Pranašo Jono istorija (hebr. יוֹנָה, gr. Ἰωνᾶς) yra vienas iš geriausiai žinomų pasakojimų, pateikiamų Senojo Testamento Jonos knygoje ir aptinkamų Korane. Ši istorija apima pranašo gautą užduotį, bandymą nuo jos pabėgti, patekimą į didelės žuvies pilvą ir vėlesnį išgelbėjimą. Pasakojimas yra svarbus judaizme, krikščionybėje ir islame, tačiau kiekvienoje tradicijoje jis pateikiamas su skirtingais akcentais, išlaikant pagrindinę įvykių seką.
Jono knygoje nurodoma, kad Dievas pasiuntė Joną į Ninivę, Asirijos sostinę, kad jis paskelbtų miestui artėjančią bausmę. Jona nenorėjo vykdyti šios užduoties ir pasirinko išvykti į Taršišą, plaukdamas laivu priešinga kryptimi. Kelionės metu kilo stipri audra, o laivo įgula, metusi burtus, nustatė Joną kaip audros priežastį. Jis pripažino bėgantis nuo Dievo ir pasiūlė jį išmesti į jūrą, kad audra liautųsi.
Jona buvo išmestas į jūrą, o audra nurimo. Pasakojime teigiama, kad Joną prarijo didelė žuvis, kurioje jis praleido tris dienas ir tris naktis. Jis meldėsi Dievui, o Dievas liepė žuviai jį išspjauti. Jona buvo išgelbėtas ir galiausiai nuėjo į Ninivę, kur paskelbė miestui, kad jis bus sunaikintas po keturiasdešimties dienų, jei gyventojai neatgailaus. Ninivės žmonės, įskaitant karalių, atgailavo, todėl Dievas nusprendė miesto nesunaikinti.
Jona Senojo Testamento kontekste
Jono knyga yra viena iš trumpiausių Senojo Testamento pranašų knygų. Joje pateikiama aiški įvykių seka, kurioje nurodoma pranašo užduotis, pabėgimas, audra, prarymas žuvies ir vėlesnis išgelbėjimas. Tekste nėra nurodoma žuvies rūšis, todėl teiginiai apie banginį nėra pagrįsti bibliniu tekstu. Knygoje taip pat pateikiamas Ninivės gyventojų atgailavimas ir Dievo sprendimas jų pasigailėti.
Jono reakcija į Ninivės išgelbėjimą taip pat yra aiškiai aprašyta. Jis buvo nepatenkintas, kad miestas nebuvo sunaikintas, nors pats perdavė Dievo perspėjimą. Pasakojime nurodoma, kad Dievas paaiškino Jonui savo sprendimą, parodydamas, kad miesto gyventojų atgaila buvo pakankama priežastis bausmės atsisakyti.
Jona islame
Islame Jona vadinamas Yunusu. Jo istorija pateikiama keliose Korano vietose, įskaitant 37:139–148 ir 21:87. Korane nurodoma, kad Yunusas paliko savo tautą, buvo prarytas didelės žuvies ir išgelbėtas po nuoširdžios atgailos. Korane pateikiama jo malda, kurią jis meldėsi būdamas žuvies pilve. Ši malda yra viena iš žinomiausių Korano eilučių, susijusių su Yunusu.
Islame Yunusas laikomas vienu iš pranašų, kuriems buvo pavesta skelbti Dievo žinią savo tautai. Koranas nurodo, kad Dievas išgelbėjo Yunusą po to, kai jis pripažino savo klaidą ir nuoširdžiai meldėsi. Ši istorija islame pateikiama kaip faktinė įvykių seka, be papildomų detalių, kurios nėra nurodytos Korane.
Pagrindiniai faktai apie Joną Biblijoje ir Korane
- Jona gavo Dievo užduotį eiti į Ninivę.
- Jis bandė pabėgti ir buvo išmestas į jūrą.
- Jį prarijo didelė žuvis, kurioje jis buvo tris dienas ir tris naktis.
- Jis meldėsi ir buvo išgelbėtas.
- Ninivė atgailavo ir buvo pasigailėta.
- Islame Yunusas taip pat laikomas pranašu, kurį Dievas išgelbėjo po atgailos.
Jono knyga Biblijoje yra savarankiškas tekstas, kuriame pateikiama visa istorija nuo pranašo pašaukimo iki Ninivės išgelbėjimo. Korane ši istorija pateikiama fragmentiškai, tačiau pagrindiniai įvykiai sutampa: pranašo pabėgimas, prarymas žuvies ir išgelbėjimas po maldos. Abi tradicijos nurodo, kad pranašas buvo išgelbėtas po to, kai pripažino savo klaidą.