Santuoka – tai kur kas daugiau nei balta suknelė, gėlės ar iškilminga vakarienė su artimaisiais. Nors šventės šurmulys sukuria nuostabius prisiminimus, tikroji šio žingsnio esmė slypi giliame, dvasiniame įsipareigojime, kurį Bažnyčia vadina Santuokos sakramentu (Sacramentum matrimonii). Tai Kristaus įsteigtas regimas ženklas, skirtas vyro ir moters sąjungai ne tik sutvirtinti, bet ir pašventinti. Tai nėra paprasta civilinė sutartis, kurią galima nutraukti pasikeitus nuodaikai. Tai šventa vienybė, kurioje du žmonės pasižada tapti viena komanda, o jų ryšio liudytoju ir pagalbininku tampa pats Dievas.
Kodėl Bažnyčia kviečia tuoktis viešai?
Daugeliui porų kyla klausimas: kodėl neužtenka tiesiog mylėti vienas kito širdyje? Katalikų Bažnyčios katekizmas (Catechismus Catholicae Ecclesiae) paaiškina, kad santuoka yra liturginis aktas, todėl jį dera švęsti viešai. Šis viešumas turi gilią prasmę – jis apsaugo sutuoktinių duotą „Taip“ ir padeda jį išlaikyti. Kai bendruomenė mato jūsų pasižadėjimą, ji tampa savotišku jūsų šeimos užnugariu.
Santuoka įveda žmogų į naują būvį, savotišką bažnytinį luomą, kuris lotyniškai vadinamas Ordo. Tai reiškia, kad nuo šiol jūsų teisės ir pareigos vienas kito bei būsimų vaikų atžvilgiu įgauna dvasinį svorį. Jūs kuriate „namų Bažnyčią“, kurioje kasdienis gyvenimas tampa meilės liudijimu. Kaip gražiai mokė šv. Jonas Auksaburnis, vyras savo žmonai turėtų sakyti: „Aš apglėbiau tave ir pamilau labiau už savo gyvybę, nes šis gyvenimas yra niekis, ir mano troškimas – jį pragyventi su tavimi taip, kad būtume tikri, jog nebūsime atskirti ir aname gyvenime“.
Praktiniai žingsniai: nuo ko pradėti?
Jei apsisprendėte savo šeimą kurti ant dvasinio pamato, pasiruošimą reikėtų pradėti ne nuo pokylių salės paieškos, o nuo vizito pas kunigą. Visoje Lietuvoje galioja bendra tvarka: įprastai užsirašyti santuokai reikia ne vėliau kaip prieš penkis mėnesius. Šis laikas nėra biurokratinis trukdis – tai galimybė jums abiem ramiai apmąstyti būsimą žingsnį.
Dokumentai, kurių jums prireiks:
- Krikšto liudijimas: Jį išduoda parapija, kurioje buvote krikštyti. Svarbu atminti, kad ši pažyma galioja 6 mėnesius.
- Laisvos būklės pažyma: Dažniausiai ji išduodama kartu su krikšto liudijimu ir patvirtina, kad anksčiau nebuvote sudarę bažnytinės santuokos.
- Leidimas tuoktis už parapijos ribų: Jei nusprendėte tuoktis ne toje bažnyčioje, kurios teritorijoje dabar gyvenate, jums reikės savo klebono leidimo.
- Kursų baigimo pažyma: Pasirengimo kursai sužadėtiniams yra privalomi. Juose poros mokosi komunikacijos meno, sprendžia konfliktus ir gilinasi į sakramento prasmę.
Ypatingi atvejai: mišrios santuokos ir užsienio piliečiai
Gyvenimas margas, todėl pasitaiko situacijų, kai vienas iš sužadėtinių priklauso kitai krikščionių bažnyčiai, yra kitos religijos atstovas arba netikintis. Bažnyčia gerbia kiekvieno laisvę, tačiau tokiais atvejais reikalingas specialus vyskupo leidimas (dispensa). Katalikiškoji pusė tokioje sąjungoje pasižada daryti viską, kad išsaugotų savo tikėjimą bei krikštytų ir auklėtų vaikus Katalikų Bažnyčioje.
Jei vienas iš jūsų yra užsienio pilietis, dokumentų tvarkymas gali užtrukti ilgiau. Tokiu atveju pažymos turi būti patvirtintos Apostille bei oficialiai išverstos į lietuvių kalbą. Taip pat svarbu žinoti, kad ne Lietuvos piliečiams bažnytinė santuoka paprastai laiminama tik tada, kai jie jau yra užregistravę civilinę santuoką.
Investicija į ryšį po vestuvių
Dauguma jaunavedžių daug energijos skiria vienai dienai, tačiau pamiršta, kad po jos ateina tūkstančiai bendrų rytų. Kad kasdienybė neužgesintų meilės, Lietuvoje veikia judėjimas „Sutuoktinių susitikimai“ (Encounter of Married Couples). Tai tarptautinė asociacija, siūlanti savaitgalio rekolekcijas poroms.
Programos metu sutuoktiniai mokosi dialogo – jie nesidalija savo problemomis su svetimais, o kalbasi tik dviese. Tai padeda atnaujinti ryšį ne tik tarpusavyje, bet ir su Dievu. Dialogas čia suprantamas kaip dvasinis kelias, padedantis nešioti vienas kito naštas ir vienas kitam atleisti.
Santuoka – tai Sandora, o ne kontraktas
Svarbu suprasti esminį skirtumą: civilinė santuoka yra valstybės prižiūrimas kontraktas, o sakramentas – tai Sandora (foedus). Dievas neapleidžia klaidžiojančio žmogaus, o santuoka po nuopuolio tampa vaistu nuo egoizmo. Ji padeda nugalėti užsisklendimą savyje bei ieškojimą malonumo vien tik sau. Net jei šeimai nepavyksta susilaukti vaikų, jų sąjunga išlieka pilnavertė, šventa ir prasminga.
Priimdami šį sakramentą, jūs gaunate dvasinę pagalbą visam gyvenimui. Tai jėga, padedanti pakilti suklupus, nešioti vienas kito sunkumus bei džiaugtis bendro gyvenimo vaisiais. Santuoka sujungia jus amžinam ryšiui, kurio pamatas yra ne tik jūsų emocijos, bet ir nekintanti Dievo ištikimybė.
Ruošiantis šiai dvasinei kelionei, sužadėtinių rankose atsidūręs santuokos apeigynas tampa geriausiu pagalbininku, padedančiu suprasti kiekvieną liturgijos žingsnį. Bažnyčioje laisva valia ištariami santuokos įžadai žymi akimirką, kai du atskiri gyvenimai susilieja į vieną neišardomą visumą. Pati santuokos priesaika skamba kaip tvirtas pamatas būsimiems namams, o ją vainikuojantis vestuvinis palaiminimas lydi porą per visus bendrus metus. Kai apeigos vyksta per šv. Mišias, ši sakramentinė liturgija tarptautiniu mastu žinoma kaip (Nuptial Mass), pabrėžiant glaudų Eucharistijos ir šeimos ryšį. Kad jaunieji jaustųsi užtikrintai, jiems pateikiama oficiali priesaikos formulė, tad prie altoriaus tariami vestuvių priesaikos žodžiai yra vertinga tradicija bei gilus, sąmoningas pasižadėjimas meilei bei ištikimybei.
Čia galite atsisiųsti Santuokos sakramento apeigų vadovą su paaiškinimais: