Linksminkis, žeme, džiaukis, žmonija,
naujas tau rytas teka skaistus;
skamba pasauly jau aleliuja,
sklinda per kaimus, klonius, laukus. –
Laimė pripildė sielas visų,
džiaugias sulaukę švenčių didžių.
Linksminkis, žeme, džiaukis, žmonija,
naujas tau rytas teka skaistus!
Mūsų Valdovas spindi kaip saulė,
pergalės ženklą laiko aukštai.
Jis nugalėjo žalčio apgaulę,
galvą sutrynė jo visiškai. –
Laimė pripildė…
Tamsios padangės skaisčiai nušvito:
varpai ir giesmės skamba linksmai.
Dievas laimėjo, pragaras krito –
džiaukis, žmonija, jau amžinai. –
Laimė pripildė…
Ši giesmė švenčia Kristaus prisikėlimą ir viso pasaulio išgelbėjimą. Pirmoje strofą kviečiama džiaugtis ir linksmintis žemei ir žmonijai, nes naujas rytas ir aleliuja neša džiaugsmą visur, nuo kaimų iki laukų. Antroje strofą pabrėžiama, kad mūsų Valdovas, Kristus, švyti kaip saulė ir nugalėjo šėtono apgaulę, visiškai sutrynęs jo galvą. Trečioje strofą aprašoma, kaip tamsios padangės nušvito, o varpai ir giesmės skamba linksmai, nes Dievas laimėjo ir pragaras buvo įveiktas. Giesmė skirta Velykų šventėms, pabrėžiančioms Kristaus pergalę ir džiaugsmą, kurį jis atneša pasauliui.
Įdomu tai, kad Velykų rytą bažnyčiose skambantys varpai simbolizuoja ne tik džiaugsmą, bet ir dvasinį pabudimą. Senovėje žmonės tikėjo, kad varpų garsas išvaiko piktąsias dvasias, todėl jų skambėjimas po tylos laikotarpio tapdavo tikra švente visai bendruomenei. Ši giesmė kviečia mus ne tik stebėti gamtos atgimimą, bet ir patiems tapti šviesos nešėjais. Kristaus pergalė prieš mirtį yra tarsi saulėtekis, kuris niekada nenusileidžia. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus turi viltį, jog net sunkiausios gyvenimo tamsybės gali būti įveiktos. Kai giedame aleliuja, mes tarsi prisijungiame prie amžinojo džiaugsmo choro, kuris skamba visoje kūrinijoje. Tai priminimas, kad mūsų gyvenimas turi prasmę, o meilė visada yra stipresnė už bet kokią baimę ar neteisybę. Džiaukitės šia žinia, nes ji skirta kiekvienam iš mūsų.