Kalėdos, Kalėdos! Jau prabilo varpai,
ir skamba padangėj linksmi jų aidai.
Žemė, džiaugsmo kupina, sveikina rytą,
kuriame žvaigždė nauja šiandien nušvito.
Kalėdos, Kalėdos! Štai Betliejų matai;
Kalėdos, Kalėdos, gimė lauktas seniai.
Kalėdos, Kalėdos! Girdime mes žodžius:
„Į žemę atėjo štai Dievo Sūnus!“
Prakartėlyje skurdžiam prieglobstį rado,
taip sutiko žmonija Viešpatį savo.
Kalėdos, Kalėdos! Tai džiaugsminga diena;
Kalėdos, Kalėdos, guodžia širdį tiesa.
Ši giesmė pasakoja apie Jėzaus gimimą per Kalėdas, skelbdama džiaugsmingą žinią apie Dievo Sūnaus atėjimą į žemę. Jo gimimas Betliejuje atneša žmonijai viltį ir tiesą, o varpai skelbia šią ypatingą dieną. Giesmė pabrėžia džiaugsmą ir guodžiantį Kalėdų žodį, kuris užlieja širdį. Šią giesmę tinka giedoti Kalėdų rytą, per Mišias ar kitas Kalėdų šventes, švenčiant Jėzaus gimimą.
Be to, Kalėdų šventimas, nors ir susijęs su gruodžio 25-ąja, senovėje buvo glaudžiai siejamas su žiemos saulėgrįžos šventėmis, tačiau krikščioniškoji tradicija perkeitė šį pagonišką šviesos sugrįžimo šventimą į Kristaus, kaip pasaulio Šviesos, priėmimą. Šv. Jonas Kalėdas vadina „Šviesos švente“, nes Kristus atnešė išganymo šviesą į tamsą. Ši šventė yra priminimas apie Dievo slėpinį, kuris peržengia žmogišką supratimą, o varpų aidas kviečia ne tik džiaugtis, bet ir apmąstyti šį neįtikėtiną Dievo nuolankumą.