Targumai yra aramėjiški hebrajiškų Raštų vertimai ir parafrazės, atsiradusios laikotarpiu, kai žydų bendruomenė kasdien vartojo aramėjų kalbą, o hebrajų kalba buvo išlaikoma liturgijoje. Qumrano radiniai, tarp jų Targum of Leviticus (Kunigų knygos targumas) (4Q156 [4QtgLev]) ir Targum of Job (Jobo knygos targumas) (4Q157 [4QtgJob], 11Q10 [11QtgJob]), suteikė galimybę pažvelgti į ankstyviausias targumų formas, kurios egzistavo dar iki vėlesnių standartizuotų targuminių tradicijų. Šie tekstai yra vieni seniausių išlikusių targumų fragmentų, todėl jie svarbūs tiek biblinės egzegezės, tiek judaizmo istorijos tyrimams.
Targumai buvo naudojami sinagogose kaip gyvas aiškinamasis vertimas. Hebrajiškas tekstas buvo skaitomas, o po kiekvienos eilutės ar pastraipos skaitytojas pateikdavo aramėjišką parafrazę, kad klausytojai suprastų Rašto prasmę. Tai reiškia, kad targumai buvo ne tik vertimai, bet ir aiškinimai, kuriuose perteikiama bendruomenės teologinė tradicija. Qumrano fragmentai rodo, kad ši tradicija buvo įvairi ir dar nekanonizuota, todėl jie leidžia suprasti, kaip formavosi vėlesni targumai, tokie kaip Onkeloso ar Jonatano.
Qumrano targumai buvo rasti Negyvosios jūros ritinių komplekse, daugiausia 4-ajame ir 11-ajame urvuose. Šie urvai buvo atrasti 1947–1956 m., kai vietos piemenys ir archeologai aptiko paslėptus senovinius rankraščius. Targumų fragmentai buvo tarp įvairių tekstų, kuriuos Qumrano bendruomenė saugojo kaip savo biblioteką. Tai rodo, kad targumai buvo naudojami ne tik sinagogose, bet ir bendruomenėse, kurios turėjo savitą teologinę kryptį. Qumrano targumai yra senesni už daugumą vėlesnių targuminių tradicijų, todėl jie leidžia tyrėjams matyti ankstyvąsias targumų formas.
Targumų turinys ir jų pobūdis
Targumai neapsiribojo pažodiniu vertimu. Juose dažnai įterpiami paaiškinimai, kurie atskleidžia bendruomenės teologines nuostatas. Targum of Leviticus rodo, kaip buvo aiškinami kunigiškieji įstatymai, o aramėjiškas tekstas kartais išplėsdavo hebrajišką originalą, pabrėždamas moralinius ar bendruomeninius aspektus. Targum of Job yra ypač reikšmingas, nes Jobo knyga buvo sudėtinga tiek kalbiškai, tiek teologiškai. Aramėjiškas tekstas kartais supaprastina sudėtingas vietas, o kai kur pateikia platesnį aiškinimą, kuris padeda suprasti, kaip ankstyvieji žydai suvokė Jobo kančią ir Dievo teisingumą.
Targumai taip pat padeda suprasti, kaip buvo suvokiama Rašto autoritetas. Aramėjiškas tekstas nebuvo laikomas pakaitalu hebrajiškam originalui, bet veikiau priemone, padedančia bendruomenei suprasti Rašto žinią. Tai rodo, kad targumai buvo liturginės praktikos dalis, o jų interpretacijos atspindi bendruomenės tikėjimo gyvenimą. Qumrano targumai leidžia matyti, kaip šios interpretacijos formavosi dar iki rabininės tradicijos susiformavimo.
Targumų radimo reikšmė
Qumrano targumai yra svarbūs biblinės filologijos, judaizmo istorijos ir ankstyvosios egzegezės tyrimams. Jie leidžia suprasti, kaip buvo aiškinami Raštai laikotarpiu prieš rabininės tradicijos susiformavimą. Targumai taip pat padeda rekonstruoti aramėjų kalbos raidą ir jos vartojimą religiniame kontekste. Šie tekstai yra vertingi ir dėl to, kad jie atskleidžia, kaip skirtingos bendruomenės suvokė Rašto prasmę ir kaip formavosi interpretacinės tradicijos.
Qumrano targumai suteikia galimybę pažvelgti į ankstyvąsias žydų egzegetines praktikas. Jie parodo, kad Rašto aiškinimas buvo gyvas procesas, kuriame dalyvavo visa bendruomenė. Šie tekstai išlieka reikšmingi tiek akademiniams tyrimams, tiek platesniam supratimui apie biblinės tradicijos raidą. Targumai yra svarbus šaltinis, padedantis suprasti, kaip buvo suvokiama Rašto prasmė ir kaip bendruomenės formavo savo teologinį pasaulį.
Targumai
4QKunigų knygos targumas (4Q156 [4QtgLev])
Frag. 1 (= Kun 16:12-15)
1[. . . Ir jis paims smilkytuvą, pilną] žarijų [ugnies nuo aukuro, kuris yra priešais ] 2[Jahvę, ir pripildys] abi savo saujas sm[ilkalų (?). . .] 3[ir padės juos už] uždangos. . . Ir jis padės [smilkalus ant ugnies] 4[prieš Jahvę, ir] debesis apgaubs [. . .] 5[virš liudijimo, ir] jis nemirs. [. . .] Ir jis paims dalį[jaučio kraujo] 6 [ir apšlakstys savo pirštu v]irš malonės sosto. Ir priešais malonės sostą, į rytų pusę, 7[jis apšlakstys] krauju [septynis kartus] savo pirštu. . . Ir jis papjaus
Frag. 2 (= Kun 16:18-21)
1 [… dėl] jo… Jis paims [jaučio kraujo ir ožio kraujo] 2[ir užteps ant] aukuro ragų, ap[link . . . Ir jis apšlakstys jį krauju] 3 [savo pirštu septyn]is [kartus] ir jį apvalys bei pašventins[nuo] 4 [Izraelio] sūnų [neš]varumų[. . .] Kai[jis baigs permaldavimą] už šventuosius namus, [už] Susitikimo palapinę ir[už] 5 [aukurą, jis atves] ožį. . . Aaronas uždės abi savo [rankas ant] 6 gyvo [o]žio [galvos], . . . Ir išpažins virš jo visas […] 7 […vis]as jo nuodėm[es…]
B. Jobo targumas
4QJobo targumas (4Q157 [4QtgJob])
Frag. 1 col. i (= Job 3:5-?)
2 [. . .] debesis[teapgaubia] jį 3 [. . . teneįsijungia tai į m]etų dienas 4-5 [ . . . ] …
Frag. 1 col. ii (= Job 4:16-5:4)
1 …[…] 2 Ar gali žmogus prieš Dievą [būti teisus?. . .] 3 ir savo angelams [jis priskiria beprotybę. . .] 4 kurių [pamatai yra] dulkėse [ . . . ] 5 ir be skaičiaus[. . . ] jie miršta, ir ne iš išminties. [. . .] 7 ar tu apsvarstysi? Galbūt jis nežudo kvailo […] 8 Bet aš mačiau nedorėlį …[…] 9 … […]
11QJobo targumas (11Q10[11QtgJob])
Col. I (= Job 17:14-18:4)
1 [… ir mano motina, ir mano sesuo kir]minui. O kas gi tada tai, kad aš[. . .] 2 [. . .] Galbūt [jie nužengs] su manimi į Šeolą? […] 3 […dulkėse] [mes] atgulsime? 4 Bildadas Šua[chas atsak[ė. . .] 5 [. . .] ar tu pabaigsi žodį? [. . .] 6 [. . .] mes panašūs į gyvulius?[ . . . ] 7 [ . . . ] Galbūt dėl tavęs [ . . . ] 8 [ . . . uola ] iš savo vietos? [ . . . ]
Col. II (= Job 19:11-19)
1 Prieš mane jo rūstybė[įsi]siliepsnojo ir jis laiko [mane …] 2 Jo vagys atvyksta ir sulygina [… Mano broliai nuo manęs] 3 atsitraukė, ir tie, kurie mane pažįsta [. . . svečiai] 4 mano namų. Mano tarnaitė, kaip svetimšalė[. . .] 5 Aš šaukiu savo tarną ir jis neatsako [. . .] 6 Aš nusižeminau savo dvasią prieš savo žmoną […] 7 Nedorėliai mane kankina […] 8 kiekvienas žmogus, kuris […]
Col. III (= Job 19:29-20:6)
1 […] blogis . […] 2 […] […] 3[…ir jis atsa]kė: Štai mano širdis [. . .] 4 [. . .] Aš girdėsiu savo gėdą, bet dvasia [. . .] 5[. . .Argi tu ne]žinai, kad nuo amžinybės, nuo [.. .] 6 […] Nes nedorėlio džiūgavimas […] 7 […] greitai praeina. […] 8 [… ir] jo veidas [pasiekia] debesis [. . .]
Col. IV (= Job 21:2-10)
1 [. . .] man [. . .] mano žinojimą, jūs išjuokiate. [. . .] 3 tikrai, todėl, [mano dvasia] neta[mpa nekantri . . .] 4 uždėkite savo rankas ant[savo burnos! . . .] 5 nuostaba apima mane. Kaipgi yra, kad[nedorėliai. . .] 6 ir didina savo turtus? Jų palikuonys […] 7 priešais jų akis. Jų namai […] 8 Dievas virš jų. […] 9 jų nėščia (karvė) pagimdo [ir nepersileidžia. . .]
Col. V (= Job 21:20-27)
1 [.. .] jo akys[.. .] jų žlugimą ir apie […] 2 [. ..] Dievo palūkanos jų namuose [ . . . ] [ . . . ] 3 [ . . . ] jo mėnesių skaičius sutrumpintas? Ar Dievas [. . .] 4 [. . .] jį, kuris teisia aukščiausiuosius? Jo šonai [. . .] 5 […] jo kaulų smegenys. Kitas miršta [su kartėliu] savo sieloje […] 6 [. . .] nevalgęs; kartu ant[dulkių jie guli . . .] 7 [. . .] ant jų. Štai, aš žinau[jūsų mintis . ..] 8 […] jūs surezgėte [prieš] mane. […]
Col. VI (= Job 22:3-9)
1 [.. .] Dievui 2 [. . .] tavo takas 3 [. ..] ar jis įeis su tavimi? 4 [ . . . ] nėra 5 [ . . . ] tavo broliai veltui 6[ . . . ] ištroškusiam ne 7 […] duonos. Ir tu sakei 8 […] jo veidas 9 […] tuštumos.
Col. VII (= Job 22:16-22)
1 kad jie mirė […] 2 Jie sakė Die[vui. . .] 3 mūsų Dievui […] 4 Bet nedorėlio patarimas […] 5 ir jie juokėsi ir […] 6 Kaipgi yra, kad [. . .] ne [. . .] 7 Žiūrėk […] 8 Priimk [. . .]
Col. VII a (= Job 23:1-8)
1 […] Jobas atsakė ir tar[ė ] 2 […] dėl mano kalbos, kuri […] 3 […] mano [dej]avimas. Išties, aš žinočiau ir rasčiau jį 4 […] jo buveinės vietą. Aš kalbėčiau priešais [jį …] 5 […] aš pripildyčiau savo [burną] priekaištų, ir aš žinočiau [. . .] 6 [. . .] ir aš suprasčiau, ką jis man pasakytų. […] 7 [… ar jis] pasielgtų su manimi neteisingai? Išties, kol […] 8 […] dėl tiesos ir kaip […] 9 […] Jei p[irmyn…]
Col. VIII (= Job 24:12-17)
1 Iš jų miestų […] 2 jis dejuoja: «Dievas priešais jį ugniai […] 4 jos takuose[… 5 ir vargšui; ir naktį [. . .] 6 tamsa, sakydama [. . .] 7 ir jis nusidės. […] 8 blogyje [. . .] 9 jiems [. . .]
Col. IX (= Job 24:24-26:2)
1 […] jie susilankstė, jie susitraukia kartu kaip šunžolė 2 […] Kas gi tada man atsakys ir […] 3 […] Bildadas atsakė […] 4 […] Dievas turi valdžią ir didybę; jis daro [. . .] 5 […] savo aukštybėse. Ar yra pasitikėjimas […] 6 ar virš ko[.. .] nepakyla 7 [.. .] Dievas, ir kaip jis bus teisus […] 8 [.. .] tyras ir žvaigždės […] ne 9 […] žmogus, šis kirminas […] 10 […] ir jis tarė «Galbūt, tu gali […]?
Col. X (= Job 26:10-27:4)
1 […] iki tamsos krašto; 2 [. . .] jis sijoja juos ir jie sunerimę dėl 3[. . .] jūros, ir savo išmanymu jis nužudė 4 [ . . . ] jis priverčia jį spindėti; jo ranka pervėrė bėgančią gyvatę. 5 [. . .] jų takai. Ir mes girdime tik aidą. 6 [. . .] jis supras. 7 […] 8 […] ir tarė: «Tegyvuoja Dievas[. . .] 9 [. . .] mano sielai, kuri kol [. . .] 10[. . .] mano šnervėje, jie nesakys [. . .]
Col. XI (= Job 27:11-20)
1 […] Dievo rankoje ir darbas 2 […] visi jūs tai matėte. Kodėl 3 […] nedorėlis 4 […] jie ima priešais jį. Jei 5[ . . . ] kalavijas, jie atvers (savo) burną, bet ji nebus pasotinta 6 [. . .] ir jų našlės [. . .] ne 7 [. . .] monetos, ir dauginasi kaip molis 8 [. . .] doras žmogus padalins turtus 9 […] kaip lūšna […] atsigula ir nėra sučiumpamas 11 [. . .] kaip vanduo blogybės
Col. XII (= Job 28:4-13)
1 pėda [. . .] 3 safyrai [. . .] 4 ne [. . .] 5 gyvatė įšliaužia […] 9 žmogus […]
Col. XIII (= Job 28:20-28)
1 išminties vieta? [. . .] 2 ji slepiasi nuo dangaus paukščių [. . .] 3 «Iš nuogirdų mes žinome tavo reputaciją» [. . .] 4 joje, kadangi jis [. . .] 5 žemės pakraščiai […] 6 Kai jis sukūrė vėją […] 7 vienu saiku. Kai jis padarė [ . . . ] 8 lengvus debesis. Tuo tarpu [ . . . ] 9 Ir jis tarė [žmo]gaus sūnums [ . . . ] 10 ir atsitraukti nuo [ . . . ]
Col. XIV (= Job 29:7-16)
1 rytais, miesto vartuose, aikštėje [. . .] 2 Jaunuoliai, pamatę mane, slepiasi, ir išmintingi [vyrai. . .] 3 Didžiūnai susilaiko nuo kalbėjimo ir uždeda delną [. . .] 4 Vadovai slėpė savo balsą; [. . .] prilipo prie gomurio. 5 Tas, kuris mane girdėjo, mane gyrė; tas, kuris mane matė […,] 6 nes aš išlaisvinau vargšą nuo […] 7 kuriam niekas nepadeda. Pražuvusiojo palaiminimas […] 8 našlės burnoje buvo malda už mane […] 9 Aš dėvėjau ir apsivilkau kaip tuniką [. . .] 10 [.. .] ir pėdomis raišajam [. . .] 11 [. ..] Aš nežinojau[. . .]
Col. XV (= Job 29:24-30:4)
1[. ..] Aš jiems šypsojausi, ir jie netikėjo [. . .] 2[. . .] Aš pasirinkau savo kelią ir buvau vadas [. . .] 3[. . .] savo kariuomenės priekyje, ir kaip vyras, kuris [. . .] nuliūdusius 4 [. . .] Jie šaipėsi iš mano vaikinų, jaunesnių už mane […] 5 [. . .] kurių tėvus [aš būčiau paniekinęs] pastatyti su savo kaimenės šunimis […] 6 […] Aš jų nemėgau ir po jų spaudimu […] 7 […] iš bado jie eina skabyti dykumos žalumos […] 8 […] blogio, kurį jie valgė […] 9 […] krūmokšnius kaip savo duoną […]
Col. XVI (= Job 30:13-20)
1 […] jie ateina mano pražūčiai, ir nėra gelbėtojo 2 [.. .] jiems. Savo pūlinio stiprume jie ateina 3 […] aš esu sulinkęs perpus [po] blogiu; jis mane kankina 4 [. . .] kaip vėjas mano gėrybės ir mano orumas, ir kaip debesis 5 [. . .] mano išsigelbėjimas. Dabar tai mane erzina 6 [. . .] agonijos dienos mane ryja 7 […] mano kaulai uždegti ir mano sausgyslės […] 8 […] per prievartą jis griebia mane už drabužio 9 [. . .] jie mane apsupa ir priverčia nusileisti į dulkes 10 […] tau […]
Col. XVII (= Job 30:25-31:1)
1 […jie] išvirė [mane] ir ne 4 […] aš ėjau 5 [. . .] Aš šaukiau 6 [. . .] stručiams 7 [. . .] iš
Col. XVIII (= Job 31:8-16)
1 Jis valgys […] 2 mano širdis moteriai […] 3 Ji mals [. . .] pyktis 4 ir yra nuodėmė [. . .] kuri iki 5 Abadono sunaikins […] Jei buvau nekantrus 6 savo tarno teisme […] ką aš darysiu 7 kai pakils […] Štai Ji padarė mane […] save. Jei 9 aš neigiau […] aš lioviausi būti ryjamas
Col. XIX (= Job 31:26-32)
1 tai spindėjo, ir į mėnulį […] mano širdis, 2 ir mano ranka pabučiavo mano burną […] Aš būčiau melavęs 3 Aukščiausiajam Dievui […] Aš džiaugiausi 4 jo nelaime […] 5 mano prakeikto, ir jis girdėjo […] savo pyktyje 6 ir paėmė[.. .] 7 mano gomurys nusidėjo prašant […] vyrų 8 iš mano namų: kas [.. .] 9 (ne) […]
Col. XX (= Job 31:40-32:3)
1 vietoje kviečių […] 2 pušies. Baigti yra […] 3 Tie […] nuo atsakymo […] 4 Jobas buvo teisus […] 6 Tuo tarpu jis supyko […] 7 Romos klano […] 8 ir taip pat prieš […] 9 žodžius […]
Col. XXI (= Job 32:10-17)
1 mano žodžiai, aš taip pat. Na, aš laukiau […] 2 jūs baigėte, kol ieškojote pabaigos[. . .] 3 ir nebuvo iš jūsų Jobui [. . .] 4 į jo žodžius. Galbūt jūs pasakysite [. . .] 5 už tai mes smerkiame Dievą, o ne žmogų [. . .] 6 žodžiai, ir jis jam visiškai neatsako [. . .] 7 ir jie tyli, kol aš laukiu iš jų [. . .] 8 jie atsistoja ir nieko daugiau nesako [. . .] 9 Aš taip pat išdėstysiu savo žodžius […]
Col. XXII (= Job 33:6-16)
1 […] Ką gi, mano siaubas tavęs neišgąsdins […] 2 […] sunkus. Tikrai tu kalbėjai man girdint ir balsas […] 3 […] aš esu tyras ir manyje nėra nuodėmės, aš esu be priekaištų […] 4 […] Jei jis randa nuodėmių, jis paima mane [. . .] 5 [. . .] jis įdeda mano pėdas į šiekštą ir mane visą suriša [. . .] 6 […] nes Dievas yra didesnis už žmogų […] 7 […] tu ištarsi arogantiškus žodžius, nes visuose savo veiksmuose […] 8 […] Dievas moka kalbėti vienaip ar kitaip [. . .] 9 [. . .] sapnuose, nakties gelmėse [. . .] 10 [. . .] kas miega savo lovoje […] 11 […] … […]
Col. XXIII (= Job 33:24-32)
1 ir jis pasakys: «Išlaisvink nuo pražūties […] 2 nuo ugnies, kuri jį dusina […] su 3 jaunyste, ir jis sugrįžta į savo jaunystės dienas […] ir jis jo klausysis 4 ir matys jo veidą jį gydydamas [?…] ir pagal 5 jo rankų darbą jis jam atlygins. Ir jis pasakys […] bet 6 jis man neatlygino pagal mano kelią. Jis išsaugojo [. . .] 7 matys šviesoje. Štai [. . .] 8 [k]artą, du, tris kartus [žmo]gui už […] 9 gyvuosius. Atkreipk dėmesį į tai […] Aš kalbėsiu. 10 [Jei] tu turi žodžių […]
Col. XXIV (= Job 34:6-17)
1 nuodėmės. Kas [. . .] nuodėmė? Ir susideda 2 su piktadariais […] nedorėliais. Nes jis sako «Žmogus 3 nepakeis […] po Dievo». 4 Dabar, vyrai [. . .] Toli tebūna nuo Dievo apgaulė 5 ir pikto darymas [. . .] žmogaus, jis atlygina jam 6 [. . .] Argi Dievas, galbūt tikrai 7 dabar meluos, ir Viešpats [. . .] jį, kuris sukūrė žemę 8 ir įkūrė pasaulį? [. . .] atima iš jo kvapą, 9 ir jis mirs [. . .] jie atguls 10 […] mano žodžiai. Apgaule, galbūt ?
Col. XXV (= Job 34:24-34)
1[. . .] galingam be pabaigos, ir pastato kitus […] 2 […] jis žino jų darbus ir nubloškia juos į vietą […] 3 […] jo kelią ir nesilaikė nei vieno iš jo takų [. . .] 4 [. . .] vargšo ir klausosi prispaustojo dejonių […] 5 […] slepia savo veidą, kas jam atsakys dėl tautos […] 6 […] valdo piktas žmogus. Jie priverčia […] suklupti 7 […] Aš viltį dėjau į jį, vien tik į jį […] 8 […] Aš neatkakliai reikalavau, nes […] 9 […] tu pasirenki, o ne aš [. . .] 10[. . .] žodžiai, ir žmogus [. . .]
Col. XXVI (= Job 35:6-14)
1 tau. Ir kai tu padaugini savo nusižengimus, ką tu [darai jam? Jei esi teis]us, ką 2 duodi jam, ar ką jis gauna iš tavo rankos? Tavo nuodėmė (paveikia)[tokį žmogų kaip tu], 3 tavo teisingumas, žmogaus sūnų. Dėl daugybės [prispaudėjų] jie dejuoja ir šaukia 4 priešais daugelį; bet jie ne[sa]ko: Kurgi] Dievas, 5 kuris mus sukūrė ir davė mums [. . .] mūsų sodinimui 6 naktį; kuris atskyrė mus nuo žemės gy[vūnų] ir padarė mus protingesniais už paukščius? 7 Ten jie šaukia, bet jis ne[atsako dėl išdid]umo 8 piktų žmonių. Nes Dievas [nesiklauso apgaulės ir Viešpats į] tuštybę 9 [ne]kreipia dėmesio. Jei tu sakai […] 10 […] …[…]
Col. XXVII (= Job 36:7-16)
1 karaliams, kurie sėdi[savo sostuose ir] jų draugai yra iškelti saugiai. 2 Ir netgi tie, su kuriais jie surakinti [grandinėmis,] surišti nelaimingų žmonių virvėmis; 3 jis parodo jiems jų darbus ir jų [nusi]žengimus, nes jie iškėlė save. Jis atveria 4 jų ausis, kad jie galėtų pasimokyti,[ir jiems jis sa]ko: «Jei jie atsivers nuo savo nuodėmių, 5 jei jie klausys ir pasi[duos, jie baigs savo dienas] gerovėje, o savo metus 6 garbėje ir malonumuose. [Bet jei jie neklau]sys, jie kris nuo kalavijo, 7 ir mirs be [žinojimo] [. . .] jų širdis pyktyje 8 ant jų […] jų miestas [pražūva] dėl tų, kurie naikina. 9 Jis išgelbės vargšą [. . .] jų ausys [. . .] 10 [. . .] …[. . .]
Col. XXVIII (= Job 36:23-33)
1 tu įvykdyto neteisybę. Prisi]mink, kad jų darbai yra didūs, 2 žmonės juos matė. Visi žmonės žiūri į juos ir žmogaus sūnūs 3 žvelgia į juos iš tolo. Dievas yra didis ir jo dienų yra 4 daugybė [– mes ne]žinome [jų] –, o jo metų skaičius begalinis. Nes 5 [jis suskaičiuoja] debesis ir įsako lietaus škvalams; ir jų debesys išlieja 6[vandens lašus] [ant] daugybės žmonių. Išties, kas išskleidžia 7 debesis [su dideliu triukšmu], kas uždengia ir atidengia [šviesą] 8 […] uždengtas; nes jais jis teisis tau[tas] 9 [. . .] jo įsakymu […] 10 […] užsilenkia ant jų[. . .]
Col. XXIX (= Job 37:10-19)
1 virš vandens paviršiaus. Jais jis taip pat priverčia debesis žibėti, ir išleidžia 2 ugnį iš debesies. Ir jis sako: «Tegul jie tai išgirsta!», ir jie juda prie savo užduočių; 3 jis pastato juos priešakyje visko, ką sukūrė pasaulio paviršiuje, nesvarbu, ar smogti, 4 ar sutraiškyti, ar badui bei vargui, ar kai kyla ginčas 5 dėl to. Klausykis to, Jobai, ir kelkis; apsvarstyk Dievo stebuklus. 6 Ar žinai, ką Dievas pastato virš jų, ir (kaip) jis priverčia šviesti savo debesies šviesą? 7 Ar moki aprengti jo debesį stebu[klais]? Kadangi tavo drabužis 8[. . .] nes jis turi absoliutų žinojimą. [Galbūt su juo tu išpučiu] audros debesis 9 [. . . kaip] kietą [veid]rodį. Jis žino [. . .]
Col. XXX (= Job 38:3-13)
1 Susijuosk tad savo strė[nas] kaip vyras [ir aš] paklausiu [tavęs]. Duok man atsakymą. 2 Kur buvai, kai aš kūriau žemę? Pasakyk man, jei tiek daug žinai, 3 Kas nustatė jos matmenis? – jei tu tai žinai – ar kas ištiesė matavimo virvę? Arba 4 ant ko nugrimzdę jos pamatai? Ar kas padėjo jos kertinį akmenį 5 kai kartu spindėjo ryto žvaigždės, ir visi Dievo angelai džiūgavo chore? 6 Ar tu užrakinai jūrą durimis kai ji veržėsi palikti bedugnės prieglobstį? 7 Kai aš apsivilkau debesis[kaip šydu]s ir rūkus kaip kūdikių drabužėlius? Ar tu buvai tas, kuris nustatė 8 jūrai jos r[ibas ir dėsnį, skląsčius ir vartus?] Ar pasakei jai, tik iki čia, 9 ir tu neperžengsi […] savo bangų? Ar savo dienomis tu įsakei 10 […] žemės pakraščiams [. . .]
Col. XXXI (= Job 38:23-43)
1 kurią[aš pasilieku] pavojaus laikui, karo ir mūšio dienai? […] 2 iš kur tai ateina? Ar tu puti prieš jį virš žemės? Kas nustatė 3 laiką lietui ir taką lengviems debesims, kad jis iškristų į dykumos 4 žemę, kur nėra žmonių; kad drėkintų erškėčius ir tankumynus 5 ir priverstų augti žolės ūglius? Ar lietus turi tėvą? Arba kas 6 pagimdė rasos debesis? Iš kieno pilvo išeina šerkšnas? ir d[angaus apsiaustą,] 7 kas [jį pagimdė?] Kaip akmeniu, vanduo juo padengtas ir bedugnės veidas 8 (?[…] Sietyno, ar tu [atveri] Oriono tvorą [. . .] 9 [. . .] ar tu atriši Vakarinę žvaigždę (?) su jos sūnumis? [. . .] 10 [. . .] debesys[. . .]
Col. XXXII (= Job 39:1-11)
1 gemzę, ar gimdymo skausmus [. . .] jų mėnesiai yra 2 baigti; ar tu žinai jų gimdymo akimirką? Jos pagimdo savo sūnus ir išmeta juos. 3 Ar tu priverti jų jauniklius išeiti? Jos užaugina savo sūnus ir priverčia juos išeiti; jie išeina ir nebegrįžta 4 pas jas. Kas paleido laukinį asilą į laisvę ir atrišo onagro pančius? 5 Aš daviau jam dykumą kaip namus ir sūrią žemę kaip buveinę; 6 ir jis tyčiojasi iš didmiesčio šurmulio ir į varovo šūksnius nekreipia 7 dėmesio. Jis pasirenka kalnus sau kaip ganyklą, ieškodamas kiekvieno žalio lopinėlio. 8 Ar buivolas bus pasirengęs tau tarnauti, ar jis praleis naktį 9 tavo tvartelyje? Ar tu pakinkysi[buivolą] jo virve [ir ar jis ars] slėnyje 10 už tavęs [. . .]? Ar tu pasitikėsi juo, [nes jo jėga] yra masyvi?
Col. XXXIII (= Job 39:20-29)
1 […] Ar tu priverti jį šokinėti su jėga […] 2 jo prunkštime, išgąstyje ir baimėje. Jis trypia slėnyje ir šuoliuoja ir dūksta 3 ir smarkiai meta save į priekį, nepaisydamas kalavijo. Jis šaiposi iš baimės ir 4 nedvejoja bei nesitraukia prieš kalaviją. Virš jo pakelta strėlinė, 5 ieties smaigalys ir paaštrinti ašmenys. Paskelbus trimitui jis sako „Aha!“ ir iš 6 tolo užuodžia mūšį, ir džiūgauja nuo ginklų žvangėjimo ir karo šūksnių. 7 Ar tavo įgūdžiais skraido sakalas ir ištiesia 8 savo sparnus vėjams? Arba ar erelis kyla tau paliepus 9 ir grifas suka savo lizdą aukštybėse? Uoloje jis gyvena ir lizdą suka […] 10 […]…[…]
Col. XXXIV (= Job 40:5-11)
1 […] pabaiga. […] 2 Dievas atsakė Jobui iš[audros (?)] ir debesies ir tarė jam: Susijuosk savo strėnas, 3 tad, kaip vyras, ir aš tavęs paklausiu. Duok man atsakymą. Ar tu drįsti netgi 4 anuliuoti teismą ar mane pasmerkti, kad pats išeitum atleistas? Arba 5 galbūt tu turi ranką kaip Dievas, ar griaudi balsu kaip jis? Palik tuomet didybę ir dvasios išpuikimą 6 ir apsirenk puikumu, šlove ir garbe. 7 Pašalink tuomet savo pykčio stiprumą. Pažvelk į kiekvieną išdidų asmenį ir partrenk jį; ir kiekvieną 8 dvasios išpuikimą, sunaikink jį. Ir nušluok nedorėlius po jais. Palaidok juos 9 dulkėse. Kartu, uždenk jų veid[us] pelenais. 10 […] yra
Col. XXXV (= Job 40:23-31)
1 [… net jei] 2 Jordanas [išsilietų iš] savo kranto, jis pasitikėjo, kad priims jį[. . .] 3 Kas jį suvaldys, kai jis pakels savo žvilgsnį ar kas privers jo snukį kraujuoti nagais? Ar tu sugausi 4 krokodilą kabliuku ar perversi jo liežuvį virve? Ar įversi 5 žiedą į jo šnervę ir perversi jo žandikaulį adata? Ar jis kalbės 6 tau maloniai, ar jis kalbės maldaudamas tavęs? Ar jis sudarys 7 su tavimi susitarimą, ar paimsi jį kaip nuolatinį vergą? Ar tu žaisi 8 su juo kaip su paukščiu, ar pririši jį pavadėliu savo dukroms? ir [. . .] 9 v[irš jo. . .] ir jie padalins jį [Kanaanitų (?)] žemėje 10[. . .] žuvų [. . .]
Col. XXXVI (= Job 41:7-17)
1 […]… […] 2 [Vienas] prilimpa prie kito ir vėjas neprasiskverbia tarp jų. Kiekvienas 3 suspaustas su savo kaimynu ir jie nėra atskirti. Jo čiaudulys įžiebia 4 ugnį tarp jo akių kaip aušros švytėjimą; iš jo skruostų 5 išnyra deglai, jie šokinėja kaip ugnies liežuviai; iš jo šnervių eina dūmų debesis, 6 liepsnojantis deglas ir smilkytuvas; jo kvapas spjaudo žarijas, ir kibirkštys 7 šokinėja nuo jo skruostų. Jo kakle įsitvirtinusi jo raumenų jėga ir priešais jį 8 bėga galybė. Jo kūno raukšlės yra tankios, išlietos jame tarsi geležis; ir jo širdis [ . . . ] kaip akmuo [. . .]
Col. XXXVII (= Job 41:25-42:6)
1 […] 2 ir jis yra visų roplių karalius. 3 Jobas atsakė ir tarė Dievo akivaizdoje: Aš žinau, kad tu 4 gali viską, ir kad niekas galingas ar išmintingas negali būti nepasiekiamas tau. 5 Aš kalbėsiu kartą ir aš neprimygtinsiu; du kartus, prie to 6 aš nieko nepridėsiu. Klausykis tada, ir aš kalbėsiu tau; aš klausiu tavęs 7 o tu man atsakysi. Aš žinojau tave tik iš nuogirdų, o dabar mano akys 8 matė tave; dėl to aš būsiu sunaikintas ir pražudytas, ir pavirsiu dulkėmis 9 bei pelenais.
Col. XXXVIII (= Job 42:9-12)
1 […] ir jis padarė […] 2 Dievas; ir Dievas išgirdo Jobo balsą ir atleido 3 jo nuodėmes dėl jo. Ir Dievas atsigręžė /į Jobą/ savo gailestingume 4 ir padvigubino jam visą jo turtą. Ir pas 5 Jobą atėjo visi jo draugai ir visi jo broliai bei visi jo pažįstami ir valgė 6 su juo duoną jo namuose, ir paguodė jį dėl viso blogio, kurį 7 Dievas jam užtraukė. Ir kiekvienas jam davė po avelę 8 ir kiekvienas po auksinį žiedą. 9 Ir galiausiai Dievas palaimino Jobą, nes jis turėjo […]