Žvėrinė (dar žinoma kaip Žvorūna ar Žvorūnė) – senovės lietuvių medžioklės ir žvėrių deivė, kurios vardas randamas įvairiuose šaltiniuose, įskaitant Malalos kronikos intarpą bei Ipatijaus metraštį. Žvėrinė buvo medžiotojų globėja, susijusi su mišku ir laukiniais žvėrimis, ir tikėtina, kad ji atitiko vėlesnę deivę Medeiną. XIII–XVI a. lietuvių panteone Žvėrinė buvo laikoma miško ir medžioklės dievų partnerė, turinti svarbų vaidmenį medžiotojų gyvenime ir ritualuose.
Be to, Žvėrinė buvo siejama su Vakarine žvaigžde, galbūt simbolizuojančia vakaro laiką, kada žvėrys tampa aktyvūs ir medžioklės sąlygos būna tinkamiausios. Tai sustiprina jos, kaip medžiotojų globėjos, įvaizdį, ir pabrėžia jos glaudų ryšį su gamtos ciklais ir žvėrių gyvenimo ritmais.
Žvėrinės atitikmenys randami ir kitose kultūrose. Ji siejama su graikų medžiotojų globėja Artemide bei romėnų Diana, kurios taip pat buvo miško ir medžioklės deivės. Panašiai kaip Artemidė ir Diana, Žvėrinė buvo garbinama žemdirbiškose bei medžiotojų visuomenėse, kuriose medžioklė atliko svarbų vaidmenį tiek ekonominiame, tiek religiniame gyvenime.
Žvorūna vardu ji buvo žinoma ir kitose regionuose, įskaitant Čekiją ir Lenkiją, kas rodo, kad ši deivė turėjo platesnį paplitimą tarp baltų ir slavų tautų. Tai atskleidžia jos įtaką įvairių regionų mitologijose ir galimą bendrą kilmę, siejamą su medžioklės ir laukinių žvėrių kultu.
Žvėrinė (Žvorūna) buvo lietuvių medžioklės ir žvėrių deivė, glaudžiai susijusi su mišku ir laukinių gyvūnų gyvenimu. Ji turėjo svarbų vaidmenį medžiotojų ritualuose ir buvo gerbiama kaip globėja, panaši į graikų Artemidę ar romėnų Dianą. Jos kultas rodo medžioklės svarbą senovės baltų visuomenėje ir tikėjimą, kad dievybės tiesiogiai įtakoja medžioklės sėkmę.
Be to, yra užuominų, kad Žvėrinė galėjo būti laikoma ir gimdymo bei moterų sveikatos globėja, ypač tų, kurios gyveno prie miškų. Šis dvilypumas – jėga ir gyvybės davėja – rodo, kokia galinga ir daugialypė buvo jos vieta senovės lietuvių pasaulėžiūroje. Ji nebuvo vien tik žudymo deivė, bet ir pusiausvyros saugotoja. Jos garbinimas galėjo apimti ir tam tikrus miško gėrybių dalijimosi ritualus, siekiant išvengti bado. Šios detalės rodo gilesnį ryšį su išlikimu, o ne vien su medžioklės sėkme.