Strėlinė malda – tai trumpa, nuoširdi ir spontaniška malda, išreiškianti širdies šauksmą į Dievą. Jos tikslas – greitai ir intensyviai užmegzti ryšį su Dievu, siekiant vienybės su Juo bet kuriuo paros metu, nepriklausomai nuo to, ką žmogus tuo metu daro. Strėlinės maldos yra paprastos, kelios žodžių frazės, dažnai išreiškiančios prašymą, padėką ar šlovinimą. Tai tarsi „dvasinės strėlės“, kurios trumpu šūksniu kyla į dangų.
Čia yra 30 strėlinių maldų pavyzdžių, kurios gali padėti siekti vienybės su Dievu įvairiomis dienos akimirkomis:
- Viešpatie, padėk man!
- Viešpatie, teįvyksta tavo valia!
- Mano Jėzau, aš noriu būti visas (-a) tavo!
- Švelniausioji Jėzaus Širdie, padaryk, kad mylėčiau tave vis labiau ir labiau!
- Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro. (Lk 23,34)
- Tėve, tegul visi bus viena. (Jn 17,21)
- Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę! (Lk 23,42)
- Viešpatie, ką nori, kad daryčiau? (Apd 22,10)
- Viešpatie, tu viską žinai, kad tave myliu. (Jn 21,17)
- Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui! (Lk 18,13)
- Jėzau, Dovydo sūnau, pasigailėk manęs!
- Viešpatie, padaryk, kad regėčiau!
- Mano Dievas ir mano viskas!
- Viešpatie, padidink mūsų tikėjimą!
- Dieve, tu esi visagalis, padaryk mane šventą.
- Dieve, aš visą save atiduodu tau!
- Suteik man malonę, Viešpatie, niekuomet tavęs neįžeisti.
- Amžinasis Tėve, aukoju tau tavo Sūnaus brangųjį Kraują už nusidėjėlius.
- Jėzau, išgelbėk mane.
- Saldžiausiasis Jėzau, būk mano Išganytojas!
- Švenčiausioji Jėzaus Širdie, pasitikiu tavimi.
- Viešpatie Jėzau, Dievo Sūnau, pasigailėk manęs nusidėjėlio.
- Marija, mūsų viltie, pasigailėk mūsų!
- Saldžioji Marijos Širdie, būk mano išganymas.
- Be gimtosios nuodėmės pradėtoji Marija, melski už mus!
- Garbingasis šventasis Juozapai, globok mus!
- Jėzau, Marija, Juozapai, aš jums atiduodu savo širdį ir gyvybę.
- Ateik, Šventoji Dvasia, pripildyk mano širdį savo meilės!
- Viešpatie, teateinie tavo karalystė!
- Jėzau, aš tikiu, pasitikiu ir myliu tave vis labiau.
Šios maldos yra trumpos ir tinka bet kuriuo metu, siekiant užmegzti nuolatinį ryšį su Dievu.
Skaitykite daugiau..
Strėlinės maldos, nors ir vadinamos trumpomis, turi gilias šaknis ankstyvojoje krikščioniškoje asketinėje tradicijoje, ypač Rytų Bažnyčios „Jėzaus maldos“ praktikoje. Ši „širdies malda“ yra esminis šios praktikos elementas, kur ištisai kartojamas trumpas šūksnis „Viešpatie Jėzau Kristau, Sūnus Dievo, pasigailėk manęs nusidėjėlio“ tampa nuolatiniu dvasiniu kvėpavimu. Tai ne tik spontaniškas šauksmas, bet ir disciplinuota askezė, skirta protui nuraminti ir visą sąmonę sutelkti į Dievo buvimą.
Teologiškai, strėlinės maldos veiksmingumas slypi jų gebėjime peržengti intelektualinį mąstymą ir pasiekti sielos centrą, kur, pasak mistikų, vyksta tikrasis susitikimas su Šventąja Dvasia. Viduramžių mistikas, žinomas kaip Nikodemas Aghioritas, pabrėžė, kad nuolatinis šio trumpo kreipimosi kartojimas išvalo „širdies akį“, leidžiant jai matyti Dievo šviesą net kasdieninės veiklos sūkuryje. Tai yra nuolatinis pasišventimas, kur kiekvienas trumpas kreipimasis yra tarsi maža aukos ugnis, kuri palaiko vidinį ryšį su Amžinybe. Šios maldos yra tarsi „dvasinis prakaitas“, reikalaujantis pastangų, bet dovanojantis neprilygstamą vidinę ramybę.
Teologiškai, strėlinės maldos veiksmingumas slypi jų gebėjime peržengti intelektualinį mąstymą ir pasiekti sielos centrą, kur, pasak mistikų, vyksta tikrasis susitikimas su Šventąja Dvasia. Viduramžių mistikas, žinomas kaip Nikodemas Aghioritas, pabrėžė, kad nuolatinis šio trumpo kreipimosi kartojimas išvalo „širdies akį“, leidžiant jai matyti Dievo šviesą net kasdieninės veiklos sūkuryje. Tai yra nuolatinis pasišventimas, kur kiekvienas trumpas kreipimasis yra tarsi maža aukos ugnis, kuri palaiko vidinį ryšį su Amžinybe. Šios maldos yra tarsi „dvasinis prakaitas“, reikalaujantis pastangų, bet dovanojantis neprilygstamą vidinę ramybę.