Šv. Bazilijaus homilijų palimpsestas (Basil of Caesarea Palimpsest): ankstyvosios homilijos ir teologiniai komentarai, paslėpti po vėlesniu tekstu.
Tai vadinama palimpsestu (graikiškai reiškia „vėl nugremžtas“). Senovėje pergamentas (gyvūnų oda) buvo labai brangus. Kai teksto nebereikėdavo, jį nubraukdavo, išplaudavo ir užrašydavo naują. Tačiau senasis rašalas niekada visiškai neišnyksta. Po šimtmečių jis vis dar matomas – tik labai išblukęs. Mokslininkams tai tikras lobis: palimpsestai saugo tai, ko kitaip nebūtų išlikę. Jie leidžia pamatyti dvi istorijas viename lape.
Būtent toks yra Šv. Bazilijaus homilijų palimpsestas – rankraštis, kuriame po viršutiniu sluoksniu išliko ankstyvosios Šv. Bazilijaus homilijos ir teologiniai komentarai. Šv. Bazilijus Cezarietis (apie 330–379 m.), dar vadinamas Bazilijumi Didžiuoju, buvo vienas didžiausių ankstyvosios Bažnyčios tėvų. Jis buvo vyskupas Cezarėjoje (dabar Turkija), vienuoliško gyvenimo organizatorius ir puikus pamokslininkas. Jo homilijos – tai ne tik pamokslai, bet ir gilūs teologiniai aiškinimai apie tikėjimą, kūrimą, moralę ir Šventąjį Raštą.
Kas parašyta rankraštyje ir kas yra tas paslėptas tekstas?
Paslėptas (apatinis) tekstas parašytas V–VI amžiuje (apie 450–550 m.). Tai ankstyviausios žinomos Šv. Bazilijaus homilijų ir komentarų versijos. Išliko fragmentai tokių garsiausių jo kūrinių:
- Devynios homilijos apie šešias Kūrimo dienas (Hexaemeron) – čia Bazilijus aiškina pirmąsias Genesis knygos eilutes, kalba apie gamtą, dangų, žemę, gyvūnus ir žmogaus vietą pasaulyje.
- Homilijos apie psalmes (pvz., Psalmę 1, 7, 14, 28 ir kt.).
- Kiti teologiniai komentarai apie moralę, asketizmą, maldą ir krikščionišką gyvenimą.
Šie tekstai labai svarbūs, nes rodo, kaip Bazilijus mokė savo bendruomenę Cezarėjoje – paprastai, bet giliai. Jie padeda mokslininkams suprasti originalų Bazilijaus stilių ir mintis, dar prieš vėlesnius perrašymus ar pataisymus.
Viršutinis (vėlesnis) tekstas parašytas VII–IX amžiuje arba dar vėliau. Tai dažniausiai kiti religiniai raštai – šventųjų gyvenimai, pamokslai ar liturginės maldos. Tuo metu pergamentas buvo retenybė, todėl senesnius Bazilijaus tekstus „perdirbo“ naujam naudojimui bažnyčiose ir vienuolynuose.
Kaip atrastas ir kas jį „atgaivino“?
Rankraštis buvo rastas viename iš senovinių Rytų vienuolynų (dažniausiai siejamas su Šv. Kotrynos vienuolynu Sinajuje, Jeruzalės patriarchato biblioteka ar Vatikano rinkiniais). XIX–XX amžiuje mokslininkai jį atpažino kaip palimpsestą. Naudodami cheminius reagentus, ultravioletinę šviesą ir vėliau modernias technologijas (infraraudonuosius spindulius bei multispektrinę fotografiją) jie sugebėjo išryškinti išblukusį apatinį sluoksnį. Taip buvo atskleisti šie reti Bazilijaus homilijų fragmentai, kurie iki tol buvo paslėpti.
Kokia rankraščio reikšmė šiandien?
Šis palimpsestas padeda geriau suprasti ankstyvąją krikščionybę Rytuose. Bazilijaus homilijos formavo stačiatikių ir katalikų teologiją – jos įtakojo vienuolystę, liturgiją ir net gamtos supratimą. Fragmentai rodo, kaip jo mokymas sklido sirų ir graikų kalba, ir padeda palyginti su vėlesnėmis Biblijos aiškinimo tradicijomis.
Kaip ir kiti palimpsestai, jis primena: net didžiųjų Bažnyčios tėvų tekstai kartais būdavo „aukojami“ naujiems tikslams, tačiau jų mintys neišnyko. Šiandien šie fragmentai padeda mokslininkams rekonstruoti originalų Bazilijaus žodį ir geriau pažinti IV amžiaus krikščionių pasaulį.
Šiandien Šv. Bazilijaus homilijų palimpsesto fragmentai saugomi Šv. Kotrynos vienuolyne Sinajuje, Jeruzalės Graikų Ortodoksų patriarchato bibliotekoje ar Vatikano apaštališkojoje bibliotekoje. Tai retas langas į ankstyvąją krikščionybę – tiesioginis ryšys su vieno didžiausių Bažnyčios mokytojų žodžiais, parašytais prieš pusantro tūkstančio metų.