Viešpatie Dieve,
Padėk man nurimti bemiegę naktį.
Aš žinau, Tu budi visada – kai šviesa ar tamsa.
Tu esi Tas, kuris niekad nemiega ir globoja mane.
Kai aš jaučiuosi vienišas, nuramink mane savo buvimu
šalia.
Baimės akimirką, leisk man pažinti Tavo ramybę.
Kai esu pavargęs, atgaivink savo meile mane.
Amen.
Skaitykite daugiau..
Malda bemiegę naktį gali tapti gilesniu pokalbiu su Dievu, kai įprasti žodžiai nepadeda. Senovės krikščionių vienuoliai, ypač dykumos tėvai, turėjo ypatingą ryšį su naktiniu budėjimu. Jie vadino šį laiką „šventąja tyluma”, kai pasaulio triukšmas nuslūgsta ir Dievo balsą lengviau išgirsti. Jie tikėjo, kad naktis yra tarsi didelė, tyli bažnyčia, kurioje širdis gali laisvai kalbėti.
Įdomu tai, kad kai kurie psalmininkai, pavyzdžiui, Dovydas, savo maldose naktį kreipėsi į Dievą ne tik prašydami pagalbos, bet ir dėkodami už tai, kad Dievas juos saugojo visą dieną. Jie prisimindavo Dievo darbus, net jei negalėdavo miegoti. Tai padėdavo pakeisti nerimą į dėkingumą. Galima pabandyti naktį mintyse peržvelgti praėjusią dieną ir surasti tris mažas gėrybes, už kurias esi dėkingas. Tai tarsi mažas šviesos taškas tamsybėje. Toks dėkingumas atveria širdį ramybei, kuri ateina iš aukštybių. Ši tyli bendrystė su Kūrėju yra neįkainojama dovana.
Įdomu tai, kad kai kurie psalmininkai, pavyzdžiui, Dovydas, savo maldose naktį kreipėsi į Dievą ne tik prašydami pagalbos, bet ir dėkodami už tai, kad Dievas juos saugojo visą dieną. Jie prisimindavo Dievo darbus, net jei negalėdavo miegoti. Tai padėdavo pakeisti nerimą į dėkingumą. Galima pabandyti naktį mintyse peržvelgti praėjusią dieną ir surasti tris mažas gėrybes, už kurias esi dėkingas. Tai tarsi mažas šviesos taškas tamsybėje. Toks dėkingumas atveria širdį ramybei, kuri ateina iš aukštybių. Ši tyli bendrystė su Kūrėju yra neįkainojama dovana.