Kritinis leidimas – tai galutinis tokios redakcijos rezultatas. Jame pateikiamas ne tik pats tekstas, bet ir kritinis aparatas: pastabos, nurodančios, kur rankraščiai skiriasi, kokios alternatyvios formos egzistuoja, kur yra spragos, taisymai ar neišvengiami spėjimai. Tokiu būdu skaitytojas gali matyti ne tik redaktoriaus pasirinkimą, bet ir visą tekstologinę situaciją.
Kritinė redakcija – tai mokslinis tekstų leidimo metodas, kurio tikslas atkurti labiausiai tikėtiną originalaus teksto formą, remiantis visais išlikusiais rankraščiais. Šis metodas taikomas tada, kai tekstas išliko ne viename, o keliuose variantuose, dažnai su tarpusavyje besiskiriančiomis vietomis, klaidomis, praleidimais ar vėlesniais taisymais. Kritinė redakcija nėra bandymas sukurti „tobulą“ ar „galutinį“ tekstą, o nuoseklus ir skaidrus darbas su turima medžiaga.
Kaip atliekama kritinė redakcija
Kritinė redakcija remiasi keliais pagrindiniais žingsniais:
- Surinkti visus išlikusius rankraščius.
Redaktorius turi matyti visą tekstinę tradiciją, o ne vieną šaltinį. - Sulyginti rankraščius tarpusavyje.
Tai vadinama kolacija. Joje pažymimos visos skirtingos vietos. - Įvertinti variantus.
Redaktorius nustato, kurie variantai tikėtinesni pagal kalbą, stilių, kontekstą ir rankraščių genealogiją. - Parinkti labiausiai tikėtiną teksto formą.
Tai nėra spėjimas iš oro, o argumentuotas sprendimas, pagrįstas visų rankraščių analize. - Pažymėti spragas, klaidas ir neišvengiamus spėjimus.
Kritinis leidimas nieko neslepia: jei teksto vieta sugadinta, tai nurodoma atvirai.
Kritinė redakcija yra tekstologinė chirurgija, o ne pamokslas. Ji nesiekia įrodyti teologinių ar ideologinių tezių, tik atkurti tekstą kuo tiksliau pagal turimus duomenis.
Kas yra kritinė literatūra
Kritinė literatūra – tai moksliniai leidiniai, komentarai ir tyrimai, kurie remiasi kritinės redakcijos principais. Tai gali būti:
- kritiniai tekstų leidimai
- komentarai prie tekstų variantų
- studijos apie rankraščių tradiciją
- analizės, kaip tekstas keitėsi per laiką
Kritinė literatūra skirta ne populiariam skaitymui, o tyrėjams, vertėjams ir redaktoriams, kurie nori matyti ne tik tekstą, bet ir jo istoriją.
Pavyzdiniai kritiniai leidiniai
1. Nestle–Aland Novum Testamentum Graece (NA28) – „Naujasis Testamentas graikiškai“ – tarptautinis kritinis Naujojo Testamento leidimas, parengtas remiantis visais svarbiausiais graikiškais rankraščiais; jame pateikiamas išsamus kritinis aparatas, leidžiantis matyti visus reikšmingus tekstinius variantus ir redaktorių sprendimus.
2. Biblia Hebraica Stuttgartensia (BHS) – „Hebrajiškoji Biblija iš Štutgarto“ – kritinis hebrajiško Senojo Testamento leidimas, pagrįstas Leningrado kodeksu; jame pateikiami svarbiausi rankraščių variantai ir pastabos, leidžiančios tiksliai įvertinti teksto istoriją.
3. Biblia Hebraica Quinta (BHQ) – „Hebrajiškoji Biblija, penktasis leidimas“ – moderniausias kritinis hebrajiško teksto leidimas, leidžiamas dalimis; pasižymi išplėstu aparatu ir naujai įvertinta rankraščių tradicija, todėl laikomas šiuo metu tiksliausiu hebrajiško teksto šaltiniu.
4. The Greek New Testament (UBS5) – „Graikiškasis Naujasis Testamentas“ – kritinis leidimas, skirtas vertėjams ir tyrėjams, su aiškiu ir praktišku aparatu, kuriame pateikiami tik reikšmingiausi tekstiniai variantai; plačiai naudojamas Biblijos vertimuose.
5. The Dead Sea Scrolls Study Edition – „Negyvosios jūros ritinių studijų leidimas“ – kritinis Kumrano tekstų leidimas, kuriame pateikiami visi pagrindiniai ritiniai su aparatūra ir komentarais; tai standartinis šaltinis tyrinėjant ankstyvąjį judaizmą.
6. The Coptic Gnostic Library – „Koptų gnostinė biblioteka“ – kritinis Nag Hammadi bibliotekos leidimas, apimantis gnostinius traktatus su originaliu koptų tekstu, vertimu ir aparatu; naudojamas kaip pagrindinis šaltinis gnosticizmo tyrimuose.
7. The Apostolic Fathers (Loeb Classical Library) – „Apostolų tėvai“ – kritinis ankstyvųjų krikščionių raštų leidimas su graikišku tekstu ir aparatu; pateikia patikimą tekstinę bazę studijuojant I–II a. krikščionybę.
8. The Peshitta Institute Edition – „Pešitos kritinis leidimas“ – kritinis sirų Biblijos teksto leidimas, parengtas remiantis plačia rankraščių tradicija; laikomas autoritetingiausiu Pešitos šaltiniu.
9. Vulgata: Weber–Gryson Edition – „Vulgatos kritinis leidimas“ – autoritetingas lotyniškos Jeronimo Vulgatos leidimas, kuriame pateikiami svarbiausi rankraščių variantai ir redaktorių pastabos; naudojamas kaip standartas lotyniškam Biblijos tekstui.
10. Septuaginta: Rahlfs–Hanhart Edition – „Septuagintos kritinis leidimas“ – pagrindinis graikiško Senojo Testamento leidimas, parengtas pagal svarbiausius rankraščius; jame pateikiamas kritinis aparatas, leidžiantis matyti graikiško teksto raidą.
11. Codex Sinaiticus: Facsimile Edition – „Sinajaus kodekso faksimilinis leidimas“ – vienas seniausių ir svarbiausių Biblijos rankraščių, išleistas kaip kritinis faksimilinis leidimas su išsamiais komentarais ir tekstologinėmis pastabomis; leidžia tyrėjams matyti tikrą rankraščio būklę ir visus jo variantus.
12. Codex Vaticanus: Bibliorum Sacrorum Graecorum Codex Vaticanus B – „Vatikano kodeksas B“ – kritinis vieno seniausių graikiškų Biblijos rankraščių leidimas, kuriame pateikiamas aukštos kokybės faksimilinis tekstas ir aparatūra, nurodanti visus svarbiausius rankraščio ypatumus.
13. The Samaritan Pentateuch: Critical Edition – „Samariečių Penkiaknygės kritinis leidimas“ – mokslinis Penkiaknygės variantas, naudojamas samariečių tradicijoje; leidime pateikiami skirtumai nuo masoretinio teksto ir Septuagintos, todėl tai svarbus šaltinis Senajam Testamentui tirti.
14. The Qur’an: The Critical Edition (Corpus Coranicum) – „Koranas: kritinis leidimas“ – akademinis projektas, kuriame analizuojami ankstyviausi Korano rankraščiai, jų variantai ir tekstinė raida; leidimas pateikia aparatą, leidžiantį matyti skirtingas rankraščių tradicijas.
15. The Nag Hammadi Library in Coptic – „Nag Hammadi biblioteka koptų kalba“ – kritinis visų Nag Hammadi traktatų leidimas su originaliu koptų tekstu ir aparatūra; tai pagrindinis šaltinis gnostinių raštų tyrimams.
16. The Mishnah: A New Translation with Critical Notes – „Mišna: naujas vertimas su kritinėmis pastabomis“ – kritinis judaizmo Mišnos leidimas, kuriame pateikiami variantai iš skirtingų rankraščių ir tradicijų; leidimas padeda tiksliai suprasti rabinišką tekstą.
17. The Talmud Bavli: Critical Edition (Academy of the Hebrew Language) – „Babilono Talmudo kritinis leidimas“ – akademinis projektas, kuriame lyginami visi pagrindiniai Talmudo rankraščiai ir pateikiamas kritinis aparatas; tai pirmas tokio masto mokslinis Talmudo leidimas.
18. The Ethiopic Book of Enoch: Critical Edition – „Etiopiškoji Henoko knyga: kritinis leidimas“ – mokslinis 1 Henoko leidimas, parengtas remiantis etiopiška tradicija ir Kumrano fragmentais; leidime pateikiami visi svarbiausi variantai ir tekstologinės pastabos.
19. The Gospel of Thomas: Critical Edition – „Tomo evangelija: kritinis leidimas“ – mokslinis koptų Tomo evangelijos leidimas, kuriame pateikiamas originalus tekstas, graikiški fragmentai ir kritinis aparatas; tai standartinis šaltinis nagrinėjant šį gnostinį evangelijos tipą.
20. The Book of Jubilees: Critical Edition – „Jubiejų knyga: kritinis leidimas“ – akademinis leidimas, parengtas pagal etiopiškus rankraščius ir Kumrano fragmentus; jame pateikiami visi svarbiausi tekstiniai variantai ir redaktorių sprendimai, todėl tai pagrindinis šaltinis tyrinėjant šią judaizmo apokrifinę knygą.