Magų apreiškimas (Revelation of the Magi) tai ankstyvosios krikščionybės apokrifinis kūrinys, parašytas sirų kalba. Vienintelis pilnas teksto nuorašas išliko VIII a. rankraštyje, saugomame Vatikano bibliotekoje (Vat. syr. 162). Šis tekstas buvo įterptas į platesnę pasaulio istorijos kroniką, vadinamą „Zuknino kronika“.
Mokslininkai mano, kad pagrindinė teksto dalis buvo parašyta II a. pabaigoje arba III a. pradžioje. Tai daro šį kūrinį vienu seniausių pasakojimų apie Tris karalius (Išminčius).
Kūrinys yra pseudepigrafas – tai reiškia, kad tikrasis autorius nežinomas, tačiau tekstas parašytas pirmuoju asmeniu pačių Magų vardu, tarsi tai būtų jų asmeninis liudijimas. Tikėtina, kad jis atsirado Edesos mieste (dabartinė Turkija), kuris buvo svarbus sirų krikščionybės centras.
Tai ilgiausias ir detaliausias senovės tekstas apie evangelinius išminčius. Jis pateikia visiškai kitokią versiją nei įprasta Biblijoje:
- Magų skaičius: Jų yra 12 (arba dar daugiau), o ne 3.
- Tėvynė: Jie gyvena pusiau mitinėje Šyro (Shir) žemėje Tolimuosiuose Rytuose (tapatinama su Kinija).
- Kilmė: Magai kildinami iš Adomo sūnaus Seto. Jie tūkstančius metų saugojo pranašystę apie būsimą žvaigždę.
- Žvaigždės prigimtis: Tai pati įspūdingiausia dalis. Žvaigždė šiame tekste nėra dangaus kūnas – tai pats Kristus, kuris keičia pavidalą iš švytinčios žvaigždės į mažą šviesos žmogutį ir atgal.
„Magų apreiškimo“ fragmentai
Svarbiausių knygos dalių atpasakojimas
I. Magų kilmė ir ritualai (1–5 skyriai)
Magai gyvena Šyro žemėje, prie didžiojo vandenyno. Jie yra mistikai, kurie meldžiasi tyloje. Jie saugo pirmuosius pasaulio raštus, kuriuos Adomas perdavė Setui. Kiekvieną mėnesį jie lipa į „Pergalių kalną“, kur stovi „Paslėptų paslapčių lobių ola“. Ten jie prausiasi šventame šaltinyje ir laukia pasirodant žvaigždės, kurią išpranašavo jų protėviai.
II. Žvaigždės pasirodymas (11–13 skyriai)
Galiausiai dabartinei Magų kartai pasirodo neapsakomai ryški žvaigždė. Ji nusileidžia ant kalno viršūnės ir virsta mažu, švytinčiu žmogumi (Kristumi). Šis būtybė pakviečia Magus į olą ir pasako: „Ramybė jums“. Jis paaiškina, kad priėmė žmogaus pavidalą, nes žmonės negalėtų ištverti tikrosios jo šlovės. Jis nurodo jiems pasiimti oloje saugomus lobius ir keliauti į Betliejų.
III. Kristaus polimorfizmas (14 skyrius)
Išėję iš olos, Magai pradeda diskutuoti ir supranta neįtikėtiną dalyką: kiekvienas jų matė skirtingą Kristaus pavidalą. Vienas matė šviesos vaiką, kitas – jaunuolį, trečias – vargšą žmogų, dar kitas – nukryžiuotąjį, o kažkas matė jį žengiantį į dangų. Tai rodo, kad Kristus gali pasirodyti bet kokia forma vienu metu.
IV. Stebuklinga kelionė (16–17 skyriai)
Kelionė iš Tolimųjų Rytų į Betliejų magams nieko nekainuoja: žvaigždė nuima nuovargį, kalnus padaro lygiais, o jų maisto atsargos stebuklingai pasidaugina vos žvaigždei ant jų nušvitus. Jeruzalėje žydai jų nesupranta, o Erodas atrodo pasimetęs, tačiau žvaigždė saugiai nuveda juos iki pat Betliejaus olos.
V. Susitikimas Betliejuje (18–21 skyriai)
Magai randa olą, kuri atrodo lygiai taip pat, kaip jų ola Šyro žemėje. Jie sudeda savo karūnas prie vaiko kojų. Kristus jiems sako: „Aš esu visur, nes esu šviesos spindulys iš savo Tėvo“. Jis liepia jiems grįžti ir tapti jo liudytojais Rytuose. Čia jie sutinka Mariją ir Juozapą, kurie išsigąsta, kad Magai nori išsivesti vaiką, tačiau Magai juos nuramina paaiškindami, kad šis vaikas vienu metu yra ir čia, ir visame pasaulyje.
VI. Sugrįžimas ir apaštalo Tomo atvykimas (27–32 skyriai)
Grįžę namo Magai vaišina žmones savo „stebuklingu maistu“, ir kiekvienas, paragavęs jo, gauna regėjimus apie Kristų. Galiausiai į Šyrą atvyksta apaštalas Judas Tomas. Jis nustemba radęs žmones, kurie jau tiki Kristumi tiesiogiai per apreiškimą. Tomas juos pakrikštija ir oficialiai įjungia į krikščionių bažnyčią, paveddamas jiems toliau skelbti Evangeliją visame pasaulyje.
Knyga moko labai tolerantiško požiūrio: ji teigia, kad Kristus gali apsireikšti bet kuriai tautai bet kuriuo laiku, net jei tie žmonės niekada negirdėjo jo vardo ar nepažįsta Biblijos.