Šv. Jeronimo komentarų palimpsestas (Jerome Commentary Palimpsest): Jeronimo komentarai apie Šventąjį Raštą, paslėpti po vėlesniu tekstu
Tai vadinama palimpsestu (graikiškai reiškia „vėl nugremžtas“). Senovėje pergamentas (gyvūnų oda) buvo labai brangus. Kai teksto nebereikėdavo, jį nubraukdavo, išplaudavo ir užrašydavo naują. Tačiau senasis rašalas niekada visiškai neišnyksta. Po šimtmečių jis vis dar matomas – tik labai išblukęs. Mokslininkams tai tikras lobis: palimpsestai saugo tai, ko kitaip nebūtų išlikę. Jie leidžia pamatyti dvi istorijas viename lape.
Būtent toks yra Šv. Jeronimo komentarų palimpsestas – rankraščiai (daugiausia fragmentai iš Kairo genizos), kuriuose po viršutiniu sluoksniu aptikti šv. Jeronimo komentarai apie Šventąjį Raštą. Šv. Jeronimas (apie 347–420 m.), dar vadinamas Hieronymu, buvo vienas didžiausių Bažnyčios tėvų, asketas, mokslininkas ir Biblijos vertėjas. Jis sukūrė Vulgatą – lotynišką Biblijos vertimą, kuris tapo oficialiu Bažnyčios tekstu viduramžiais. Tačiau ne mažiau svarbūs yra jo komentarai: tai ne tik pamokslai, bet ir gilūs, filologiški, istoriniai bei teologiniai aiškinimai beveik visoms Senojo ir Naujojo Testamento knygoms.
Kas parašyta rankraštyje ir kas yra tas paslėptas tekstas?
Paslėptas (apatinis) tekstas parašytas VI amžiuje (apie 500–600 m.). Tai vieni seniausių išlikusių šv. Jeronimo komentarų fragmentų lotynų kalba. Išliko dalys kelių jo žymiausių darbų:
- Komentarai apie pranašą Izaiją (In Isaiam) – tai pats didžiausias Jeronimo komentaras, užimantis net 18 knygų. Čia jis aiškina garsiąsias Izaijo pranašystes apie Mesiją (pvz., „mergaitė pagimdys sūnų“ – Iz 7,14), kalba apie istorinius įvykius Judėjoje ir Asirijoje, lygina hebrajišką originalą su Septuaginta (graikišku vertimu) ir rodo, kaip pranašystės išsipildė Kristuje. Jeronimas čia naudoja savo žinias hebrajų kalba – jis mokėsi jos iš žydų mokytojų.
- Komentarai apie pranašą Ezekielį (In Ezechielem) – detaliai aiškinami regėjimai, šventykla ir Dievo šlovė, su daug alegorijų apie Bažnyčią ir sielą.
- Komentarai apie apaštalo Pauliaus laiškus (pvz., apie Galatams, Efeziečiams, Titui, Filemonui) – čia Jeronimas gilinasi į Pauliaus teologiją, aiškina malonę, tikėjimą, įstatymą ir krikščionišką gyvenimą. Jis dažnai polemizuoja su kitais aiškintojais ir rodo, kaip laiškai taikomi kasdienybėje.
- Komentarai apie Evangeliją pagal Morkų ir Matą – trumpesni, bet labai tikslūs: Jeronimas lygina evangelijas, aiškina palyginimus, stebuklus ir Jėzaus mokymą, remdamasis hebrajiškais ir graikiškais šaltiniais.
- Kiti fragmentai apima komentarus apie mažesnius pranašus (Ozėją, Joelį, Amosą) ir Psalmyno dalis.
Šie tekstai labai vertingi, nes Jeronimas rašė remdamasis originaliais hebrajiškais tekstais (kuriuos mokėjo geriau nei daugelis ano meto krikščionių), Septuaginta ir ankstyvaisiais Bažnyčios tėvais. Jo komentarai – tai ne sausas aiškinimas, o gyvas pokalbis su Šventuoju Raštu: jis nurodo istorinį kontekstą, filologines detales (žodžių reikšmes, gramatiką), alegorines prasmes ir praktines pamokas krikščioniui. Fragmentai leidžia mokslininkams pamatyti originalų Jeronimo stilių – aštrų, mokslinį, kartais polemizuojantį – dar prieš vėlesnius perrašymus, kai tekstai būdavo trumpinami ar taisomi.
Viršutinis (vėlesnis) tekstas parašytas IX–XI amžiuje. Tai žydiški viduramžių raštai hebrajų kalba – masoretiniai komentarai, pastabos prie Senojo Testamento knygų, midrašai ar liturginės poezijos. Žydų bendruomenė Kaire perdirbo senus pergamentus, nes naujų buvo brangu gauti – taip ankstyvieji krikščioniški Jeronimo komentarai buvo „paslėpti“ po praktiniais žydiškais tekstais.
Kaip atrastas ir kas jį „atgaivino“?
Šie palimpsestai buvo atrasti kaip dalis garsiosios Kairo genizos – senovinių žydų rankraščių saugyklos Ben Ezros sinagogoje senajame Kaire. XIX a. pabaigoje europiečiai parsivežė fragmentų. 1896–1897 m. Solomon Schechter išgabeno didžiąją dalį į Kembridžą. XX ir XXI amžiuje mokslininkai, naudodami ultravioletinę šviesą, infraraudonuosius spindulius ir modernias fotografijos technologijas, išryškino išblukusį apatinį sluoksnį. Taip buvo atskleisti reti ankstyvieji šv. Jeronimo komentarų fragmentai, kurie iki tol buvo paslėpti po hebrajiškais tekstais.
Kokia rankraščio reikšmė šiandien?
Šis palimpsestas padeda geriau suprasti, kaip ankstyvoji Bažnyčia aiškino Šventąjį Raštą. Jeronimo komentarai formavo krikščionišką Biblijos supratimą viduramžiais ir net Renesanse – jie įtakojo teologiją, liturgiją ir net meno kūrinius. Fragmentai rodo unikalią žydų ir krikščionių kultūrų sąveiką viduramžių Egipte: žydai perdirbo krikščioniškus pergamentus, tačiau jų turinys neišnyko. Be to, jie leidžia palyginti Jeronimo tekstus su vėlesnėmis versijomis ir pamatyti, kaip keitėsi Biblijos aiškinimas per šimtmečius.
Kaip ir kiti palimpsestai, jis primena: net didžiųjų Bažnyčios tėvų tekstai kartais būdavo „aukojami“ naujiems tikslams, tačiau jų mintys išlieka. Šiandien šie fragmentai padeda mokslininkams rekonstruoti originalų Jeronimo žodį ir geriau pažinti V–VI amžiaus krikščionių pasaulį.
Šiandien Šv. Jeronimo komentarų palimpsesto fragmentai saugomi Kembridžo universiteto bibliotekoje (Taylor-Schechter Genizah Collection). Tai retas langas į ankstyvąją krikščionybę – tiesioginis ryšys su vieno didžiausių Bažnyčios mokytojų komentarais, parašytais prieš pusantro tūkstančio metų.