Kai kurie žmonės šiandien jaučia keistą vidinį prieštaravimą. Jie žavisi Jėzumi – Jo laisve, meile ir drąsa, tačiau sunkiai randa vietą Bažnyčioje. Susidaro įspūdis, kad asmuo, kurį ši institucija garbina, savo gyvenimo būdu mažai kuo primena pačią organizaciją. Jei paimtume Evangelijas ir palygintume jas su bažnytinėmis taisyklėmis, pamatytume didžiulį skirtumą tarp Jėzaus dovanotos laisvės ir sistemos noro viską kontroliuoti.
1. Jėzaus revoliucija: ne taisyklės, o žmogus
Jėzus neatėjo į pasaulį kurti naujų įstatymų knygų. Jo laikais jų ir taip buvo per akis. Jo pagrindinė žinia buvo ne „ką privalai daryti“, o „kaip žiūri į kitą žmogų“.
- Baimė ar pasitikėjimas? Jėzus nuolat drąsino: „Nebijok“. Jis kalbėjo apie Dievą kaip apie gerą Tėvą (Abba), kuriam nereikia tavo tobulumo, kad tave mylėtų. Tačiau bėgant amžiams Bažnyčia suprato, kad baimė yra galingas įrankis. Taip atsirado didžiulė „pragaro ir bausmės kultūra“, kurioje žmogus dažniau jaučiasi nusikaltėlis nei mylimas vaikas.
- Kas svarbiau – taisyklė ar gyvybė? Jėzus sakė: „Šabas yra dėl žmogaus, o ne žmogus dėl šabo“. Tai reiškia, kad jokios religinės apeigos ar įstatymai negali būti svarbesni už kenčiantį asmenį. Deja, institucijose dažnai nutinka priešingai: taisyklė tampa šventa, o žmogaus skausmas – tik antraeiliu dalyku.
- Kas aukščiau? Jėzus mokė, kad didžiausias yra tas, kuris visiems tarnauja. Jis griovė bet kokias galios piramides. Tačiau Bažnyčia perėmė imperijų valdymo stilių ir susikūrė griežtą laiptelių sistemą, kurioje paprastas tikintysis dažnai atsiduria pačioje apačioje.
2. Kūnas ir džiaugsmas: Jėzaus laisvė prieš Bažnyčios baimes
Vienas įdomiausių dalykų – požiūris į žmogaus kūną. Evangelijose matome Jėzų, kuris mėgaujasi gyvenimu: Jis valgo, geria su draugais, leidžia moterims save liesti, gydo kūnus ir jų nesigėdija. Jis nepropagavo celibato kaip prievolės ir nevertė žmonių kankinti savęs badu ar plakimais.
Vėliau Bažnyčia į žmogaus kūniškumą pradėjo žiūrėti įtariai. Seksualumas tapo sritimi, apie kurią kalbama tik per nuodėmės ir gėdos prizmę. Tačiau Jėzui didžiausia blogybė buvo ne kūno troškimai, o širdies kietumas. Jam rūpėjo, ar tu neišnaudoji kito, ar nesi savanaudis. Jis gynė tas moteris, kurias kiti smerkė, nes matė jų vidų, o ne vien išorines taisykles.
3. Trumpas palyginimas: ką sakė Jėzus ir ką padarė sistema
| Tema | Jėzus mokė | Bažnyčia sukūrė |
| Baimė | „Nebijok“. Aš tavęs nesmerkiu. | Baimę dėl pragaro ir nuolatinę kaltę. |
| Dievas | Gailestingas Tėvas. | Rūstus teisėjas, kurį reikia permaldauti. |
| Taisyklės | Svarbu tai, kas tavo širdyje. | Milžiniškas draudimų ir įstatymų sąrašas. |
| Valdžia | Tarnavimas kitiems. | Griežta hierarchija ir galia. |
| Kūnas | Kūnas yra geras, jį reikia gydyti. | Kūnas yra įtartinas, jį reikia riboti. |
| Turtai | „Palaiminti vargšai“. | Auksu spindintys rūmai ir įtaka. |
| Priešai | „Mylėkite savo priešus“. | Istoriniai karai dėl tikėjimo. |
4. Kodėl tai įvyko ir kur mes esame šiandien?
Viskas atsiremia į kontrolę. Laisvą žmogų, kuris tiesiogiai bendrauja su Dievu ir pasitiki savo širdimi, sunku valdyti. Kad išgyventų kaip didelė organizacija, Bažnyčia turėjo Jėzaus laisvę „supakuoti“ į taisykles ir kontrolės mechanizmus.
Dabartinė tikėjimo krizė nėra atsitiktinė. Žmonės šiandien netapo mažiau dvasingi – jie tiesiog nebenori sistemos, kuri reikalauja aklai klausyti, bet neduoda tikro atsakymo. Jėzus kalbėjo apie realų gyvenimą: su visais jo džiaugsmais, klaidomis ir kūniškumu. Bažnyčia dažnai piešė „idealų šventąjį“, kurio realybėje nebūna.
Todėl nenuostabu, kad daugelis renkasi Jėzų be tarpininkų. Tai nėra maištas, tai tiesiog noras grįžti prie šaltinio. Žmogus ieško dvasinės pilnatvės, kurią žadėjo Jėzus („kad turėtumėte gyvenimą apsčiai“), o ne sausų draudimų rinkinio.
Panašią įtampą matome ir islame. Allachas (Allah) Korane sako, kad Jis yra arčiau žmogaus nei jo kaklo gysla. Tačiau ir ten per šimtmečius atsirado daugybė taisyklių, kurios kartais užgožia tą tiesioginį ryšį. Tai rodo, kad visose religijose vyksta tas pats: institucija ilgainiui pradeda saugoti savo struktūrą, pamiršdama tą laisvės žinią, nuo kurios viskas prasidėjo.