Borboritai (gr. Βορβορίται, pažodžiui „Purvinieji“) buvo viena radikaliausių ir labiausiai demonizuotų gnostikų grupių, veikusių III–IV a. Rytų Viduržemio regione. Jų pavadinimą suteikė priešiški autoriai, pirmiausia Epifanijus iš Salamio, kuris juos aprašė Panarion veikale. Borboritai tikėjo, kad dvasia yra absoliučiai šventa ir nepriklausoma nuo kūno, todėl jokie kūniški veiksmai negali jos sutepti. Ši nuostata leido jiems atmesti asketizmą, pasninką ir moralinius draudimus, kuriuos laikė dirbtinėmis valdžios struktūrų primestomis taisyklėmis. Jų mokymas rėmėsi įsitikinimu, kad žmogus turi patirti pasaulį pilnai, nes tik per patirtį siela įgyja žinojimą ir gali išsilaisvinti iš materialaus pasaulio valdovų.
Borboritų mokymas ir ritualai
Borboritai laikėsi idėjos, kad kūnas nėra nuodėmingas, o tik laikina sielos buveinė, todėl kūniškas džiaugsmas nėra blogis. Priešiški šaltiniai teigia, kad jų ritualuose buvo praktikuojama sakralizuota seksualinė laisvė, dalijimasis maistu ir gėrimais, o kai kuriais atvejais – simboliniai veiksmai, skirti parodyti, kad dvasia negali būti sutepta jokiu materialiu veiksmu. Nors šie aprašymai gali būti perdėti ar polemiški, jie atskleidžia esminę borboritų idėją: žmogus turi išsilaisvinti iš baimės ir kaltės, nes tik taip gali pažinti dieviškąją tikrovę. Borboritai pabrėžė vidinę šviesą, spontaniškumą ir dvasinę laisvę, kuri, jų manymu, pasiekiama ne per savęs ribojimą, o per pilną gyvenimo patirtį.
Istorinė reikšmė ir vertinimas
Borboritai buvo viena labiausiai kritikuotų gnostikų grupių, nes jų mokymas tiesiogiai prieštaravo krikščioniškam asketizmui ir moralinei disciplinai. Bažnyčia juos laikė pavojingais, nes jie neigė nuodėmės sampratą ir skelbė, kad žmogus turi teisę į visišką laisvę. Nepaisant to, borboritai yra svarbūs gnosticizmo istorijoje kaip kraštutinė kryptis, kuri drąsiai teigė, kad dvasinė pilnatvė slypi ne draudimuose, o patirtyje. Jų mokymas atskleidžia, kaip įvairiai senovėje buvo suprantamas santykis tarp kūno, dvasios ir laisvės, ir kaip kai kurios grupės ryžtingai priešinosi baimės bei kaltės kultūrai.