Viešpatie Dieve,
Su meile meldžiu už [sergančiojo vardas]. Suteik jam (-jai) savo gydančią malonę ir sustiprink jo (-jos) kūną bei dvasią šiuo sunkiu metu. Leisk pajusti Tavo artumą ir ramybę, kad jis (-ji) neprarastų tikėjimo ir vilties. Jei tokia yra Tavo valia, Viešpatie, atkurk jo (-jos) sveikatą ir suteik stiprybės įveikti šią ligą. Laikyk jį (-ją) savo gailestingose rankose ir būk šviesa jam (-jai) visose sunkumuose. Amen.
Malda už sergantį artimą yra nuoširdus prašymas Dievui suteikti gydančią malonę ir jėgų sergančiam žmogui tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Maldininkas meldžia, kad sergantis žmogus jaustų Dievo artumą ir ramybę, ypač sunkiu metu, kad neprarastų tikėjimo ir vilties. Jei tokia yra Dievo valia, prašoma sveikatos atkūrimo, taip pat stiprybės kovojant su liga. Tai malda, kuri išreiškia rūpestį, pasitikėjimą Dievo gailestingumu ir prašo Dievo šviesos ligos sunkumuose.
Įdomu tai, kad Rytų krikščioniškoje tradicijoje, ypač Rytų ortodoksų Bažnyčioje, didelis dėmesys skiriamas ligonio patepimo sakramentui, kuris, nors ir nėra skirtas vien tik fiziniam išgydymui, siekia sielos ir kūno atnaujinimo per Šventosios Dvasios galią. Maldos už sergančiuosius kontekste, teologai įžvelgia „kenčiančiojo tarnavimo“ motyvą, primenantį Kristaus kančią. Mūsų malda tampa bendradarbiavimu su Dievo išganymo planu, pripažįstant, kad kartais Dievo valia gali būti ne išgydymas, bet jėga priimti kryžių ir per jį pasiekti gilesnį dvasinį ryšį. Tai yra vilties išlaikymas net ir akistatoje su nepagydoma būkle.