- Krikštas.
- Sutvirtinimas.
- Švenčiausiasis Sakramentas.
- Atgaila.
- Ligonių patepimas.
- Kunigystė.
- Santuoka.
Šventieji sakramentai yra labai svarbi katalikų tikėjimo dalis. Pagal katalikų mokymą, jų nesugalvojo žmonės ar Bažnyčia iš savo nuožiūros – sakramentų šaltiniu laikomas pats Jėzus Kristus, o Bažnyčia per amžius atpažino, išsaugojo ir aiškiau suformulavo, kad jų yra septyni. Katalikų katekizmas sako, kad sakramentai yra Kristaus įsteigti regimi malonės ženklai, per kuriuos tikintieji gauna Dievo pagalbą ir stiprybę. Kiekvienas sakramentas turi savo ypatingą reikšmę ir dvasinį poveikį, todėl jie lydi žmogų svarbiausiais gyvenimo tarpsniais.
- Krikštas.
Krikštas yra pirmasis sakramentas, kuris atveria kelią kitiems sakramentams. Krikštijant, žmogus nuplaunamas nuo gimtosios nuodėmės ir tampa Bažnyčios nariu. Tai yra dvasinis atgimimas ir priėmimas į krikščionių bendruomenę. - Sutvirtinimas.
Sutvirtinimas sustiprina krikšto malonę ir suteikia Šventosios Dvasios dovanų, kad tikintysis galėtų brandžiai ir tvirtai gyventi tikėjime. Tai simbolizuoja dvasinį brandumą ir įsipareigojimą tikėjimui. - Švenčiausiasis Sakramentas (Eucharistija).
Tai svarbiausias sakramentas, kurio metu tikintieji priima Kristaus Kūną ir Kraują duonos ir vyno pavidalu. Eucharistija yra Kristaus aukos sudabartinimas ir šventimas, leidžiantis tikintiesiems vienytis su Juo. - Atgaila (Išpažintis).
Šiuo sakramentu tikintysis išpažįsta savo nuodėmes Dievui per kunigą ir gauna Dievo atleidimą. Tai dvasinio atsinaujinimo ir susitaikymo su Dievu bei Bažnyčia aktas. - Ligonių patepimas.
Šis sakramentas suteikiamas sergantiems arba mirštantiems, kad jie gautų Dievo malonę, dvasinį ir kartais fizinį išgijimą. Tai ir sustiprina ligonį, ir suteikia paguodą bei ramybę artėjant mirties valandai. - Kunigystė.
Kunigystės sakramentas skiria vyrus tapti kunigais ir tarnauti Dievui bei Bažnyčiai. Kunigai, per šį sakramentą, gauna galią šventinti sakramentus ir vesti tikinčiųjų bendruomenę. - Santuoka.
Santuoka yra sakramentas, per kurį vyras ir moteris sudaro šventą santuokos sąjungą prieš Dievą ir Bažnyčią. Santuokos sakramentas ne tik įpareigoja mylėti vienas kitą, bet ir gauna Dievo malonę šiai sąjungai palaikyti ir ugdyti šeimą krikščioniškame gyvenime.
Šie sakramentai simbolizuoja Dievo veikimą žmogaus gyvenime ir yra svarbiausios katalikų tikėjimo praktikos, kurios padeda augti dvasiškai bei palaikyti glaudų ryšį su Dievu.
Sakramentai žmogaus gyvenime atsiranda kaip ypatingi slenksčiai, per kuriuos jis pereina lydimas Dievo malonės. Vieni ateina gyvenimo pradžioje, kiti svarbiausiais apsisprendimo momentais, dar kiti – tada, kai žmogui labiausiai reikia sustiprinimo, paguodos ar atleidimo. Per krikštą atveriamas kelias tikėjimui, per Eucharistiją palaikoma sielos stiprybė, per atgailą grąžinama ramybė, per santuoką ar kunigystę pašvenčiamas pašaukimas, o per ligonių patepimą suteikiama viltis ir dvasinė atrama sunkiausią valandą. Todėl sakramentai katalikui nėra atsitiktiniai religiniai veiksmai. Jie sudaro visą tikinčiojo gyvenimo audinį, jungiantį žmogų su Dievu per džiaugsmą, atsakomybę, kančią, ištikimybę ir viltį. Dėl to sakramentų prasmė atsiskleidžia ne vien bažnyčioje, o visame gyvenimo kelyje, kur žmogus mokosi pasitikėti, augti ir vis iš naujo atrasti Dievo artumą.