Atsimink, Švenčiausiosios Širdies Dievo Motina, kokią nenusakomą galią savo garbingajai Širdžiai Tau suteikė Tavo dieviškasis Sūnus. Pilni pasitikėjimo Tavo nuopelnais, maldingai kreipiamės į Tave pagalbos. O dangiškoji Jėzaus Širdies Iždininke, Širdies, kuri yra neišsemiamas visų malonių šaltinis – Tu gali laisva valia jį atverti, kad iš jo žmonėms tekėtų dieviškoji meilė ir gailestingumas, šviesa ir sveikata. Meldžiame, suteik mums geradarybę, kurios prašome: … Niekuomet, niekuomet neatstumk mūsų! Juk Tu esi mūsų Motina, o Švenčiausiosios Širdies Dievo Motina, todėl meilingai priimk mūsų maldas ir maloniai išklausyk. Amen.
Įdomu tai, kad kai kurie viduramžių mistikai, pavyzdžiui, Šv. Bernardas Klervietis, kalbėjo apie Marijos Širdies „perverimą“ (lot. transverberatio), kuris teologiškai prilyginamas jos sielos dalyvavimui Kristaus kančioje, nors ir ne fiziniu būdu, kaip tai nutiko su Kristumi. Ši dvasinė įžvalga pabrėžia jos bendradarbiavimą atpirkimo plane. Malda į Švenčiausiosios Širdies Dievo Motiną yra kvietimas įsijungti į šią „bendrą meilės ekonomiką“, prašant, kad jos Širdies tyrumas ir ištikimybė taptų mūsų pačių dvasinio gyvenimo pagrindu. Ji yra ta, kuri „visus šiuos dalykus širdyje saugojo ir apmąstė“, kas rodo jos neprilygstamą kontempliacijos ir meilės veiklos vienybę.