Viešpatie,
Meldžiu už mano tėvą, kad jo siela rastų ramybę Tavo karalystėje. Atleisk jam visas jo nuodėmes ir leisk jam patirti amžiną džiaugsmą ir šviesą su Tavimi. Tegul jo siela ilsisi su ramybe, o aš viliuosi vieną dieną vėl susitikti su juo Tavo šventojoje šviesoje. Amen.
Malda už mirusį tėvą yra nuoširdus prašymas Viešpačiui, kad tėvo siela rastų ramybę Dievo karalystėje. Maldininkas prašo Dievo atleidimo už tėvo nuodėmes ir malonės jam patirti amžinąjį džiaugsmą bei šviesą. Maldoje taip pat išreiškiama viltis kada nors vėl susijungti su tėvu amžinybėje, Dievo šventojoje šviesoje.
Skaitykite daugiau..
Teologiniu požiūriu, malda už mirusį tėvą peržengia vien tik užuojautos išreiškimą; ji įsijungia į plačiąją Bažnyčios mokymo apie užtarimą tradiciją. Katalikų teologijoje ypač svarbus yra „šventųjų bendravimas“, kuris apima gyvųjų, skaistyklos sielų ir jau dangų pasiekusiųjų vienybę. Mūsų maldos už mirusiuosius yra veiksmingas būdas padėti sieloms, kurios, nors ir išgelbėtos, dar turi išpirkti laikinąsias bausmes už nuodėmes skaistykloje.
Senovės krikščionių raštuose, pavyzdžiui, antkapiuose randame įrašų, liudijančių ankstyvąją praktiką melstis už mirusiuosius, siekiant palengvinti jų perėjimą. Ši praktika remiasi įsitikinimu, kad Dievo gailestingumas veikia per mūsų tarpininkavimą. Kai kurie teologai, remdamiesi šv. Augustinu, pabrėžia, kad tėvo vardo paminėjimas maldoje yra ne tik prašymas, bet ir gyvojo ryšio su mirusiuoju patvirtinimas, primenantis mums apie mūsų pačių laikinumą ir amžinąjį pašaukimą. Ši malda yra tiltas tarp žemiškojo ir amžinojo gyvenimo, išreiškiantis meilę, kuri, pasak apaštalo Pauliaus, niekada nesibaigia.
Senovės krikščionių raštuose, pavyzdžiui, antkapiuose randame įrašų, liudijančių ankstyvąją praktiką melstis už mirusiuosius, siekiant palengvinti jų perėjimą. Ši praktika remiasi įsitikinimu, kad Dievo gailestingumas veikia per mūsų tarpininkavimą. Kai kurie teologai, remdamiesi šv. Augustinu, pabrėžia, kad tėvo vardo paminėjimas maldoje yra ne tik prašymas, bet ir gyvojo ryšio su mirusiuoju patvirtinimas, primenantis mums apie mūsų pačių laikinumą ir amžinąjį pašaukimą. Ši malda yra tiltas tarp žemiškojo ir amžinojo gyvenimo, išreiškiantis meilę, kuri, pasak apaštalo Pauliaus, niekada nesibaigia.