Silvano mokymai

„Silvano mokymai“ (angl. Teachings of Silvanus, NHC VII,4) yra Nag Hamadžio bibliotekos VII kodekso ketvirtasis tekstas. Tai krikščioniškas išminties rašinys, pateikiamas kaip tėviškas mokytojo kreipimasis į mokinį. Tekste raginama ugdyti protą, saugoti sielą nuo aistrų ir siekti dorybės, nes tik išmintis leidžia žmogui atpažinti tiesą ir gyventi pagal Dievo valią. Kūrinys artimas biblinei išminties literatūrai, tačiau jame juntama ir helenistinės filosofijos įtaka.

Tekste nuolat pabrėžiama proto svarba. Protas čia suprantamas kaip Dievo dovana, leidžianti žmogui atskirti gėrį nuo blogio ir išvengti klaidų. Silvanas ragina mokinį nepasiduoti kūniškoms aistroms, nes jos aptemdo mąstymą ir atitraukia nuo tikrojo gyvenimo tikslo. Aistros vaizduojamos kaip vidiniai priešai, kurie naikina žmogaus laisvę ir verčia jį paklusti žemesniems troškimams.

Kūrinys taip pat akcentuoja dorybių ugdymą: nuosaikumą, teisingumą, drąsą ir išmintį. Šios dorybės pristatomos kaip kelias į tikrąją laisvę ir vidinę ramybę. Silvanas ragina mokinį būti budriam, saugoti savo mintis ir nepasitikėti pasaulio tuštybe. Žmogus turi nuolat lavinti savo protą, skaityti, mąstyti ir melstis, kad galėtų atsispirti blogiui.

Silvano mokymas išsiskiria tuo, kad jame beveik nėra gnostinės mitologijos. Vietoje kosminių dramų čia dominuoja praktinė etika ir moralinis ugdymas. Tekstas primena krikščionišką pamokslą ar išminties traktatą, skirtą kasdieniam gyvenimui. Jame pabrėžiama, kad žmogus pats atsakingas už savo sielos būklę ir turi nuolat stengtis gyventi pagal išmintį.

Silvano mokymai

Nag Hamadžio biblioteka

Atsisakyk viso vaikiško gyvenimo laikotarpio, įgyk proto ir sielos stiprybės bei sustiprink kovą prieš kiekvieną aistrų kvailystę, meilę ir žemą nedorybę, pagyrų troškimą, pomėgį ginčytis, varginantį pavydą ir rūstybę, pyktį ir gobšumo geismą. Saugokite savo stovyklą, ginklus ir ietis. Apsiginkluok tu ir visi kareiviai, kurie yra žodžiai, ir vadai, kurie yra patarimai, o tavo protas tebūna vadovaujantis principas.

Mano sūnau, išmesk kiekvieną plėšiką pro savo vartus. Saugok visus savo vartus su fakelais, kurie yra žodžiai, ir per visus šiuos dalykus įgysi ramų gyvenimą. Tačiau tas, kuris šių dalykų nesaugos, taps panašus į miestą, kuris yra apleistas, nes buvo užimtas. Jį sutrypė visokiausi laukiniai žvėrys, mat mintys, kurios nėra geros, yra pikti laukiniai žvėrys. Ir tavo miestas bus pilnas plėšikų, ir tu negalėsi įgyti ramybės, o tik visokių laukinių žvėrių. Piktasis, kuris yra tironas, viešpatauja jiems. Nors jis (Piktasis) tai valdo, jis yra po didžiuoju purvu. Visas miestas, kuris yra tavo siela, pražus.

Pasitrauk nuo šių dalykų, o vargšė siela! Pasiimk savo vadovą ir savo mokytoją. Protas yra vadovas, o Žodis (Logas) yra mokytojas. Jie išves tave iš pražūties ir pavojų.

Klausyk, mano sūnau, mano patarimo! Neatsuk nugaros priešams ir nebėk, verčiau vykis juos būdamas stiprus. Nebūk gyvulys, kurį vejasi žmonės; verčiau būk žmogus, besivejantis piktus laukinius žvėris, kad jie kaip nors tavęs nenugalėtų ir nesutryptų tarsi mirusio žmogaus, ir tu nepražūtum dėl jų nedorybės.

O vargšas žmogau, ką darysi, jei pakliūsi į jų rankas? Saugokis, kad nebūtumei atiduotas į savo priešų rankas. Patikėk save šiai draugų porai – Žodžiui ir protui, ir niekas tavęs nenugalės. Tegul Dievas gyvena tavo stovykloje, tegul jo Dvasia saugo tavo vartus, ir tegul Dievybės protas saugo sienas. Tegul šventasis Žodis tampa fakelu tavo prote, deginančiu medį, kuris yra visa nuodėmė.

Ir jei darysi šiuos dalykus, o mano sūnau, tu nugalėsi visus savo priešus, ir jie nepajėgs kariauti prieš tave, nei galės pasipriešinti, nei galės stoti tau skersai kelio. Mat jei rasi šiuos dalykus, paniekinsi juos kaip tiesos neigėjus. Jie kalbės tau, meilikaudami ir viliodami (tave), ne todėl, kad tavęs bijo, bet todėl, kad bijo tų, kurie gyvena tavyje, būtent – dievybės ir mokymo sergėtojų.

Mano sūnau, priimk išsilavinimą ir mokymą. Nebėk nuo išsilavinimo ir mokymo, bet kai esi mokomas, priimk (tai) su džiaugsmu. Ir jei esi mokomas bet kokio dalyko, daryk tai, kas gera. Tu nusipinsi išsilavinimo vainiką savo vadovaujančiu principu. Apsivilk šventą mokymą tarsi drabužį. Padaryk save kilniaširdį per gerą elgesį. Įgyk geros drausmės griežtumą. Teisk save tarsi išmintingas teisėjas. Nenuklysk nuo mano mokymo ir neįgyk nežinojimo, kad nenuvestum savo žmonių klystkeliais. Nebėk nuo dieviškumo ir mokymo, kurie yra tavyje, nes tas, kuris tave moko, labai tave myli. Mat jis paliks tau vertingą griežtumą. Išmesk gyvulišką prigimtį, kuri yra tavyje, ir neleisk žemai minčiai įeiti į tave. Mat … tu žinai kelią, kurio aš mokau.

Jei gera valdyti nedaugelį, kaip tu tai matai, kiek geriau, kad tu valdytum visus, nes esi išaukštintas virš kiekvienos bendruomenės ir kiekvienos tautos, (esi) iškilus visais atžvilgiais ir (esi) dieviškas Žodis, tapęs šeimininku kiekvienai galiai, kuri žudo sielą.

Mano sūnau, ar kas nors nori būti vergas? Kodėl tad vargini save neteisingai?

Mano sūnau, nebijok nieko, išskyrus vieną Dievą, Išaukštintąjį. Mesk Velnio klastą nuo savęs. Priimk šviesą savo akims ir mesk tamsą nuo savęs. Gyvenk Kristuje, ir įgysi lobį danguje. Netapk dešra, (padaryta) iš daugybės nenaudingų dalykų, ir netapk vadovu savo aklame nežinojime.

Mano sūnau, klausyk mano mokymo, kuris yra geras ir naudingas, ir užbaik miegą, kuris tave sunkiai slegia. Pasitrauk nuo užmaršties, kuri pripildo tave tamsos, nes jei tu nepajėgtum nieko daryti, aš nebūčiau tau sakęs šių dalykų. Bet Kristus atėjo tam, kad suteiktų tau šią dovaną. Kodėl vaikaisi tamsos, kai šviesa yra tau prieinama? Kodėl geri sugedusį vandenį, nors tau prieinamas saldus vynas? Išmintis tave kviečia, visgi tu trokšti kvailystės. Ne savo paties noru tu darai šiuos dalykus, bet tai daro gyvuliška prigimtis tavyje.

Išmintis kviečia tave savo gerume, sakydama: „Ateikite pas Mane visi, o kvailieji, kad gautumėte dovaną – supratimą, kuris yra geras ir puikus. Aš duodu jums vyriausiojo kunigo drabužį, kuris yra nuaustas iš visokios išminties.“ Kas kita yra bloga mirtis, jei ne nežinojimas? Kas kita yra bloga tamsa, jei ne bičiulystė su užmarštimi? Mesk savo nerimą ant vieno Dievo. Netrokšk aukso ir sidabro, kurie neneša pelno, bet apsivilk išmintį tarsi drabužį; užsidėk žinojimą ant savęs tarsi karūną ir sėdėk suvokimo soste. Mat šie dalykai yra tavo, ir tu gausi juos vėl aukštybėse kitu laiku.

Mat kvailas žmogus paprastai apsivelka kvailystę tarsi drabužį, ir tarsi sielvarto apdarą jis apsivelka gėdą. Ir jis vainikuoja save nežinojimu bei sėdasi į neišmanymo sostą. Mat kol jis yra be proto (Žodžio), jis klaidina tik save patį, nes yra vedamas nežinojimo. Ir jis eina kiekvienos aistros troškimo keliais. Jis plaukioja gyvenimo troškimuose ir yra nuskendęs. Be abejo, jis mano, kad randa pelną, kai daro visus dalykus, kurie neneša pelno. Vargšas žmogus, kuris eina per visus šiuos dalykus, mirs, nes jis neturi proto, vairininko. Bet jis yra tarsi laivas, kurį vėjas mėto šen ir ten, ir tarsi palaidas arklys, neturintis raitelio. Mat šiam (žmogui) reikėjo raitelio, kuris yra Žodis. Mat vargšas nuklydo, nes nenorėjo patarimo. Jis buvo mėtomas šen ir ten šių trijų nelaimių: jis įgijo mirtį kaip tėvą, nežinojimą kaip motiną ir piktus patarimus – jis įgijo juos kaip draugus ir brolius. Todėl, kvailasis, turėtum gedėti dėl savęs.

Tad nuo šiol, mano sūnau, sugrįžk į savo dievišką prigimtį. Mesk nuo savęs šiuos piktus, klaidinančius draugus! Priimk Kristų, šį tikrą draugą, kaip gerą mokytoją. Mesk nuo savęs mirtį, kuri tapo tau tėvu. Mat mirtis neegzistavo, nei ji egzistuos pabaigoje.

Bet kadangi tu atstūmei nuo savęs Dievą, šventąjį Tėvą, tikrąjį Gyvenimą, Gyvenimo Šaltinį, todėl gavai mirtį kaip tėvą ir įgijai nežinojimą kaip motiną. Jie apiplėšė tave, atimdami tikrąjį žinojimą.

Bet sugrįžk, mano sūnau, pas savo pirmąjį tėvą, Dievą, ir Išmintį, savo Motiną, iš kurios tu atsiradai pačioje pradžioje, kad galėtum kovoti prieš visus savo priešus, Priešininko Galias.

Klausyk, mano sūnau, mano patarimo. Nebūk išdidus priešindamasis kiekvienai gerai nuomonei, bet stok į Žodžio dieviškumo pusę. Laikykis šventų Jėzaus Kristaus įsakymų, ir tu viešpatausi kiekvienoje žemės vietoje bei būsi gerbiamas angelų ir arkangelų. Tuomet įgysi juos kaip draugus ir bendratarnius bei įgysi vietas danguje aukštybėse.

Neužtrauk sielvarto ir vargo tam, kas dieviška tavyje. Bet kai tuo rūpinsiesi, kai prašysi to, kad liktum tyras, ir tapsi susivaldantis savo sieloje bei kūne, tu tapsi išminties sostu ir tuo, kuris priklauso Dievo namams. Jis suteiks tau didžią šviesą per ją (išmintį).

Bet prieš viską (kitą), žinok savo gimimą. Pažink save, tai yra, iš kokios substancijos tu esi, arba iš kokios rasės, arba iš kokios rūšies. Suprask, kad tu atsiradai iš trijų rasių: iš žemės, iš suformuotojo ir iš sukurtojo. Kūnas atsirado iš žemės su žemiška substancija, bet suformuotasis, dėl sielos, atsirado iš Dieviškumo minties. Tačiau sukurtasis yra protas, kuris atsirado pagal Dievo atvaizdą. Dieviškas protas turi substanciją iš Dieviškumo, bet siela yra tai, ką jis (Dievas) suformavo jų pačių širdims. Mat aš manau, kad ji (siela) egzistuoja kaip žmona to, kas atsirado pagal atvaizdą, bet materija yra kūno substancija, kuri atsirado iš žemės.

Jei susimaišysi, tu įgysi tris dalis, kai pulsi iš dorybės į menkumą. Gyvenk pagal Protą. Negalvok apie dalykus, susijusius su kūnu. Įgyk stiprybės, nes protas yra stiprus. Jei nupulsi nuo šio kito, tu tapai vyru-moterimi. Ir jei išmesi iš savęs proto substanciją, kuri yra mintis, tu nupjovei vyriškąją dalį ir atsigręžei vien į moteriškąją dalį. Tu tapai psichinis, nes priėmei suformuotojo substanciją. Jei išmesi mažiausią to dalį, kad vėl neįgytum žmogiškos dalies – bet priėmei sau gyvulišką mintį ir panašumą – tu tapai kūniškas, nes prisiėmei gyvulišką prigimtį. Mat (jei) sunku rasti psichinį žmogų, kiek gi sunkiau rasti Viešpatį?

Bet aš sakau, kad Dievas yra dvasinis. Žmogus įgavo pavidalą iš Dievo substancijos. Dieviška siela iš dalies dalyvauja šiame; be to, ji iš dalies dalyvauja kūne. Žema siela yra linkusi sukinėtis į visas puses, […] kurią ji atvaizduoja tiesą.

Gera tau, o žmogau, atsigręžti į tai, kas žmogiška, o ne į gyvulišką prigimtį – turiu omenyje, į kūnišką. Tu prisiimsi panašumą tos dalies, į kurią atsigręši.

Pasakysiu tau dar kai ką. Vėlgi, dėl ko tu (vyr. g.) būsi uolus? Ar tu (mot. g.) norėjai tapti gyvuliu, kai atėjai į šios rūšies prigimtį? Verčiau dalyvauk tikroje gyvenimo prigimtyje. Be abejo, gyvuliškumas nuves tave į žemės rasę, bet protinga prigimtis ves tave protingais keliais. Atsigręžk į protingą prigimtį ir mesk nuo savęs žemės pagimdytą prigimtį.

O siela, atkaklioji, būk blaivi ir nusikratyk savo girtumą, kuris yra nežinojimo darbas. Jei tu atkakliai laikaisi ir gyveni kūne, tu gyveni kaimiškume. Kai įžengei į kūnišką gimimą, buvai pagimdyta. Atsirask vestuvių kambaryje! Būk apšviesta prote!

Mano sūnau, neplaukiok bet kokiame vandenyje ir neleisk savęs sutepti svetimomis žinojimo rūšimis. Tikrai žinai, kad Priešininko schemų nėra mažai ir (kad) triukai, kuriuos jis turi, yra įvairūs? Ypač noetinis (protaujantis) žmogus buvo apiplėštas, atimant gyvatės intelektą. Mat dera tau sutarti su intelektu šių dviejų: su gyvatės intelektu ir su balandžio nekaltumu – kad jis (Priešininkas) neateitų pas tave meilikautojo pavidalu, kaip tikras draugas, sakydamas: „Aš patariu tau gerus dalykus.“

Bet tu neatpažinai šiojo klastos, kai priėmei jį kaip tikrą draugą. Mat jis įmeta į tavo širdį piktas mintis kaip geras, ir veidmainystę tikros išminties pavidalu, godumą konservatyvaus taupumo pavidalu, šlovės troškimą to, kas gražu, pavidalu, pagyrūniškumą ir puikybę didelio griežtumo pavidalu, ir bedievystę kaip didį pamaldumą. Mat tas, kuris sako: „Aš turiu daug dievų“, yra bedievis. Ir jis įmeta netikrą žinojimą į tavo širdį paslaptingų žodžių pavidalu. Kas galės perprasti jo mintis ir kėslus, kurie yra įvairūs, nes jis yra Didis Protas tiems, kurie nori priimti jį kaip karalių?

Mano sūnau, kaip tu galėsi perprasti šiojo schemas arba jo sielą žudantį patarimą? Mat jo kėslų ir jo nedorybės schemų yra daug. Ir pagalvok apie jo įėjimus, tai yra, kaip jis įeis į tavo sielą ir kokiu drabužiu jis įeis į tave.

Priimk Kristų, kuris gali tave išlaisvinti ir kuris prisiėmė anojo kėslus, kad per juos galėtų sunaikinti jį apgaule. Mat tai yra karalius, kurį turi, kuris amžinai nenugalimas, prieš kurį niekas negalės kovoti ar ištarti žodžio. Tai yra tavo karalius ir tavo tėvas, nes nėra nieko panašus į jį. Dieviškas mokytojas visada yra su tavimi. Jis yra pagalbininkas, ir jis sutinka tave dėl gėrio, kuris yra tavyje.

Nedėk piktumo į savo sprendimą, nes kiekvienas piktas žmogus kenkia savo širdžiai. Mat tik kvailas žmogus yra linkęs į savo pražūtį, bet išmintingas žmogus žino savo kelią.

Ir kvailas žmogus nesisaugo, kad neištartų slėpinio. Išmintingas žmogus (tačiau) neišplepa kiekvieno žodžio, bet bus atidus tų, kurie girdi, atžvilgiu. Neminėk visko akivaizdoje tų, kurių nepažįsti.

Turėk daugybę draugų, bet ne patarėjų. Pirmiausia ištirk savo patarėją, nes negerbk nė vieno, kuris meilikauja. Jų žodis, be abejo, saldus kaip medus, bet jų širdis pilna nuodingo eleboro. Mat kai tik jie manys tapę patikimu draugu, tada jie klastingai atsisuks prieš tave ir nublokš tave į purvą.

Nepasitikėk niekuo kaip draugu, nes visas šis pasaulis atsirado klastingai, ir kiekvienas žmogus varginasi veltui. Visi pasaulio dalykai nėra pelningi, bet vyksta veltui. Nėra nieko, net brolio (kuris būtų patikimas), nes kiekvienas ieško savo naudos.

Mano sūnau, neturėk nieko kaip draugo, bet jei įgyji tokį, nepatikėk savęs jam. Patikėk save vienam Dievui kaip tėvui ir kaip draugui. Mat visi elgiasi klastingai, kol visa žemė pilna kančios ir skausmo – dalykų, kuriuose nėra pelno. Jei nori praleisti savo gyvenimą ramybėje, nebendrauk su niekuo. O jei bendrauji su jais, būk tarsi nebendrautum. Būk malonus Dievui, ir tau nereikės nieko.

Gyvenk su Kristumi, ir jis tave išgelbės. Mat jis yra tikroji šviesa ir gyvenimo saulė. Mat lygiai kaip saulė, kuri yra matoma ir teikia šviesą kūno akims, taip Kristus apšviečia kiekvieną protą ir širdį. Mat (jei) piktas žmogus (kuris yra) kūne (turi) blogą mirtį, kiek gi labiau (turi) tas, kurio protas aklas. Mat kiekvienas aklas žmogus eina tokiu būdu, kad yra matomas kaip tas, kurio protas nėra sveikas. Jis nesigėri įgydamas Kristaus šviesą, kuri yra Žodis.

Mat viskas, kas matoma, yra kopija to, kas paslėpta. Mat kaip ugnis, kuri dega vietoje, nebūdama joje apribota, taip yra su saule, kuri yra danguje, kurios visi spinduliai nusidriekia į vietas žemėje. Panašiai Kristus turi vieningą būtį ir jis suteikia šviesą kiekvienai vietai. Tai taip pat būdas, kuriuo jis kalba apie mūsų protą, tarsi tai būtų lempa, kuri dega ir apšviečia vietą. (Būdamas) sielos dalyje, jis suteikia šviesą visoms dalims.

Be to, aš kalbėsiu apie tai, kas labiau išaukštinta už šitai: protas, kalbant apie faktinę būtį, yra vietoje, kas reiškia, kad jis yra kūne; bet kalbant apie mintį, protas nėra vietoje. Mat kaip jis gali būti vietoje, kai jis apmąsto kiekvieną vietą?

Tačiau mes galime paminėti tai, kas labiau išaukštinta už šitai: mat negalvok savo širdyje, kad Dievas egzistuoja vietoje. Jei lokalizuosi visko Viešpatį vietoje, tuomet dera tau sakyti, kad vieta yra labiau išaukštinta už tą, kuris joje gyvena. Mat tai, kas talpina, yra labiau išaukštinta už tai, kas talpinama. Mat nėra vietos, kuri vadinama bekūne. Mat neteisinga mums sakyti, kad Dievas yra kūniškas. Mat pasekmė (būtų ta), kad mes (turėtume) priskirti tiek padidėjimą, tiek sumažėjimą tam, kas kūniška, bet taip pat, kad jis (Dievas), kuris yra pavaldus šiems dalykams, neišliks negendantis.

Dabar, nėra sunku pažinti visų kūrinių Kūrėją, bet neįmanoma suvokti Šiojo panašumo. Mat sunku ne tik žmonėms suvokti Dievą – tai sunku ir kiekvienai dieviškai būtybei, (tiek) angelams, (tiek) ir arkangelams. Būtina pažinti Dievą tokį, koks jis yra. Tu negali pažinti Dievo per nieką kitą, išskyrus Kristų, kuris turi Tėvo atvaizdą, mat šis atvaizdas atskleidžia tikrąjį panašumą, atitinkantį tai, kas apreikšta. Karalius paprastai nėra pažįstamas atskirai nuo atvaizdo.

Apsvarstyk šiuos dalykus apie Dievą: jis yra kiekvienoje vietoje; kita vertus, jis nėra jokioje vietoje. Kalbant apie galią, be abejo, jis yra kiekvienoje vietoje; bet kalbant apie dieviškumą, jis nėra jokioje vietoje. Taigi tuomet įmanoma šiek tiek pažinti Dievą. Kalbant apie jo galią, jis užpildo kiekvieną vietą, bet jo dieviškumo išaukštinime niekas jo netalpina. Viskas yra Dieve, bet Dievas nėra niekame.

Dabar, ką reiškia pažinti Dievą? Dievas yra viskas, kas yra tiesoje. Bet taip pat neįmanoma žiūrėti į Kristų, kaip į saulę. Dievas mato visus; niekas nežiūri į jį. Bet Kristus, nebūdamas pavydus, priima ir duoda. Jis yra Tėvo Šviesa, nes jis teikia šviesą nebūdamas pavydus. Šiuo būdu jis teikia šviesą kiekvienai vietai.

Ir viskas yra Kristus, tas, kuris paveldėjo viską iš Egzistuojančiojo. Mat Kristus yra negendamumo idėja, ir jis yra Šviesa, kuri šviečia nesutepta. Mat saulė (šviečia) kiekvienoje netyroje vietoje, ir visgi ji nėra sutepta. Taip yra su Kristumi: net jei jis yra trūkume, visgi jis yra be trūkumo. Ir net jei jis buvo pradėtas, jis (vis tiek) yra nepradėtas. Taip yra su Kristumi: jei, viena vertus, jis yra suvokiamas, kita vertus, jis yra nesuvokiamas, kalbant apie jo faktinę būtį. Kristus yra viskas. Tas, kuris neturi visko, nepajėgus pažinti Kristaus.

Mano sūnau, neišdrįsk ištarti žodžio apie Šįjį ir neapribok visko Dievo mentaliniais vaizdiniais. Mat tas, kuris smerkia, gali nebūti pasmerktas to, kuris smerkia. Iš tiesų, gera klausti ir žinoti, kas yra Dievas. Žodis ir protas yra vyriški vardai. Iš tiesų, tegul tas, kuris nori sužinoti apie Šįjį, tyliai ir pamaldžiai klausia. Mat kalbėti apie šiuos dalykus yra ne mažas pavojus, nes žinai, kad būsi teisiamas remiantis viskuo, ką sakai.

Ir suprask per tai, kad tas, kuris yra tamsoje, negalės nieko matyti, nebent gaus šviesą ir atgaus (savo) regėjimą jos pagalba. Ištirk save (kad pamatytum), ar visiškai turi šviesą, kad, jei klausi apie šiuos dalykus, galėtum suprasti, kaip išsigelbėsi. Mat daugelis ieško tamsoje, ir jie grabaliojasi, norėdami suprasti, nes jiems nėra šviesos.

Mano sūnau, neleisk savo protui spoksoti žemyn, bet verčiau tegul jis šviesos pagalba žiūri į dalykus aukštybėse. Mat šviesa visada ateis iš aukštybių. Net jei jis (protas) yra žemėje, tegul jis siekia vytis dalykus aukštybėse. Apšviesk savo protą dangaus šviesa, kad galėtum atsigręžti į dangaus šviesą.

Nepavark belstis į Žodžio duris ir nenustok eiti Kristaus keliu. Eik juo, kad gautum poilsį nuo savo vargų. Jei eisi kitu keliu, jame nebus pelno. Mat taip pat tie, kurie eina plačiuoju keliu, savo pabaigoje nusileis į purvo pražūtį. Mat Požemio pasaulis plačiai atvertas sielai, ir pražūties vieta yra plati. Priimk Kristų, siaurąjį kelią. Mat jis yra engiamas ir neša kančią dėl tavo nuodėmės.

O siela, atkaklioji, kokiame nežinojime tu egzistuoji! Mat kas yra tavo vadovas į tamsą? Kiek pavidalų Kristus prisiėmė dėl tavęs! Nors jis buvo Dievas, jis buvo rastas tarp žmonių kaip žmogus. Jis nusileido į Požemio pasaulį. Jis išlaisvino mirties vaikus. Jie buvo kankynėje, kaip sakė Dievo raštas. Ir jis užantspaudavo pačią jo (Požemio pasaulio) širdį. Ir jis visiškai sulaužė jo (Požemio pasaulio) stiprius lankus. Ir kai visos galios jį pamatė, jos pabėgo, kad jis galėtų tave, vargšę, iškelti iš Bedugnės ir numirti už tave kaip išpirka už tavo nuodėmę. Jis išgelbėjo tave iš stiprios Požemio pasaulio rankos.

Bet tu pati, nors tai ir sunku, duok jam savo esminį pritarimą bent užuomina, kad jis galėtų su džiaugsmu tave pasiimti! Dabar esminis pasirinkimas, kuris yra širdies nuolankumas, yra Kristaus dovana. Sudužusi širdis yra priimtina auka. Jei nusižeminsi, būsi labai išaukštinta; o jei save aukštinsi, būsi be galo pažeminta.

Mano sūnau, saugokis nedorybės ir neleisk Nedorybės Dvasiai nublokšti tavęs į Bedugnę. Mat ji yra pamišusi ir karti. Ji kelia siaubą ir kiekvieną nubloškia į purvo duobę.

Tai didis ir geras dalykas – nemylėti ištvirkavimo ir netgi visai negalvoti apie tą varganą materiją, nes galvoti apie ją yra mirtis. Nėra gera jokiam žmogui pulti į mirtį. Mat siela, kuri rasta mirtyje, bus be proto. Mat geriau negyventi, nei įgyti gyvulio gyvenimą. Saugokis, kad nebūtum sudegintas ištvirkavimo ugnimis. Mat daugelis, kurie yra panardinti į ugnį, yra jos tarnai, kurių tu neatpažįsti kaip savo priešų.

O mano sūnau, nusimesk seną ištvirkavimo drabužį ir apsivilk drabužį, kuris yra švarus ir švytintis, kad būtum jame gražus. Bet kai turėsi šį drabužį, gerai jį saugok. Išsilaisvink iš kiekvieno pančio, kad įgytum laisvę. Jei išmesi iš savęs troškimą, kurio klastų yra daugybė, išsilaisvinsi iš geismo nuodėmių.

Klausyk, o siela, mano patarimo. Netapk lapių ir gyvačių landyne, nei žalčių ir angžių urvu, nei liūtų buveine ar baziliskų prieglobsčiu. Kai šie dalykai nutiks tau, o siela, ką darysi? Mat tai yra Priešininko galios. Viskas, kas negyva, įeis į tave per jas (galias). Mat jų maistas yra viskas, kas negyva, ir kiekvienas netyras dalykas. Mat kai šie dalykai yra tavyje, koks gyvas daiktas įeis į tave? Gyvieji angelai bjaurėsis tavimi. Tu buvai šventykla, (bet) pavertei save kapu. Liaukis būti kapu ir tapk (vėl) šventykla, kad teisumas ir dieviškumas galėtų pasilikti tavyje.

Uždek šviesą savyje. Neužgesink jos! Be abejo, niekas nedega lempos laukiniams žvėrims ar jų jaunikliams. Prikelk savo mirusius, kurie mirė, nes jie gyveno ir mirė dėl tavęs. Suteik jiems gyvybę. Jie vėl gyvens!

Mat Gyvybės Medis yra Kristus. Jis yra Išmintis. Mat jis yra Išmintis; jis taip pat yra Žodis. Jis yra Gyvenimas, Galia ir Durys. Jis yra Šviesa, Angelas ir Gerasis Ganytojas. Patikėk save šiam, kuris tapo viskuo dėl tavęs.

Belskis į save tarsi į duris ir eik per save tarsi tiesiu keliu. Mat jei eini keliu, tau neįmanoma paklysti. Ir jei beldi su šiuo (Išmintimi), tu beldi į paslėptus lobius.

Mat kadangi jis (Kristus) yra Išmintis, jis padaro kvailą žmogų išmintingu. Jis (Išmintis) yra šventa karalystė ir švytintis apdaras. Mat ji (Išmintis) yra daugybė aukso, kuris suteikia tau didžią garbę. Dievo Išmintis tapo tarsi kvailiu dėl tavęs, kad galėtų tave, o kvaileli, pakelti ir padaryti išmintingu žmogumi. Ir Gyvybė mirė už tave, kai buvo bejėgė, kad per savo mirtį galėtų suteikti gyvybę tau, kuris esi miręs.

Patikėk save protui ir pasitrauk nuo gyvuliškumo. Mat gyvulys, kuris neturi proto, yra akivaizdus. Mat daugelis mano, kad turi protą, bet jei atidžiai į juos pažiūrėsi, jų kalba yra gyvuliška.

Suteik sau džiaugsmo iš tikrojo Kristaus vynmedžio. Pasitenkink tikruoju vynu, kuriame nėra nei girtumo, nei klaidos. Mat jis (tikrasis vynas) žymi gėrimo pabaigą, nes jame paprastai yra tai, kas teikia džiaugsmą sielai ir protui per Dievo Dvasią. Bet pirmiausia pamaitink savo protavimo galias, prieš gerdamas jo (tikrojo vyno).

Nepersverk savęs nuodėmės kalaviju. Nesudegink savęs, o vargše, geismo ugnimi. Nepasiduok barbarams tarsi kalinys, nei laukiniams žvėrims, kurie nori tave sutrypti. Mat jie yra kaip liūtai, kurie labai garsiai riaumoja. Nebūk miręs, kad jie tavęs nesutryptų. Tu būsi žmogus! Tau įmanoma per protavimą juos nugalėti.

Tačiau žmogus, kuris nieko nedaro, yra nevertas (būti vadinamas) protingu žmogumi. Protingas žmogus yra tas, kuris bijo Dievo. Tas, kuris bijo Dievo, nedaro nieko įžūlaus. O tas, kuris saugosi daryti ką nors įžūlaus, yra tas, kuris laikosi savo vadovaujančio principo. Nors jis yra žmogus, egzistuojantis žemėje, jis daro save panašų į Dievą.

Bet tas, kuris daro save panašų į Dievą, yra tas, kuris nedaro nieko nevertingo Dievui, pagal Pauliaus, kuris tapo panašus į Kristų, teiginį.

Mat kas rodo pagarbą Dievui, nenorėdamas daryti dalykų, kurie jam patinka? Mat pamaldumas yra tai, kas kyla iš širdies, ir pamaldumas iš širdies (būdingas) kiekvienai sielai, kuri yra arti Dievo.

Siela, kuri yra Dievo namų narė, yra ta, kuri išlaikoma tyra, ir siela, kuri apsivilko Kristumi, yra ta, kuri yra tyra. Jai neįmanoma nusidėti. Dabar ten, kur yra Kristus, nuodėmė yra neveikli.

Tegul tik Kristus įžengia į tavo pasaulį, ir tegul jis paverčia nieku visas galias, kurios užgriuvo tave. Tegul jis įžengia į šventyklą, kuri yra tavyje, kad galėtų išvyti visus prekeivius. Tegul jis gyvena šventykloje, kuri yra tavyje, ir tapk jam kunigu bei Levitu, įžengiančiu tyrumu.

Palaiminta esi, o siela, jei randi šį savo šventykloje.

Dar labiau palaiminta esi, jei atlieki jo tarnystę.

Bet tą, kuris suterš Dievo šventyklą, Dievas sunaikins. Mat tu atsiveri, o žmogau, jei išvarai šį iš savo šventyklos. Mat kai tik priešai nemato Kristaus tavyje, tada jie ateis į tave ginkluoti, kad tave sutraiškytų.

O mano sūnau, aš daug kartų daviau tau nurodymus dėl šių dalykų, kad visada saugotum savo sielą. Ne tu jį (Kristų) išvarysi, bet jis išvarys tave. Mat jei bėgsi nuo jo, pulsi į didelę nuodėmę. Vėlgi, jei bėgsi nuo jo, tapsi maistu savo priešams. Mat visi žemi asmenys bėga nuo savo valdovo, ir (žmogus), žemas dorybe bei išmintimi, bėga nuo Kristaus. Mat kiekvienas žmogus, kuris yra atskirtas (nuo jo), pakliūva į laukinių žvėrių nagus.

Žinok, kas yra Kristus, ir įgyk jį kaip draugą, nes tai draugas, kuris yra ištikimas. Jis taip pat yra Dievas ir Mokytojas. Šis, būdamas Dievas, tapo žmogumi dėl tavęs. Tai šis, kuris sulaužė Požemio pasaulio geležinius strypus ir bronzinius varžtus. Tai šis, kuris užpuolė ir nuvertė kiekvieną išdidų tironą. Tai jis, kuris atpalaidavo nuo savęs grandines, kurias buvo paėmęs. Jis iškėlė vargšus iš Bedugnės ir gedinčiuosius iš Požemio pasaulio. Tai jis, kuris pažemino išdidžias galias; jis, kuris sugėdino puikybę per nuolankumą; jis, kuris nuvertė stiprųjį ir pagyrūną per silpnumą; jis, kuris savo panieka paniekino tai, kas laikoma garbe, kad nuolankumas dėl Dievo būtų labai išaukštintas; (ir) jis, kuris apsivilko žmogiškumu.

Ir visgi, dieviškasis Žodis yra Dievas, tas, kuris visada kantriai pakelia žmogų. Jis norėjo sukurti nuolankumą išaukštintajame. Jis (Kristus), kuris išaukštino žmogų, tapo panašus į Dievą, ne tam, kad nuleistų Dievą iki žmogaus, bet kad žmogus taptų panašus į Dievą.

O šis didis Dievo gerumas! O Kristau, Karaliau, kuris apreiškei žmonėms Didįjį Dieviškumą, kiekvienos dorybės Karaliau ir gyvenimo Karaliau, amžių Karaliau ir Didysis dangaus Valdove, išgirsk mano žodžius ir atleisk man!

Be to, jis parodė didį uolumą Dieviškumui.

Kur yra žmogus, (kuris yra) išmintingas ar galingas intelektu, arba žmogus, kurio kėslų daug, nes jis pažįsta išmintį? Tegul jis kalba išmintį; tegul jis taria didžias pagyras! Mat kiekvienas žmogus tapo kvailiu ir kalbėjo iš savo (paties) žinojimo. Mat jis (Kristus) sumaišė klastingų žmonių patarimus, ir jis nugalėjo tuos, kurie buvo išmintingi savo pačių supratimu.

Kas galės atrasti Visagalio patarimą, arba kalbėti apie Dieviškumą, arba teisingai jį paskelbti? Jei mes net nepajėgėme suprasti savo bendražygių patarimų, kas galės suvokti Dieviškumą arba dangų dievybes? Jei mes sunkiai randame dalykus žemėje, kas ieškos dangaus dalykų? Didelė galia ir didelė šlovė padarė pasaulį žinomą.

Ir Dangaus Gyvenimas nori viską atnaujinti, kad galėtų išmesti tai, kas silpna, ir kiekvieną juodą pavidalą, kad kiekvienas sušvytėtų dangiškais drabužiais, jog padarytų akivaizdų Tėvo įsakymą, (kuris) yra nepaprastai spindintis, ir kad jis (Kristus) galėtų vainikuoti tuos, kurie nori gerai kovoti. Kristus, būdamas varžybų teisėjas, yra tas, kuris vainikavo kiekvieną, mokydamas kiekvieną kovoti. Šis, kuris kovojo pirmas, gavo vainiką, įgijo valdžią ir pasirodė, teikdamas šviesą visiems. Ir visi buvo atnaujinti per Šventąją Dvasią ir Protą.

O Viešpatie Visagali, kiek šlovės aš Tau suteiksiu? Niekas nepajėgė tinkamai pašlovinti Dievo. Tai Tu suteikei šlovę savo Žodžiui, kad išgelbėtum visus, o Gailestingasis Dieve. (Tai) jis, kuris atėjo iš Tavo burnos ir pakilo iš Tavo širdies, Pirmagimis, Išmintis, Prototipas, Pirmoji Šviesa.

Mat jis yra šviesa iš Dievo galios, ir jis yra tyros Visagalio šlovės emanacija. Jis yra be dėmės Dievo veikimo veidrodis, ir jis yra jo gerumo atvaizdas. Mat jis taip pat yra Amžinosios Šviesos šviesa. Jis yra akis, kuri žiūri į nematomą Tėvą, visada tarnaudama ir formuodama pagal Tėvo valią. Jis vienas buvo pradėtas Tėvo geru malonumu. Mat jis yra nesuvokiamas Žodis, ir jis yra Išmintis bei Gyvenimas. Jis suteikia gyvybę ir maitina visus gyvus padarus bei galias. Lygiai kaip siela suteikia gyvybę visiems nariams, jis valdo visus su galia ir suteikia jiems gyvybę. Mat jis yra kiekvieno pradžia ir pabaiga, prižiūrintis visus ir juos apimantis. Jis rūpinasi dėl visų, ir jis džiaugiasi, ir taip pat gedi. Viena vertus, jis gedi tų, kuriems teko bausmės vieta; kita vertus, jis rūpinasi kiekvienu, kurį sunkiai atveda į mokymą. Bet jis džiaugiasi dėl kiekvieno, kuris yra tyrume.

Tad saugokis, kad kaip nors nepakliūtum į plėšikų rankas. Neleisk miego savo akims ar snaudulio savo vokams, kad būtum išgelbėtas kaip gazelė nuo tinklų ir kaip paukštis nuo spąstų.

Kovok didžiąją kovą, kol kova tęsiasi, kol visos galios spokso į tave – ne tik šventosios, bet ir visos Priešininko galios. Vargas tau, jei būsi nugalėtas visų tave stebinčių akivaizdoje! Jei kovosi kovą ir nugalėsi galias, kurios kovoja prieš tave, suteiksi didelį džiaugsmą kiekvienam šventajam, ir visgi didelį sielvartą savo priešams. Tavo teisėjas visiškai (tau) padeda, nes jis nori, kad tu nugalėtum.

Klausyk, mano sūnau, ir nebūk lėtas savo ausimis. Pakelk save, kai palikai savo senąjį žmogų už nugaros, tarsi erelis. Bijok Dievo visuose savo veiksmuose ir šlovink jį per gerą darbą. Tu žinai, kad kiekvienas žmogus, kuris nepatinka Dievui, yra pražūties sūnus. Jis nusileis į Požemio pasaulio Bedugnę.

O ši Dievo kantrybė, kuri pakenčia kiekvieną, kuri trokšta, kad kiekvienas, tapęs pavaldus nuodėmei, būtų išgelbėtas!

Bet niekas netrukdo jam (Dievui) daryti tai, ką jis nori. Mat kas yra stipresnis už jį, kad galėtų jam sutrukdyti? Be abejo, tai jis, kuris paliečia žemę, priversdamas ją drebėti ir taip pat priversdamas kalnus rūkti. (Tai) jis, kuris surinko tokią didelę jūrą tarsi į odinį maišą ir pasvėrė visą vandenį savo svarstyklėmis. Tik Viešpaties ranka sukūrė visus šiuos dalykus. Mat ši Tėvo ranka yra Kristus, ir ji formuoja viską. Per ją viskas atsirado, nes ji tapo visų motina. Mat jis visada yra Tėvo Sūnus.

Apsvarstyk šiuos dalykus apie Dievą Visagalį, kuris visada egzistuoja: Šis ne visada buvo Karalius, baiminantis, kad jis galėtų būti be dieviško Sūnaus. Mat visi gyvena Dieve, (tai yra), dalykai, kurie atsirado per Žodį, kuris yra Sūnus kaip Tėvo atvaizdas.

Mat Dievas yra netoli; jis nėra toli. Visos dieviškos ribos yra tos, kurios priklauso Dievo namams. Todėl, jei tai, kas dieviška, sutinka su tavimi iš dalies bet kokiame dalyke, žinok, kad visas Dieviškumas sutinka su tavimi. Bet šiam dieviškumui nepatinka niekas, kas pikta. Mat tai jis moko visus žmones to, kas gera. Tai yra tai, ką Dievas davė žmonių giminei, kad dėl šios priežasties kiekvienas žmogus galėtų būti pasirinktas prieš visus angelus ir arkangelus.

Mat Dievui nereikia bandyti jokio žmogaus. Jis žino visus dalykus prieš jiems įvykstant, ir jis žino paslėptus širdies dalykus. Jo akivaizdoje jie visi yra atskleisti ir rasti stokojantys. Tegul niekas niekada nesako, kad Dievas nežino. Mat neteisinga laikyti kiekvieno kūrinio Kūrėją nežinojime. Mat net dalykai, kurie yra tamsoje, yra prieš jį tarsi (dalykai) šviesoje.

Taigi, nėra kito paslėpto, išskyrus vieną Dievą. Bet jis yra apreikštas kiekvienam, ir visgi jis yra labai paslėptas. Jis yra apreikštas, nes Dievas žino viską. Ir jei jie nenori to patvirtinti, jie bus pataisyti savo širdies. Dabar jis yra paslėptas, nes niekas nesuvokia Dievo dalykų. Mat tai nesuvokiama ir neištiriama – žinoti Dievo patarimą. Be to, sunku jį suvokti, ir sunku rasti Kristų. Mat jis yra tas, kuris gyvena kiekvienoje vietoje, ir taip pat jis nėra jokioje vietoje. Mat niekas, kas nori, negalės pažinti Dievo tokio, koks jis iš tikrųjų yra, nei Kristaus, nei Dvasios, nei angelų choro, nei net arkangelų, taip pat dvasių sostų ir išaukštintų viešpatysčių, ir Didžiojo Proto. Jei nepažįsti savęs, negalėsi pažinti visų šių.

Atidaryk duris sau, kad galėtum pažinti Tą, kuris yra. Belskis į save, kad Žodis galėtų tau atidaryti. Mat jis yra Tikėjimo Valdovas ir Aštrus Kalavijas, tapęs viskuo kiekvienam, nes jis nori pasigailėti kiekvieno.

Mano sūnau, pasiruošk pabėgti nuo tamsos pasaulio valdovų ir šios rūšies oro, kuris pilnas galių. Bet jei turi Kristų, nugalėsi visą šį pasaulį. Tai, ką atidarysi sau, atidarysi. Tai, į ką belsiesi dėl savęs, belsiesi, teikdamas sau naudą.

Padėk sau, mano sūnau, nejudėdamas su dalykais, kuriuose nėra pelno.

Mano sūnau, pirmiausia apvalyk save išorinio gyvenimo link, kad galėtum apvalyti vidinį.

Ir nebūk kaip Dievo Žodžio prekeiviai.

Išbandyk visus žodžius prieš juos ištardamas.

Netrokšk įgyti garbės, kuri yra nesaugi, nei pagyrūniškumo, kuris atveda tave į pražūtį.

Priimk Kristaus išmintį, (kuri yra) kantri ir švelni, ir saugok tai, o mano sūnau, žinodamas, kad Dievo kelias visada pelningas.

Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, Gelbėtojas (Ichthus), Nuostabus Stebuklas