Viešpatie Jėzau,
Tu atėjai gydyti
sužeistas ir kenčiančias širdis
Viešpatie Jėzau, Tu atėjai gydyti
sužeistas ir kenčiančias širdis.
Prašau Tave išgydyti traumas,
kurios išprovokavo sąmyšį mano širdy.
Ypač prašau Tave gydyti tas,
kurios yra nuodėmės priežastimis.
Prašau tave, įženk į mano gyvenimą,
gydyk mane iš psichinių traumų,
kurios mane ištiko vaikystėje,
ir nuo jų padarytų žaizdų, kamavusių mane
per visą mano gyvenimą.
Viešpatie Jėzau,
Tu žinai visas mano problemas,
sudedu jas į Tavo,
Gerojo Ganytojo, širdį.
Meldžiu Tave,
Didžiąja Žaizda,
atverta tavo Širdyje,
išgydyk mažąsias mano širdies žaizdas.
Išdildyk mano atminties randus,
kad niekas iš to, kas man yra atsitikę,
nepaliktų manyje skausmo,
nerimo ir susirūpinimo.
Išgydyk, Viešpatie,
visas žaizdas, kurios mano gyvenime
buvo nuodėmių priežastys.
Noriu atleisti visiems, kurie buvo mane įžeidę.
Pažvelk į tas vidines žaizdas,
kurios mane padaro nepajėgų atleisti.
Tu, kuris esi atėjęs gydyti kenčiančių širdžių,
išgydyk mano širdį.
Išgydyk, Viešpatie, mano slaptas žaizdas,
sukeliančias fizines negales.
Aukoju Tau savo širdį:
priimk ją, nuvalyk,
duok man savo dieviškosios širdies jausmų,
padėk man būti nuolankiam ir romiam.
nuo skausmo, kuris mane slegia
dėl man brangių asmenų mirties.
Padaryk, kad galėčiau atgauti ramybę ir džiaugsmą
žinodamas, kad Tu esi Prisikėlimas ir Gyvenimas.
Padaryk, kad tikrai liudyčiau
Tavo Prisikėlimą,
pergalę prieš nuodėmę ir mirtį,
Tavo gyvą buvimą tarp mūsų. Amen.
Ši malda remiasi giliu krikščioniškos tikėjimo supratimu apie Jėzaus atperkamąją auką ir jo galią gydyti ne tik kūną, bet ir sielą. Jėzus, kaip Gerasis Ganytojas, rūpinasi savo avis ir gydo jų žaizdas, kaip aprašyta Evangelijose. Maldoje minimas Jėzaus „Didžiosios Žaizdos“ simbolis – jo kryžiaus kančia – pabrėžia jo begalinę meilę ir gebėjimą užgydyti net giliausias širdies žaizdas. Ši malda yra savotiškas apsivalymo ir pasitikėjimo Dievu aktas, pripažįstantis žmogaus silpnybes ir prašant Dievo pagalbos. Švento Rašto eilutės, tokios kaip Psalmyno 147:3: „Jis gydo sužeistus ir tvarsčius jų žaizdas“, puikiai atspindi maldos esmę.Įdomu tai, kad panašios maldos formos egzistavo ir kituose religiniuose kontekstuose. Daugelis dvasinių tradicijų akcentuoja vidinio taikos ir išgydymo svarbą, dažnai remiasi meditacija, apmąstymais ir malda, siekdamos pasiekti sielos ramybę. Ši malda, nors ir krikščioniška, atspindi universalų žmogaus troškimą išgydyti emocines ir dvasines žaizdas, rasti paguodą ir viltį Aukščiausiajame. Tikėjimas Dievo gailestingumu ir jo galia atkurti yra maldos pagrindas. Malda nėra tik žodžiai, bet širdies poelgis, kupinas tikėjimo ir vilties. Tikėjimas yra tas tiltas, jungiantis žmogų su Dievu, leidžiantis sulaukti jo gydančiosios galios. Todėl ši malda yra ne tik prašymas, bet ir aktyvus dalyvavimas išgydymo procese.