Apreiškimo knyga (oficialiai vadinama Apreiškimas Jonui, lotyniškai Apocalypsis Ioannis, o dažnai – tiesiog Jono apokalipse) yra paskutinė Naujojo Testamento ir visos Biblijos dalis, užbaigianti krikščioniškąjį kanoną. Tai sudėtingas apokaliptinės literatūros kūrinys, kupinas simbolių ir vizijų, kuriame per regėjimus, duotus autoriui (tradiciškai laikomam apaštalu Jonu) tremtyje Patmo saloje, atskleidžiama dieviškoji istorijos pabaiga, paskutinis teismas ir galutinė gėrio pergalė prieš blogį.
Apreiškimo knyga apima daugybę simbolių ir vizijų, kurios yra interpretuojamos kaip pranašystės apie pasaulio pabaigą, Kristaus sugrįžimą ir galutinį Dievo pergalę prieš blogį. Knyga susideda iš septynių skyrių ir yra struktūruota kaip pranašiškos vizijos, kuriose aprašoma:
- Kristaus apreiškimas Jonui – Pradžioje Jonas mato Kristų, kuris jam suteikia pranašystės vizijas ir nurodymus rašyti į septynias Asijos mažosios (dabar Turkijos) krikščioniškas bažnyčias.
- Septyni antspaudai, trimitai ir taurės – Šios vizijos apima įvairias katastrofas, kurios turėtų įvykti prieš galutinę Dievo pergalę.
- Pasaulio pabaiga ir galutinis teismas – Aprašomi įvykiai, susiję su pasaulio pabaiga, Antikristu, ir Kristaus sugrįžimu kaip pasaulio teisėju.
- Naujojo dangaus ir žemės sukūrimas – Apreiškimo pabaigoje aprašoma nauja dangaus ir žemės sukūrimo vizija, kur Dievas gyvens su savo žmonėmis amžinai.
Apreiškimo knyga yra žinoma dėl savo sudėtingo simbolizmo ir alegorijų, kurios dažnai yra interpretuojamos įvairiai tiek krikščionių tradicijoje, tiek šiuolaikinėse teologinėse ir literatūrinėse analizėse. Simboliai, tokie kaip žvėris su septyniais galvomis, trimitai, taurės ir antspaudai, yra plačiai analizuojami ir diskutuojami dėl jų galimų reikšmių ir prasmės.
Apreiškimo knyga turėjo didelę įtaką krikščionių religijai ir kultūrai, ypač apokaliptinėms ir eschatologinėms doktrinoms. Ji taip pat daro įtaką menui, literatūrai ir kultūrai, dažnai įkvėpdama apokaliptinius vaizdinius ir interpretacijas.