Žodis mizerija kyla iš lotyniško termino miseria, reiškiančio vargą, nelaimę bei apgailėtiną būseną. Nors šiuolaikinėje buitinėje kalboje šiuo žodžiu dažnai ironiškai apibūdiname menką atlygį ar prastą maistą, religiniame ir filosofiniame kontekste jis įgyja kur kas gilesnę, egzistencinę prasmę. Krikščioniškojoje tradicijoje mizerija žymi žmogaus būklę po nuopuolio – tai dvasinis nuogumas, atskirtis nuo Kūrėjo šviesos ir vidinis skurdas, kurio neįmanoma užpildyti žemiškomis gėrybėmis.
Teologijoje mizerija nėra tiesiog išorinis nepriteklius. Tai ontologinė būsena, nurodanti žmogaus trapumą ir jo ribotumą. Šventasis Augustinas savo raštuose dažnai priešpriešindavo žmogaus mizeriją (miseria) Dievo gailestingumui (misericordia). Ši sąveika yra esminė: tik pripažinęs savo visišką dvasinį vargą, žmogus tampa pajėgus priimti Dievo malonę. Be šio nusižeminimo ir savo „mizeriškumo“ suvokimo, dvasinis augimas tampa neįmanomas, nes puikybė užveria duris gailestingumui. Mizerija šiuo atveju tampa atspirties tašku, leidžiančiu sielai šauktis pagalbos.
Ypač ryškiai ši sąvoka atsiskleidžia analizuojant puolusio angelo lemtį. Kaip pastebi viduramžių scholastai, Šėtonas, net ir stovėdamas Viešpaties akivaizdoje, išlieka giliausioje mizerijoje. Tai paradoksalu, tačiau teologiškai logiška: palaimingumas kyla ne iš fizinio artumo Dievui, o iš vidinės vienybės su Juo per meilę. Kadangi Šėtono valia yra galutinai nukreipta prieš gėrį, jo mizerija yra absoliuti ir nekintanti. Jis nešiojasi savo pragarą savyje, todėl jokia vieta ar išorinis pokalbis su Kūrėju negali palengvinti jo būsenos ar suteikti ramybės.
Religinėje praktikoje savo mizerijos pajautimas tampa impulsu atgailai. Tai nėra saviplaka, o veikiau blaivus tikrovės suvokimas – pripažinimas, kad be Dievo paramos žmogus yra dvasinis elgeta. Šis žodis primena, kad tikroji mizerija yra ne piniginės tuštuma, o sielos kurtumas Dievo balsui bei nesugebėjimas mylėti. Taigi, šis terminas kviečia mus ne į neviltį, o į nusižeminimą, kuris vienintelis gali transformuoti egzistencinį vargą į dvasinį turtą.