Agrafos (lot. Agrapha) krikščioniškoje tradicijoje ir biblistikoje yra terminas, nurodantis į Jėzaus ištartus posakius, kurie nebuvo įtraukti į keturias kanonines Naujojo Testamento evangelijas. Nors pats graikiškas terminas pažodžiui reiškia neužrašytus dalykus, tokia formuluotė yra paradoksali, nes techniškai mes apie šiuos žodžius žinome tik dėl to, kad jie vienaip ar kitaip buvo užfiksuoti kituose rašytiniuose šaltiniuose. Todėl šis terminas paprastai vartojamas apibūdinti specifinę Jėzaus mokymo dalį, kuri cirkuliavo ankstyvosiose krikščionių bendruomenėse už standartinių pasakojimų apie Jo gyvenimą ribų. Dažnai tokie posakiai yra laikomi vertingu papildymu, leidžiančiu susidaryti išsamesnį vaizdą apie tai, kokios idėjos ir mokymai buvo priskiriami istoriniam Jėzui pirmaisiais Bažnyčios gyvavimo amžiais bei kaip šie mokymai buvo pritaikomi besivystančiose bendruomenėse.
Tyrinėtojai išskiria kelias pagrindines agrafų grupes, kurios leidžia mums pasiekti šiuos fragmentiškus liudijimus ir analizuoti jų kilmę. Pirmoji grupė apima Jėzaus žodžius, užfiksuotus Naujojo Testamento tekstuose, kurie nepriklauso evangelijų žanrui, pavyzdžiui, apaštalo Pauliaus laiškuose arba Apaštalų darbuose, kur cituojami autoritetingi Viešpaties nurodymai. Antrąją grupę sudaro rankraščių variacijos, kai tam tikruose kodeksuose, pavyzdžiui, garsiame Bezos kodekse, randami sakiniai, kurių nėra standartiniuose evangelijų tekstuose, bet kurie turi seną kilmę. Trečioji grupė yra Bažnyčios tėvų raštuose esančios citatos, kuriose nurodomi nebeišlikę evangelijų šaltiniai arba gyvoji žodinė tradicija, kurią pirmieji krikščionių autoriai laikė pakankamai patikima, kad įtrauktų į savo teologinius veikalus ir pamokymus.
Anksčiau mokslininkai į agrafas žiūrėjo pirmiausia kaip į priemonę, padedančią rasti autentiškus istorinio Jėzaus žodžius, kurie pranyko iš kanoninių tekstų, tačiau šiuolaikinė perspektyva yra gerokai platesnė. Šie fragmentai atskleidžia ne pavienes citatas, o visą Jėzaus tradicijų plitimo procesą žodine bei rašytine forma, taip pat padeda suprasti, kaip kito ankstyvosios krikščionybės teologija ir kokios temos buvo aktualiausios bendruomenėms. Agrafos tiesiogiai koreliuoja su apokrifinių evangelijų tyrinėjimais, nes jos parodo, kad riba tarp kanoninės ir nekanoninės medžiagos ankstyvajame krikščionybės etape buvo kur kas skvarbesnė. Šie fragmentai liudija apie gyvą, dinamišką tradiciją, kurioje Jėzaus autoritetas buvo naudojamas spręsti praktinius ir doktrininius klausimus įvairiuose kontekstuose.
Atrankos kriterijai ir metodologinės ribos
Sudarant agrafų rinkinius, būtina nustatyti griežtas ribas, kad būtų išvengta painiavos su vėlesnėmis teologinėmis interpretacijomis ar vizijomis. Paprastai į šiuos sąrašus neįtraukiami žodžiai, priskiriami Kristui po Jo prisikėlimo, nes pagrindinis dėmesys sutelkiamas į tai, ką Jėzus galėjo ištarti per savo žemiškąją tarnystę. Taip pat praleidžiamos citatos, kurios yra akivaizdžios laisvos kanoninių evangelijų formuluotės, nes jos neteikia naujos informacijos apie nepriklausomą tradiciją. Labai svarbu atskirti žodžius, kurie atsirado kaip krikščioniškų autorių kūryba, nuo tų, kurie turi pretenzijų į istorinį pagrindą, nors ši riba dažnai būna sunkiai apčiuopiama ir reikalauja kruopščios filologinės analizės.
Barto D. Ehrmano bei Zlatko Plešės požiūris į agrafas pasižymi tuo, kad jie stengiasi pateikti reprezentyvų ir išsamų, bet ne baigtinį sąrašą, kuris atspindėtų ankstyvosios Bažnyčios rūpesčius. Jie vengia įtraukti tam tikras medžiagos rūšis:
- Žodžius, priskiriamus Kristui po Jo prisikėlimo.
- Nekrikščioniškus šaltinius, pavyzdžiui, Talmudą ar Koraną.
- Laisvas citatas iš jau išlikusių evangelijų.
Dėmesys sutelkiamas į graikiškus ir lotyniškus šaltinius, kurie tiesiogiai dalyvavo formuojantis krikščioniškam apokrifų korpusui. Šiame rinkinyje neduodami dublikatai, o pasirenkama arba ankstyviausia, arba aiškiausia posakio versija, kad skaitytojas galėtų susikoncentruoti į patį turinį, o ne į jo tekstinius variantus.
Naujojo Testamento fragmentai ir rankraščių variacijos
Vienas žinomiausių pavyzdžių yra užfiksuotas Apaštalų darbuose, kur Paulius ragina tikinčiuosius prisiminti Viešpaties Jėzaus žodžius, nurodančius, kad palaimingiau yra duoti nei imti. Taip pat apaštalas savo laiškuose remiasi Viešpaties autoritetu drausdamas skyrybas arba nurodydamas, kad evangelijos skelbėjai turi gyventi iš evangelijos, nors evangelijose tokių tiesioginių imperatyvų nerasime. Šie šaltiniai yra patys patikimiausi, nes jie yra užrašyti beveik tuo pačiu metu kaip ir seniausios evangelijos, o tai rodo, kad Jėzaus žodinė tradicija buvo labai gyvybinga ir plačiai naudojama krikščioniškoje etikoje bei bendruomenės organizavime.
Rankraščių variacijos pateikia dar daugiau intriguojančių detalių, kurios kartais išplečia arba pakeičia žinomus pasakojimus. Pavyzdžiui, Codex Bezae rankraštyje po Luko evangelijos 6:4 sakinio randamas pasakojimas apie vyrą, dirbantį per šabą, kuriam Jėzus taria, kad žinojimas daro jį palaimintą, o nežinojimas – prakeiktą. Taip pat minimas Freer Logion fragmentas iš Morkaus evangelijos pabaigos, kuriame Kristus kalba apie šėtono valdžios pabaigą ir artėjančius baisius įvykius. Šie intarpai rodo, kad tekstinė tradicija nebuvo sustingusi ir skirtingi perrašinėtojai įtraukdavo vietinius pasakojimus, kurie jiems atrodė autentiški arba teologiškai svarbūs jų laikmečiui.
Bažnyčios tėvų liudijimai ir prarastos tradicijos
Trečiasis agrafų šaltinis yra ankstyvųjų krikščionių autorių, vadinamųjų Bažnyčios tėvų, citatos, kuriose jie remiasi Jėzaus autoritetu pagrįsdami savo mokymą. Klemensas Aleksandrietis savo raštuose pateikia Jėzaus raginimą prašyti didelių dalykų, kad kartu būtų suteikti ir mažieji, arba nurodo specifinį Viešpaties įsakymą būti įgudusiais pinigų keitėjais, sugebančiais atskirti tiesą nuo klastos. Panašiai Papias Hierapolietis, remdamasis vyresniųjų pasakojimais, aprašo neįtikėtiną derlių būsimojoje Dievo karalystėje, o tai rodo stiprias eschatologines viltis, kurios buvo siejamos su istoriniu Kristaus mokymu.
Agrafų tyrinėjimas leidžia krikščionybę matyti kaip daugialypę srovę, kurioje Jėzaus žodžiai turėjo didžiulį svorį dar prieš juos galutinai kanonizuojant keturiose evangelijose. Tai ne tik biblistikos sritis, bet ir istorinis liudijimas apie tai, kaip buvo konstruojama krikščioniška tapatybė per Jėzaus citavimą ir jo mokymo interpretavimą. Vertindami šiuos fragmentus, galime geriau suprasti krikščioniškojo apokrifo prigimtį ir jo ryšį su kanoniniais tekstais, nes agrafos yra tas tiltas, kuris jungia istorinį asmenį su besiformuojančia literatūrine tradicija. Šie posakiai išlieka svarbūs kiekvienam, siekiančiam gilesnio suvokimo apie krikščionybės ištakas bei jos intelektualinę bei dvasinę raidą pirmaisiais šimtmečiais.
Agrafos (Neužrašyti Jėzaus posakiai)
Apd 20:35
Mes turime… atsiminti Viešpaties Jėzaus žodžius, nes jis pats pasakė: „Palaimingiau duoti negu imti.“
1 Kor 7:10
Susituokusiems įsakau ne aš, bet Viešpats: „Žmona neturi skirtis su vyru… ir vyras neturi palikti savo žmonos.“
1 Kor 9:14
Taip ir Viešpats patvarkė, kad tie, kurie skelbia Evangeliją, iš Evangelijos ir gyventų.
1 Kor 11:23–25
Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną ir atidavęs padėką laužė ir tarė: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui.“ Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę, sakydamas: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Tai darykite, kai tik gersite, mano atminimui.“
Naujojo Testamento rankraščių variacijos
Mato 20:28 pagal D rankraštį (plg. Luko 14:8–10)
„Bet jūs siekite iš mažo tapti didesniais ir iš didesnių tapti mažesniais. O kai įeisite ir būsite pakviesti pietų, nesigulkite į garbingiausią vietą, kad kartais neateitų kas nors už jus garbingesnis ir pietų šeimininkas atėjęs jums nepasakytų: „Eik žemiau“, – ir jūs būsite sugėdinti. Bet jei atsisėsite žemesnėje vietoje ir įeis mažesnis už jus, pietų šeimininkas jums pasakys: „Eik aukščiau“; ir tai jums išeis į naudą.“
Morkaus 9:49 pagal D ir kt. rankraščius
„Nes kiekviena auka bus pasūdyta druska.“
Morkaus 16:14 pagal W rankraštį (Freerio logionas)
Ir jie teisinosi sakydami: „Šis neteisumo ir netikėjimo amžius yra valdomas šėtono, kuris neleidžia, kad Dievo tiesa ir galia nugalėtų netyrus dvasių dalykus. Todėl apreikšk savo teisumą dabar.“ Taip jie kalbėjo Kristui. Ir Kristus jiems išpranašavo: „Šėtono valdžios metų terminas išsipildė; bet artinasi kiti baisūs dalykai. Ir aš buvau atiduotas mirčiai už tuos, kurie nusidėjo, kad jie sugrįžtų į tiesą ir daugiau nenusidėtų, kad paveldėtų dvasinę ir negendančią teisumo šlovę, esančią danguje.“
Morkaus 16:15–18 vėlesniuose graikų rankraščiuose
Ir jis jiems pasakė: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas neįtikės, bus pasmerktas. Ir šie ženklai lydės tuos, kurie tiki. Mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis ir ims gyvates į rankas; ir jei išgers ką mirtino, jiems nepakenks; jie dės rankas ant ligonių, ir šie pasveiks.“
Luko 6:4 pagal D rankraštį
Tą pačią dieną, pamatęs žmogų, dirbantį per sabatą, jis jam pasakė: „Žmogau, jei žinai, ką darai, esi palaimintas; bet jei nežinai, esi prakeiktas ir Įstatymo laužytojas.“
Luko 9:55b, 56a pagal K, G, Q ir kitus rankraščius
Ir jis pasakė: „Jūs nežinote, kokios dvasios esate; nes Žmogaus Sūnus atėjo ne pražudyti žmonių sielų, bet išgelbėti.“
Luko 22:27, 28 pagal D rankraštį
„Nes aš atėjau į jūsų tarpą ne kaip tas, kuris sėdi prie stalo, bet kaip tas, kuris tarnauja; o jūs užaugote mano tarnystėje, kaip tie, kurie tarnauja.“
Jono 8:7; 10–11 pagal D ir vėlesnius graikų rankraščius
Jiems toliau jį klausinėjant, jis atsitiesė ir tarė jiems: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas meta į ją akmenį.“… Atsitiesęs Jėzus jai pasakė: „Moterie, kur jie? Niekas tavęs nepasmerkė?“ Ji atsakė: „Niekas, Viešpatie.“ Jėzus atsakė: „Ir aš tavęs nepasmerkiu. Eik ir nuo šiol daugiau nenusidėk.“
Papijas (remiantis Irenėjaus „Prieš erezijas“ 5.33.3–4)
Taigi vyresnieji, kurie matė Joną, Viešpaties mokinį, prisiminė girdėję jį pasakojant, kaip Viešpats mokydavo apie tuos laikus, sakydamas:
„Ateis dienos, kai išaugs vynmedžiai, kurių kiekvienas turės dešimt tūkstančių šakų; ir ant kiekvienos šakos bus dešimt tūkstančių atšakų. Ir iš tiesų, ant vienos atšakos bus dešimt tūkstančių ūglių, o ant kiekvieno ūglio dešimt tūkstančių kekių; ir kiekvienoje kekėje bus dešimt tūkstančių vynuogių, o kiekviena išspausta vynuogė duos dvidešimt penkis saikus vyno.
Ir kai kuris nors iš šventųjų sugriebs kekę, kita sušuks: ,Aš esu geresnė kekė, imk mane; palaimink Viešpatį per mane.‘ Taip pat ir kviečio grūdas išaugins dešimt tūkstančių varpų, ir kiekviena varpa turės dešimt tūkstančių grūdų, o kiekvienas grūdas duos dešimt svarų grynų, ypač puikių miltų. Taip pat ir kiti vaisiai, sėklos ir augmenija duos derlių panašiomis proporcijomis. Ir visi gyvūnai, kurie maitinsis šiuo iš žemės paimtu maistu, gyvens taikoje ir harmonijoje vienas su kitu, visiškai paklusdami žmonėms.“
… Ir be to jis (Papijas) sako: „Tuo gali tikėti tie, kurie tiki. O išdavikas Judas, – sakė jis, – netikėjo, bet paklausė: ,Kaip tuomet Viešpats galės išauginti tokį derlių?‘ Tada Viešpats atsakė: ,Tie, kurie sulauks tų laikų, pamatys.‘“
Barnabas
Taigi jis sako: „Tie, kurie nori mane matyti ir paliesti mano karalystę, turi mane pasiekti per skausmą ir kančią.“
2 Klemento laiškas
3:2
Nes ir jis pats sako: „Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, tą ir aš išpažinsiu savo Tėvo akivaizdoje.“
4:2
Nes jis sako: „Ne kiekvienas, kuris man sako: ,Viešpatie, Viešpatie‘, bus išgelbėtas, bet tik tas, kuris vykdo teisumą.“
4:5
Viešpats yra pasakęs: „Net jei jūs būtumėte prigludę man prie krūtinės, bet nedarytumėte to, ką aš įsakiau, aš atstumčiau jus ir pasakyčiau jums: ,Eikite šalin nuo manęs! Aš nežinau, iš kur jūs esate, jūs, kurie darote nedorybes.‘“
5:2–4
Nes Viešpats sakė: „Jūs būsite kaip avys vilkų bandoje.“ Bet Petras jam atsakė: „O kas, jei vilkai sudraskys avis?“ Jėzus tarė Petrui: „Avys neturi bijoti vilkų po to, kai jos miršta. Taip ir jūs: nebijokite tų, kurie jus žudo, o paskui nieko daugiau nebegali padaryti; bet bijokite to, kuris po jūsų mirties turi galią įmesti jūsų kūną ir sielą į ugnies pragarą.“
8:5
Nes Viešpats Evangelijoje sako: „Jei neišsaugojote to, kas maža, kas jums duos tai, kas didu? Nes sakau jums, kad tas, kuris ištikimas labai mažuose dalykuose, yra ištikimas ir dideliuose.“
12:2–6
Nes kai paties Viešpaties kažkas paklausė, kada ateis jo karalystė, jis atsakė: „Kai du bus viena, o išorė bus kaip vidus, ir vyriškis su moteriške nebebus nei vyriškis, nei moteriškė… Kai darysite šiuos dalykus, – sako jis, – ateis mano Tėvo karalystė.“
13:2
Nes Viešpats sako: „Mano vardui nuolat piktžodžiaujama tarp visų pašaliečių.“ Ir vėl jis sako: „Vargas tam, dėl kurio piktžodžiaujama mano vardui.“
13:4
Nes jie girdi iš mūsų, kad Dievas pasakė: „Tai joks didelis pasiekimas jums mylėti tuos, kurie jus myli; bet tai yra didis dalykas, jei mylite savo priešus ir tuos, kurie jūsų nekenčia.“
Justinas Kankinys, Dialogas su Trifoninu
47.5
Todėl mūsų Viešpats Jėzus Kristus sakė: „Kokiomis aplinkybėmis jus užklupsiu, tokiomis jus ir teisiu.“
Petro pamokslas (Kerygma Petrou)
Aleksandrijos Klemensas, Stromateis 6.6.48
„Išsirinkau jus dvylika, laikydamas jus mokiniais, verčiais manęs, kurių Viešpats norėjo; ir laikydamas jus ištikimais apaštalais, siunčiu jus į pasaulį skelbti Evangeliją žmonėms visoje žemėje, kad jie žinotų, jog yra vienas Dievas, ir apreikštų dalykus, kurie turi įvykti per tikėjimą manimi, Kristumi, kad tie, kurie girdi ir tiki, būtų išgelbėti, o tie, kurie girdi, bet netiki, paliudytų ir neturėtų jokio pasiteisinimo sakyti: ,Mes negirdėjome.‘“
Aleksandrijos Klemensas, Stromateis 6.5.43
Dėl šios priežasties Petras nurodo, kad Viešpats apaštalams sakė: „Jei kas Izraelyje nori atgailavęs per mano vardą tikėti Dievu, jo nuodėmės bus atleistos. Bet po dvylikos metų eikite į pasaulį, kad niekas negalėtų pasakyti: ,Mes negirdėjome.‘“
Aleksandrijos Klemensas
Stromateis 1.24.158
„Nes, – sako jis, – prašykite didelių dalykų, ir maži dalykai jums bus pridėti.“
Stromateis 5.10.63
Nes Viešpats paskelbė tam tikroje Evangelijoje: „Mano slėpinys skirtas man ir mano namų vaikams.“
Exc. Theod. 2.2
Dėl šios priežasties Gelbėtojas sako: „Gelbėkis pats, tu ir tavo siela.“
Origenas
Komentaras apie Joną 19.J.2
Laikydamiesi Jėzaus įsakymo, kuris sako: „Būkite sumanūs pinigų keitėjai.“
Komentaras apie Matą 13.2
Ir Jėzus išties sakė: „Aš buvau silpnas dėl silpnųjų, ir buvau alkanas dėl alkanųjų, ir buvau ištroškęs dėl ištroškusiųjų.“
Petro darbai
10
Nes girdėjau, kad jis taip pat sakė tai: „Tie, kurie yra su manimi, manęs nesuprato.“
38
Apie šiuos dalykus Viešpats slėpinyje pasakė: „Jei nepadarysite to, kas dešinėje, kaip to, kas kairėje, o to, kas kairėje, kaip to, kas dešinėje, to, kas viršuje, kaip to, kas apačioje, ir to, kas už nugaros, kaip to, kas priekyje, jūs nepažinsite karalystės.“
Apaštališkosios Bažnyčios nuostatai
26
Nes jis mums išpranašavo, kai mokė: „Silpnas bus išgelbėtas per stiprų.“
Pseudo-Kiprijonas
De montibus Sina et Sion 13
Nes ir mes, kurie tikime juo, matome Kristų savyje tarsi veidrodyje. Kaip jis pats mus moko ir įspėja savo mokinio Jono laiške žmonėms: „Taigi jūs matote mane savyje, kaip vienas iš jūsų mato save vandenyje arba veidrodyje.“
De aleatoribus 3
Viešpats įspėja ir sako: „Neliūdinkite Šventosios Dvasios, kuri yra jumyse, ir neužgesinkite šviesos, kuri jumyse šviečia.“
Herakleido psalmės 187.27–29
Prisimink, ką aš sakiau, tarp tavęs ir manęs ant Alyvų kalno: „Turiu ką pasakyti, bet neturiu kam.“
Bemos manichėjų psalmės, Ps. 239.23–24
Jis netoli nuo mūsų, mano broliai, kaip jis sakė skelbdamas: „Aš esu arti jūsų, kaip jūsų kūno drabužis.“
Pilypo darbai
Bet Gelbėtojas pasakė: „O Pilypai, kadangi tu apleidai ir neįvykdei šio mano įsakymo – neatsilyginti piktu už pikta, dėl šios priežasties būsi sulaikytas nuo amžinybės keturiasdešimčiai dienų ir neįeisi į vietą, kuri tau pažadėta.“
Apaštalų konstitucijos
4.2–3
Nes taip pat vėl jo buvo pasakyta: „Vargas tiems, kurie (jau) turi ir kurie priima veidmainiaudami, arba kurie gali patys sau padėti, tačiau nori priimti iš kitų. Nes kiekvienas duos apyskaitą Viešpačiui Dievui teismo dieną.“
Simeonas Mezopotamietis
Homilija 12.17
Galiausiai Viešpats jiems sakė: „Kodėl stebitės mano ženklais? Aš duodu jums didelį palikimą, kurio neturi visas pasaulis.“
Homilija 37.1
…bet girdint Viešpatį, kuris sako: „Atkreipkite dėmesį į tikėjimą ir viltį, per kuriuos meilė – nukreipta tiek į Dievą, tiek į kitus – teikia amžinąjį gyvenimą.“
[Šis puslapis tyčia paliktas tuščias]
KANČIOS, PRISIKĖLIMO IR PO-PRISIKĖLIMO EVANGELIJOS
[Šis puslapis tyčia paliktas tuščias]