Šventoji Teresė Benedikta nuo Kryžiaus (Teresia Benedicta a Cruce), pasaulietiniu vardu Edita Štein (Edith Stein), buvo viena iškiliausių XX amžiaus intelektualinių asmenybių, filosofė fenomenologė, karmelitė ir kankinė. Gimusi 1891 metais Breslau mieste (dabartinis Vroclavas, Lenkija) pamaldžių žydų šeimoje, ji jaunystėje deklaravo save kaip ateistę, tačiau nuolat ieškojo tiesos per mokslą. Edita tapo viena pirmųjų moterų, studijavusių filosofiją Vokietijoje, ir žymaus filosofo Edmundo Huserlio asistente. Jos dvasinis lūžis įvyko 1921 metais, perskaičius Šv. Teresės Avilietės autobiografiją; ji suprato radusi Tiesą, kurios ieškojo filosofijoje, ir 1922 metais priėmė krikštą Katalikų Bažnyčioje.
Edita Štein siekė suderinti fenomenologiją su tomistine tradicija, tapdama tiltu tarp moderniosios filosofijos ir krikščioniškosios teologijos. 1933 metais, Vokietijoje įsigalėjus nacionalsocializmui, dėl žydiškos kilmės jai buvo uždrausta dėstyti universitete, ir tai tapo galutiniu postūmiu įgyvendinti seną troškimą – įstoti į karmeličių vienuolyną Kelne. Priėmusi Teresės Benediktos nuo Kryžiaus vardą, ji suprato, kad jos auka bus susijusi su jos tautos likimu. 1938 metais, siekiant ją apsaugoti, ji buvo perkelta į Echtą (Nyderlandai), tačiau naciai suėmė ją 1942 metais, reaguodami į Nyderlandų vyskupų protestą prieš žydų persekiojimą. Eidama į mirtį, ji sakė savo seseriai Rozai: „Eime už savo tautą“. Šventoji žuvo Aušvico-Birkenau (Auschwitz-Birkenau) mirties stovykloje dujų kameroje.
Filosofinis palikimas ir mokslo darna
Šv. Teresė Benedikta paliko milžinišką intelektualinį palikimą. Jos pagrindinis filosofinis veikalas „Baigtinė ir amžinoji būtis“ (Endliches und ewiges Sein) yra bandymas sujungti būties analizę su dvasine patirtimi. Ji viena pirmųjų išsamiai nagrinėjo moters prigimtį ir vaidmenį visuomenėje bei Bažnyčioje iš krikščioniškosios antropologijos perspektyvos, pabrėždama dvasinį motinystės ir tarnystės aspektą, nepriklausomai nuo moters socialinio statuso.
Vienuolyno celėje ji parašė savo paskutinį, nebaigtą kūrinį „Kryžiaus mokslas“ (Kreuzeswissenschaft), skirtą Šv. Jonui nuo Kryžiaus. Jame ji nagrinėja kančios paslaptį ne kaip pabaigą, o kaip kelią į prisikėlimą. Jos intelektas nebuvo atskirtas nuo jos maldos – ji tikėjo, kad kas ieško tiesos, tas ieško Dievo, nesvarbu, ar jis tai suvokia, ar ne. Jos asmenybė sujungė žydiškas šaknis, vokišką kultūrą ir katalikiškąjį universalumą, tapdama susitaikymo simboliu.
Ikonografija ir atminimas
Mene šventoji dažniausiai vaizduojama vilkinti rudą karmeličių habitą su geltona Dovydo žvaigžde ant krūtinės (simbolizuojančia jos kilmę ir solidarumą su savo tauta Holokausto metu). Dažnai ji vaizduojama laikanti krucifiksą arba knygą, pabrėžiant jos mokslinį ir mistinį pašaukimą. Popiežius Jonas Paulius II 1998 metais ją paskelbė šventąja, o 1999 metais – viena iš šešių Europos globėjų.
- Rugpjūčio 9 d. yra jos liturginio minėjimo diena (kankinystės Aušvice data).
- Ji laikoma Europos globėja, atsivertėlių, žydų tautybės katalikų ir filosofų užtarėja.
Šv. Teresės Benediktos nuo Kryžiaus palikimas šiandienos pasaulyje primena apie proto ir tikėjimo vienybę bei būtinybę ginti žmogaus orumą net tamsiausiais istorijos laikotarpiais. Jos gyvenimo istorija moko, kad intelektas turi tarnauti tiesai, o tiesa galiausiai veda į meilę, kuri nebijo aukos.
Mažai kas žino, kad prieš pat išvežimą į Aušvico koncentracijos stovyklą, ji savo seseriai Rozei pasakė pranašiškus žodžius, kviesdama eiti už savo tautą. Jos kankinystė nebuvo atsitiktinė mirtis, o sąmoningas pasirinkimas aukotis. Ji jautėsi atsakinga už savo žydų kilmę ir krikščionišką tikėjimą vienu metu. Net būdama mirties akivaizdoje, ji išliko rami ir padėjo kitiems kaliniams, ypač vaikams, kurie buvo praradę viltį. Jos gyvenimas rodo, kad šventumas nėra vien tik maldos knygų skaitymas, tai drąsa išlikti savimi net tada, kai aplinkui tvyro tamsa. Ji tapo tiltu tarp dviejų religinių tradicijų, parodydama, kad meilė Dievui ir meilė artimui yra tas pats kelias. Jos pavyzdys įkvepia ieškoti prasmės net pačiose sunkiausiose gyvenimo situacijose.