyje Vėlinės suvokiamos kaip bendrystės šventė, nes Bažnyčia skirstoma į tris dalis: kovojančią žemėje, kenčiančią skaistykloje ir triumfuojančią danguje. Lapkričio antroji diena sujungia šiuos pasaulus per maldos galią. Senieji papročiai rodo, kad mūsų protėviai ruošdavo vaišes ne sau, o vargšams ir klajoklėms sieloms, tikėdamiesi dvasinės pagalbos. Šiandien mes tęsiame šią gražią tradiciją ne per baimę, o per ramią viltį bei šviesų ilgesį, žinodami, kad meilė yra stipresnė už mirtį. Kiekvienas sukalbėtas žodis tampa nematomu apsiaustu, šildančiu iškeliavusius artimuosius amžinojoje tėvynėje.