Kitāb Sirr al-Khalīqa wa-Ṣanʿat al-Ṭabīʿa (arabiškai كتاب سر الخليقة وصنعة الطبيعة — „Sutvėrimo paslapties ir gamtos meno knyga“; alternatyvūs pavadinimai: Kitāb Balīnūs al-Ḥakīm fī l-ʿIlal — „Išminčiaus Balīnūso knyga apie priežastis“; lotyniškoji tradicija: Liber de Secretis Creationis arba Liber de Secretis Naturae — „Kūrimo“ arba „Gamtos paslapčių knyga“) yra vienas reikšmingiausių ankstyvųjų arabų hermetinių ir alcheminių traktatų. Tai kūrinys, kuriame susilieja graikų hermetizmo tradicija, sirų intelektinė kultūra ir ankstyvojo islamo pasaulio filosofinis mąstymas. Dauguma tyrinėtojų tekstą datuoja maždaug VIII–IX amžiumi, nors kai kurie mano, kad jo branduolys gali būti senesnis ir remtis dar vėlyvosios Antikos hermetiniais šaltiniais.
Autorius ir kilmė
Knygos autoriumi prisistatantis Balīnūs yra arabų tradicijoje vartojamas vardas, siejamas su Apolloniu iš Tijanos (gr. Apollōnios ho Tyanēus) — helenistiniu filosofu ir stebukladariu, gyvenusiu I amžiuje. Vis dėlto mokslininkai sutaria, kad tekstas yra pseudoepigrafinis: Apollonijaus vardas panaudotas tam, kad kūrinys įgytų didesnį autoritetą.
Tikrasis autorius greičiausiai buvo anoniminis hermetinės tradicijos atstovas iš ankstyvojo islamo pasaulio, gerai susipažinęs su graikų filosofija, astrologija ir alchemija. Tekste aptinkamos ir sirų intelektinės tradicijos įtakos. Kai kurie tyrėjai pastebi panašumų su sirų kosmologiniais traktatais, pavyzdžiui, vadinamąja knyga „Lobių urvas“ (Book of the Cave of Treasures). Tokie paraleliai leidžia manyti, kad traktatas susiformavo kultūrinėje aplinkoje, kurioje glaudžiai sąveikavo graikų, sirų ir arabų mąstymo tradicijos.
Knygos struktūra ir pasakojimas
Traktatas prasideda simboliniu pasakojimu apie Balīnūso atradimą. Pasakojama, kad jis randa senovinį požeminį statinį, kuriame aptinka užantspauduotą kambarį. Ten saugomas paslaptingas tekstas, priskiriamas senovės išminčiams. Toks motyvas būdingas hermetinei literatūrai: slaptos išminties atradimas paslėptoje vietoje simbolizuoja dvasinį pažinimą.
Toliau tekstas pereina prie kosmologinių svarstymų. Aprašoma pasaulio sandara, dangaus sferos, planetų poveikis ir įvairių dvasinių jėgų hierarchija. Autorius pateikia metafizinę sistemą, kurioje gamta, dvasia ir materija siejamos per dieviškųjų emanacijų grandinę.
Smaragdinė lentelė
Vienas svarbiausių traktato elementų yra tai, kad jame pateikiamas ankstyviausias žinomas „Smaragdinės lentelės“ (Tabula Smaragdina) tekstas arabų tradicijoje. Šis trumpas hermetinis fragmentas priskiriamas Hermui Trismegistui ir vėliau tapo vienu įtakingiausių alchemijos tekstų Europoje.
Per šį traktatą Smaragdinė lentelė pateko į arabų hermetinę literatūrą, o vėliau — ir į lotyniškąją viduramžių alchemijos tradiciją. Tai rodo, kad arabų autoriai atliko svarbų vaidmenį perduodant ir transformuojant hermetinę išmintį.
Kosmologija ir filosofija
Knygoje pateikiama išsami pasaulio sandaros schema. Joje aiškinama, kaip dangaus sferos ir planetos veikia žemiškąją tikrovę, kaip iš pirminės substancijos susiformuoja keturi elementai ir kaip iš jų atsiranda metalai bei kitos medžiagos. Tokia kosmologija artima graikų neoplatonizmui ir hermetizmui, tačiau pateikiama per arabų filosofinės tradicijos prizmę.
Tekste taip pat svarstoma žmogaus sielos kilmė ir jos ryšys su kosmosu. Siela suprantama kaip dvasinė substancija, galinti pakilti į aukštesnes būties sferas per pažinimą ir išmintį.
Alchemija ir gamtos menas
Didelė traktato dalis skirta alchemijai. Aiškinama metalų kilmė, jų transformacijos galimybės ir gamtos veikimas. Gamtos jėga tekste apibūdinama kaip kūrybinė galia (al-ṭabīʿa), formuojanti materiją ir palaikanti kosmoso tvarką.
Alchemija čia suvokiama ne vien kaip praktinė laboratorinė veikla. Ji pateikiama ir kaip filosofinė disciplina, leidžianti suprasti gamtos dėsnius bei kosminę tvarką.
Tekste aptariami ir talismanų kūrimo principai, astrologinės schemos bei simboliniai ženklai. Tokios temos rodo, kad traktatas buvo naudojamas tiek teoriniams svarstymams, tiek praktinėms okultinėms tradicijoms.
Įtaka
Šis traktatas nėra islamo religinio kanono dalis ir niekada nebuvo laikomas šventu tekstu. Tačiau jis padarė didelę įtaką islamo pasaulio hermetinei ir alcheminei literatūrai. Su juo siejamos idėjos aptinkamos tokių autorių kaip al-Kindī, al-Rāzī ir vadinamosios Jābiro (Jābir ibn Ḥayyān) tradicijos tekstuose.
Viduramžiais traktatas pateko į Europą, kur buvo verčiamas į lotynų kalbą ir platinamas įvairiais pavadinimais, tarp jų Liber de Secretis Creationis. Per šią tradiciją kūrinys tapo vienu svarbiausių hermetinės filosofijos ir alchemijos šaltinių Vakarų intelektinėje istorijoje.