Tomo evangelija

Tomo evangelija (gr. Εὐαγγέλιον κατὰ Θωμᾶν), dar vadinama Evangelija pagal Tomą, Tomo evangelijos posakiai, Jėzaus posakiai pagal Tomą, Tomo apokrifinė evangelija, Tomo gnostinė evangelija, The Gospel of Thomas, The Sayings Gospel of Thomas, Thomasine Gospel, Evangelium secundum Thomam ir Logia Iesu (ypač kalbant apie graikiškuosius Oxyrhyncho fragmentus), yra vienas reikšmingiausių ankstyvosios krikščionybės raštų, kuris nepateko į oficialų Naujojo Testamento kanoną. Šis tekstas, dažnai vadinamas penktąja evangelija, mokslo pasaulyje sukėlė tikrą revoliuciją po to, kai 1945 metais buvo rastas pilnas jo nuorašas koptų kalba Nag Hamadyje, Egipte. Skirtingai nei kanoninės evangelijos, šis kūrinys neturi pasakojimo apie Jėzaus gyvenimą, jo gimimą, stebuklus, kančią ar prisikėlimą – tai yra grynų Jėzaus posakių rinkinys.

Mokslinėje literatūroje šis veikalas dažnai įvardijamas specifiniu terminu Tomo posakių evangelija, siekiant pabrėžti jo literatūrinį žanrą. Tekstą sudaro 114 trumpų posakių (logijų), kurių kiekvienas prasideda formule „Jėzus pasakė“. Kai kurie šių žodžių yra beveik identiški randamiems Mato ar Luko evangelijose, tačiau kiti yra visiškai unikalūs, pasižymintys paslaptingumu ir raginimu ieškoti vidinio pažinimo. Akademiniuose sluoksniuose taip pat vartojamas terminas Tomasinė evangelija (angl. Thomasine Gospel), nurodant į specifinę ankstyvosios krikščionybės srovę – Tomo tradiciją, kuri akcentavo asmeninę dvasinę patirtį.

Ši evangelija priskiriama Judui Tomui Dvyniui, kuris tradicijoje laikomas artimiausiu Jėzaus paslapčių saugotoju. Nors dauguma išlikusių fragmentų datuojami II a. viduriu, daugelis tyrinėtojų mano, kad pirmykštis šių posakių sluoksnis gali siekti pačias krikščionybės ištakas (apie 50–60 m. po Kr.). Tai reiškia, kad Tomo evangelija gali būti tokia pat sena, o gal net senesnė už kai kurias kanonines evangelijas, suteikdama mums alternatyvų požiūrį į tai, ką Jėzus iš tiesų mokė savo artimiausius mokinius.

Mokymas apie savęs pažinimą ir Karalystę

Pagrindinė Tomo evangelijos ašis yra vidinis pažinimas (gnosis). Čia Jėzus nekalba apie nuodėmių atleidimą per jo auką ant kryžiaus, o moko, kad Dievo karalystė nėra išorinis, ateities įvykis. Karalystė yra čia pat – ji yra žmogaus viduje ir visur aplinkui, tik žmonės jos nemato. Jėzus ragina savo mokinius pažinti save: „Kai pažinsite save, tada būsite pažinti ir suprasite, kad esate gyvojo Tėvo sūnūs“.

Šis mokymas yra radikaliai individualistinis. Autorius pabrėžia, kad dvasinis išganymas priklauso nuo žmogaus gebėjimo suprasti paslaptingus Jėzaus žodžius. Pirmajame posakyje teigiama: „Kas ras šių žodžių aiškinimą, tas neragaus mirties“. Tai rodo, kad tiesa yra paslėpta simboliuose ir metaforose, o jų supratimas prilygsta amžinajam gyvenimui.

Santykis su sinoptinėmis evangelijomis

Tomo evangelija pateikia unikalias paraleles su Mato, Morkaus ir Luko tekstais, tačiau jų forma čia dažnai laikoma senoviškesne. Pavyzdžiui, palyginimai apie garstyčios grūdą ar sėjėją Tomo tekste yra paprastesni, be vėlesnių teologinių paaiškinimų, kurie būdingi kanoninėms evangelijoms. Tai leidžia mokslininkams daryti prielaidą, kad Tomo tradicija saugojo pirminę posakių formą, kuri vėliau buvo apipinta pasakojimais apie Jėzaus gyvenimą.

Visgi, Tomasinė evangelija skiriasi savo požiūriu į pasaulį. Jei kanoninės evangelijos moko apie fizinį pasaulį kaip Dievo kūrinį, kuriame reikia veikti, tai Tomo tekstas į materialią tikrovę žiūri įtariai, vadindamas kūną „lavonu“, kurį siela turi pranokti. Jėzus čia vaizduojamas labiau kaip dangiškas išminties mokytojas, o ne žemiškas Mesijas.

  • Tekste nėra jokių užuominų apie hierarchinę bažnyčios struktūrą, o tai rodo labai ankstyvą arba sektantišką bendruomenės pobūdį.
  • Pabrėžiamas dvasinis lygiateisiškumas: tas, kuris supranta Jėzaus žodžius, pats tampa toks, kaip Jėzus.

Mistiškoji Kristaus tapatybė

Viena garsiausių Tomo evangelijos vietų yra 77-asis posakis, kuriame Jėzus sako: „Aš esu šviesa, kuri yra virš visų jų. Aš esu viskas: iš manęs viskas išėjo ir į mane viskas sugrįžo. Perskelk malką – aš ten esu; pakelk akmenį, ir ten rasite mane“. Ši panteistinė vizija rodo, kad dieviškumas persmelkia visą materiją, tačiau tik „pabudusi“ siela gali tai atpažinti.

Toks Jėzaus paveikslas stipriai skiriasi nuo tradicinio krikščioniško mokymo, kuriame akcentuojamas atstumas tarp Kūrėjo ir kūrinio. Tomo evangelijoje Jėzus yra tarsi veidrodis, padedantis mokiniui pamatyti savo paties dieviškąją kilmę. Galutinis tikslas – tapti „vienu“ (monachos), t. y. žmogumi, kuris atkūrė pradinę sielos vienybę ir nebeturi vidinio skilimo tarp vyriškumo ir moteriškumo, kūno ir dvasios.


Tomo evangelija

Simboliai
[ ] Teksto spraga
( ) Redaktoriaus intarpas
/ \ Raštininko klaidos taisymas

Prologas

Tai yra paslėptos ištaros, kurias pasakė gyvasis Jėzus ir užrašė Didimas Judas Tomas.

1 ištara: Tikroji prasmė

Ir jis tarė: „Kas atras šių ištarų prasmę, neragaus mirties.“

2 ištara: Ieškoti ir rasti

Jėzus tarė: „Tas, kuris ieško, neturi liautis ieškojęs tol, kol ras. Kai ras, jis bus sutrikęs. Kai bus sutrikęs, jis bus […] nustebintas ir viešpataus Visumai.“

3 ištara: Ieškojimas viduje

Jėzus tarė: „Jei jūsų vadovai jums sako: ‘Žiūrėkite, karalystė yra danguje’, tuomet dangaus paukščiai jus pralenks. Jei jie sako: ‘Ji yra jūroje’, tuomet žuvys jus pralenks. Verčiau karalystė yra jūsų viduje ir jūsų išorėje.

Kai pažinsite save, tada būsite pažinti ir suprasite, kad esate gyvojo Tėvo vaikai. Bet jei savęs nepažįstate, tuomet gyvenate skurde ir patys esate skurdas.“

4 ištara: Pirmieji ir paskutinieji

Jėzus tarė: „Senyvas žmogus nedvejos paklausti septynių dienų kūdikio apie gyvenimo vietą, ir jis gyvens, nes daugelis pirmųjų bus paskutiniai, ir jie taps viena.“

5 ištara: Paslėpta ir atskleista

Jėzus tarė: „Atpažink tai, kas yra priešais tavo veidą, ir tai, kas nuo tavęs paslėpta, tau bus atskleista, nes nėra nieko paslėpto, kas nebūtų atskleista.“

6 ištara: Viešas ritualas

Jo mokiniai paklausė jo: „Ar nori, kad pasninkautume? Ir kaip turėtume melstis? Ar turėtume duoti išmaldą? Ir kokio maisto turėtume vengti?“

Jėzus tarė: „Nemeluokite ir nedarykite to, ko nekenčiate, nes viskas yra atvira dangaus akivaizdoje; juk nėra nieko paslėpto, kas nebūtų atskleista, ir nieko uždengto, kas liktų slapta.“

7 ištara: Liūtas ir žmogus

Jėzus tarė: „Palaimintas liūtas, kurį suėda žmogus, ir liūtas tampa žmogumi, bet vargas žmogui, kurį suėda liūtas, ir liūtas tampa žmogumi.“

8 ištara: Palyginimas apie žuvį

Jis tarė: „Žmogus yra lyg išmintingas žvejys, kuris užmetė tinklą į jūrą ir ištraukė jį iš jūros pilną mažų žuvelių. Tarp jų išmintingas žvejys rado puikią didelę žuvį ir sumetė visas mažas žuveles atgal į jūrą, lengvai pasirinkdamas didžiąją žuvį. Kas turi ausis girdėti, tegul girdi!“

9 ištara: Palyginimas apie sėjėją

Jėzus tarė: „Štai sėjėjas išėjo, pasėmė saują sėklų ir jas išbarstė. Vienos nukrito pakelėje; atskrido paukščiai ir jas surinko. Kitos nukrito ant uolos; jos neįleido šaknų į žemę ir javų varpos nepakilo į dangų. Dar kitos nukrito į erškėčius; šie nustelbė sėklas ir kirmėlės jas suėdė. Galiausiai kitos nukrito į gerą žemę; ji davė vaisių aukštyn į dangų: viena šešiasdešimteriopai, o kita šimtu dvidešimteriopai.“

10 ištara: Jėzus ir ugnis (1)

Jėzus tarė: „Aš numečiau ugnį į pasaulį ir štai, aš ją sergėju, kol šis suliepsnos.“

11 ištara: Gyvieji nemirs (1)

Jėzus tarė: „Šis dangus išnyks, ir tas, kuris virš jo, taip pat išnyks. Tie, kurie mirę, nėra gyvi, o tie, kurie gyvi, nemirs. Dienomis, kai valgėte tai, kas mirę, padarėte tai gyvu. Kai būsite šviesoje, ką darysite? Tą dieną, kai buvote viena, tapote padalyti. Bet kai tampate padalyti, ką darysite?“

12 ištara: Jokūbas Teisusis

Mokiniai tarė Jėzui: „Mes žinome, kad tu mus paliksi. Kas tada mums vadovaus?“

Jėzus jiems tarė: „Kur bebūtumėte, eikite pas Jokūbą Teisųjį, dėl kurio atsirado dangus ir žemė.“

13 ištara: Tomo išpažinimas

Jėzus tarė savo mokiniams: „Palyginkite mane su kuo nors, pasakykite, į ką aš panašus?“

Simonas Petras jam tarė: „Tu panašus į teisų angelą.“

Matas jam tarė: „Tu panašus į išmintingą filosofą.“

Tomas jam tarė: „Mokytojau, mano burna visiškai nepajėgi ištarti, į ką tu panašus.“

Jėzus tarė: „Aš nesu tavo mokytojas. Kadangi gėrei, tu apsvaigai nuo trykštančio šaltinio, kurį aš atseikėjau.“

Jis pasivedė jį į šalį ir pasakė jam tris dalykus. Kai Tomas sugrįžo pas savo draugus, jie paklausė: „Ką Jėzus tau sakė?“

Tomas jiems tarė: „Jei pasakysiu jums bent vieną iš tų dalykų, kuriuos jis man sakė, jūs paimsite akmenis ir mesite juos į mane, ir ugnis išeis iš akmenų ir jus sudegins.“

14 ištara: Vieša tarnystė

Jėzus jiems tarė: „Jei pasninkausite, užtrauksite sau kaltę; ir jei melsitės, būsite pasmerkti; ir jei duosite išmaldą, pakenksite savo dvasiai.

Jei jus priims, kai įeisite į kokią nors šalį ir keliausite per kaimus, gydykite tuos, kurie tarp jų serga, ir valgykite tai, ką jie jums duoda, nes ne tai, kas patenka į jūsų burną, jus suterš. Tai, kas išeina iš jūsų burnos – štai kas jus suterš.“

15 ištara: Garbinimas

Jėzus tarė: „Kai pamatysite tą, kuris nebuvo gimęs iš moters, pulkite veidu į žemę ir garbinkite tą asmenį. Tai yra jūsų Tėvas.“

16 ištara: Ne taika, bet karas

Jėzus tarė: „Galbūt žmonės mano, kad aš atėjau atnešti pasauliui taiką, ir jie nežino, kad atėjau atnešti žemei susiskaldymų: ugnį, kalaviją ir karą. Kur namuose bus penki, ten bus trys prieš du ir du prieš tris, tėvas prieš sūnų ir sūnus prieš tėvą. Ir jie stovės kaip vienas.“

17 ištara: Dieviška dovana

Jėzus tarė: „Aš duosiu jums tai, ko jokia akis neregėjo, jokia ausis negirdėjo, jokia ranka nelietė ir kas į joks žmogaus protas neatėjo.“

18 ištara: Pradžia ir pabaiga

Mokiniai tarė Jėzui: „Papasakok mums apie mūsų pabaigą. Kaip ji ateis?“

Jėzus tarė: „Ar jau atradote pradžią, kad ieškote pabaigos? Nes pabaiga bus ten, kur yra pradžia. Palaimintas tas, kuris stovės pradžioje. Jis pažins pabaigą ir neragaus mirties.“

19 ištara: Penki medžiai rojuje

Jėzus tarė: „Palaimintas tas, kuris atsirado prieš atsiraddamas. Jei tapsite mano mokiniais ir klausysite mano žodžių, šie akmenys taps jūsų tarnais; nes rojuje yra penki medžiai, kurie nesikeičia nei vasarą, nei žiemą, ir jų lapai nekrenta. Kas juos pažįsta, neragaus mirties.“

20 ištara: Palyginimas apie garstyčios grūdą

Mokiniai paklausė Jėzaus: „Pasakyk mums, su kuo galima palyginti dangaus karalystę?“

Jis jiems tarė: „Ją galima palyginti su garstyčios grūdu. Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet kai nukrenta į išdirbtą žemę, išaugina tokį didelį augalą, kad jis priglaudžia dangaus paukščius.“

21 ištara: Palyginimai apie lauką, plėšikus ir pjovėją

Marija tarė Jėzui: „Į ką panašūs tavo mokiniai?“

Jis tarė: „Jie panašūs į mažus vaikus, gyvenančius lauke, kuris nėra jų. Kai ateis lauko šeimininkai, jie sakys: ‘Grąžinkite mums mūsų lauką.’ Jie nusirengs nuogai priešais juos, kad jį atiduotų ir grąžintų jiems jų lauką.

Todėl sakau, kad jei namų šeimininkas supranta, jog ateina plėšikas, jis budės iš anksto ir neleis plėšikui įsilaužti į jo valdas ir pavogti jo turto. Jūs, taigi, saugokitės pasaulio! Pasirenkite apsiginti, kad plėšikai jūsų neužpultų, nes tai, ko tikitės, ateis. Tegu tarp jūsų atsiranda išmintingas žmogus!

Kai vaisius sunoko, pjovėjas atėjo greitai, su pjautuvu rankoje, ir jį nupjovė. Kas turi ausis girdėti, tegul girdi!“

22 ištara: Padaryti du viena

Jėzus pamatė žindomus kūdikius. Jis tarė savo mokiniams: „Šie žindomi kūdikiai gali būti prilyginti tiems, kurie įeina į karalystę.“

Jie jam tarė: „Tad ar mes įeisime į karalystę kaip maži vaikai?“

Jėzus jiems tarė: „Kai padarysite du viena, ir vidų padarysite kaip išorę, o išorę kaip vidų, ir viršų kaip apačią, ir taip padarysite vyrą ir moterį vienu, kad vyras nebūtų vyras, o moteris – moteris; kai padarysite akis vietoj akies, ranką vietoj rankos, koją vietoj kojos ir atvaizdą vietoj atvaizdo; tada įeisite [į karalystę].“

23 ištara: Išrinktieji (1)

Jėzus tarė: „Aš išrinksiu jus, vieną iš tūkstančio ir du iš dešimties tūkstančių, ir jie stovės kaip vienas.“

24 ištara: Šviesa

Jo mokiniai tarė: „Parodyk mums vietą, kurioje esi, nes mums reikia jos ieškoti.“

Jis jiems tarė: „Kas turi ausis girdėti, tegul girdi! Šviesa egzistuoja šviesos žmoguje, ir jis apšviečia visą pasaulį. Jei jis nešviečia, yra tamsa.“

25 ištara: Mylėti ir saugoti

Jėzus tarė: „Mylėk savo brolį kaip savo sielą. Saugok jį kaip savo akies vyzdį.“

26 ištara: Krislas ir rąstas

Jėzus tarė: „Tu matai krislą, esantį tavo brolio akyje, bet nematai rąsto savo paties akyje. Kai išsiimsi rąstą iš savo akies, tada galėsi aiškiai matyti, kad išimtum krislą iš savo brolio akies.“

27 ištara: Pasninkas ir sabatas

„Jei nepasninkausite nuo pasaulio, nerasite karalystės. Jei nepadarysite sabato sabatu, nepamatysite Tėvo.“

28 ištara: Pasaulis yra girtas

Jėzus tarė: „Aš stovėjau pasaulio viduryje ir pasirodžiau jiems kūne. Radau juos visus girtus; neradau nė vieno iš jų ištroškusio. Mano siela sielvartavo dėl žmonijos vaikų, nes jie buvo akli savo širdyse ir negalėjo matyti. Jie atėjo į pasaulį tušti ir planuoja išeiti iš pasaulio tušti. Kol kas jie yra girti. Kai jie nukratys savo vyną, tada pasikeis.“

29 ištara: Dvasia ir kūnas

Jėzus tarė: „Jei kūnas atsirado dėl dvasios, tai nuostabu. Jei dvasia atsirado dėl kūno, tai išties nuostabu! Bet aš stebiuosi, kaip [toks] didelis turtas buvo patalpintas į šį skurdą.“

30 ištara: Dieviškas buvimas

Jėzus tarė: „Kur yra trys dievybės, jos yra dieviškos. Kur yra dvi ar viena, aš esu su jomis.“

31 ištara: Pranašas ir gydytojas

Jėzus tarė: „Joks pranašas nėra laukiamas savo paties kaime. Joks gydytojas negydo tų, kurie jį pažįsta.“

32 ištara: Palyginimas apie įtvirtintą miestą

Jėzus tarė: „Miestas, pastatytas ir įtvirtintas ant aukšto kalno, negali nei griūti, nei būti paslėptas.“

33 ištara: Palyginimas apie žiburį

Jėzus tarė: „Ką girdi viena ausimi, klausyk abiem, tada skelbk nuo savo stogų. Niekas neuždega žiburio ir nededa jo po krepšiu ar į paslėptą vietą. Verčiau stato jį ant žibintuvo, kad visi, kurie ateina ir išeina, matytų jo šviesą.“

34 ištara: Palyginimas apie tuos, kurie nemato

Jėzus tarė: „Jei aklas veda kitą akląjį, abu įkrenta į duobę.“

35 ištara: Palyginimas apie galiūno surišimą

Jėzus tarė: „Niekas negali įsilaužti į galiūno namus ir jėga juos užimti, pirma nesurišęs galiūno rankų. Tada jis gali apiplėšti namus.“

36 ištara: Nerimas

Jėzus tarė: „Nenerimaukite nuo ryto iki vakaro ar nuo vakaro iki ryto dėl to, ką apsirengsite.“

37 ištara: Pamatyti Jėzų

Jo mokiniai tarė: „Kada tu mums apsireikši? Kada mes tave pamatysime?“

Jėzus tarė: „Kai nusirengsite nuogai nesigėdydami, ir mesite savo drabužius ant žemės, ir trypsite juos, kaip tai darytų maži vaikai, tada [jūs] pamatysite Gyvojo Sūnų ir nebijosite.“

38 ištara: Rasti Jėzų

Jėzus tarė: „Dažnai jūs norėjote išgirsti šią žinią, kurią jums sakau, ir neturite nieko kito, iš ko galėtumėte ją išgirsti. Ateis dienos, kai ieškosite manęs, bet negalėsite manęs rasti.“

39 ištara: Pažinimo raktai

Jėzus tarė: „Fariziejai ir rašto aiškintojai paėmė pažinimo raktus ir juos paslėpė. Jie patys neįėjo ir neleido įeiti kitiems, kurie norėjo. Todėl būkite išmintingi kaip žalčiai ir nekalti kaip balandžiai.“

40 ištara: Vynmedis

Jėzus tarė: „Vynmedis buvo pasodintas be Tėvo. Kadangi jis skursta, jis bus išrautas su šaknimis ir sunaikintas.“

41 ištara: Daugiau ir mažiau

Jėzus tarė: „Kas turi rankoje, tam bus duota daugiau, bet kas nieko neturi, praras net tą mažumą, ką turi.“

42 ištara: Praėjimas

Jėzus tarė: „Tapkite praeiviais.“

43 ištara: Medis ir vaisius

Jo mokiniai tarė jam: „Kas tu toks, kad mums tai sakai?“

„Jūs nesuprantate, kas aš esu, iš to, ką jums sakau, bet tapote panašūs į tuos judėjus, kurie arba myli medį, bet nekenčia jo vaisių, arba myli vaisius, bet nekenčia medžio.“

44 ištara: Piktžodžiavimas

Jėzus tarė: „Tam, kuris piktžodžiauja Tėvui, bus atleista, ir tam, kuris piktžodžiauja Sūnui, bus atleista, bet tam, kuris piktžodžiauja Šventajai Dvasiai, nebus atleista nei žemėje, nei danguje.“

45 ištara: Gėris ir blogis

Jėzus tarė: „Vynuogės nerenkamos nuo erškėčių, nei figos skinamos nuo usnių, nes šie neduoda vaisių. [Geras žmogus] iškelia gerus dalykus iš savo lobyno, o [blogas] žmogus iškelia blogus dalykus iš savo blogo lobyno. Jis kalba blogus dalykus, nes jo širdis pilna blogio.“

46 ištara: Didesnis už Joną Krikštytoją

Jėzus tarė: „Nuo Adomo iki Jono Krikštytojo nebuvo gimusio nė vieno, kuris būtų tiek didesnis už Joną Krikštytoją, kad neturėtų nuleisti akių. Bet aš sakau, kad kas iš jūsų taps mažu vaiku, tas pažins karalystę ir taps didesnis už Joną.“

47 ištara: Palyginimai apie padalytą ištikimybę, naują vyną senuose vynmaišiuose ir naują lopą ant seno audinio

Jėzus tarė: „Neįmanoma niekam joti dviem žirgais ar įtempti dviejų lankų, ir neįmanoma tarnui sekti paskui du vadovus, nes jis gerbs vieną, o kitą niekins.

Niekas negeria seno vyno ir tuojau pat užsigeidžia gerti naujo vyno. Ir naujas vynas nepilamas į senus vynmaišius, nes jie plyštų. Nei senas vynas pilamas į naujus vynmaišius, nes jis sugestų.

Naujas audinio lopas nesiuvamas ant seno apsiausto, nes jis nuplėštų.“

48 ištara: Vienybė (1)

Jėzus tarė: „Jei du sudarys taiką vienas su kitu vienuose namuose, jie tars kalnui: ‘Pasitrauk’, ir jis pasitrauks.“

49 ištara: Išrinktieji (2)

Jėzus tarė: „Palaiminti tie, kurie yra viena – tie, kurie yra išrinkti, nes jūs rasite karalystę. Jūs atėjote iš ten ir ten sugrįšite.“

50 ištara: Mūsų kilmė ir tapatybė

Jėzus tarė: „Jei jūsų klaus: ‘Iš kur jūs atėjote?’, sakykite jiems: ‘Mes atėjote iš šviesos, vietos, kur šviesa atsirado pati iš savęs, [įsitvirtino] pati ir pasirodė jų atvaizde.’

Jei jūsų klaus: ‘Ar tai jūs?’, tuomet sakykite: ‘Mes esame jos vaikai ir esame išrinkti mūsų gyvojo Tėvo.’

Jei jūsų klaus: ‘Koks tavo Tėvo ženklas jumyse?’, tuomet sakykite: ‘Tai judėjimas ir ramybė.’“

51 ištara: Naujas pasaulis

Jo mokiniai tarė jam: „Kada mirusieji turės ramybę ir kada ateis naujas pasaulis?“

Jis jiems tarė: „Tai, ko ieškote, jau atėjo, bet jūs to nežinote.“

52 ištara: Dvidešimt keturi pranašai

Jo mokiniai tarė jam: „Izraelyje kalbėjo dvidešimt keturi pranašai, ir visi jie kalbėjo apie tave.“

Jis jiems tarė: „Jūs ignoravote Gyvąjį, esantį tiesiai prieš jus, ir kalbėjote apie tuos, kurie mirę.“

53 ištara: Tikrasis apipjaustymas

Jo mokiniai tarė jam: „Ar apipjaustymas naudingas, ar ne?“

Jis jiems tarė: „Jei jis būtų naudingas, tėvai pradėtų vaikus, kurie gimtų apipjaustyti. Bet tikrasis apipjaustymas dvasioje tapo naudingas visais atžvilgiais.“

54 ištara: Vargšai

Jėzus tarė: „Palaiminti vargšai, nes jūsų yra dangaus karalystė.“

55 ištara: Mokinystė (1)

Jėzus tarė: „Kas nekenčia savo tėvo ir motinos, negali tapti mano mokiniu, ir kas nekenčia savo brolių ir seserų ir neneša savo kryžiaus, kaip aš, nėra manęs vertas.“

56 ištara: Pasaulis yra lavonas

Jėzus tarė: „Kas pažino pasaulį, atrado lavoną. Kas atrado lavoną, to pasaulis nėra vertas.“

57 ištara: Palyginimas apie piktžoles

Jėzus tarė: „Mano Tėvo karalystė gali būti lyginama su žmogumi, kuris turėjo [geros] sėklos. Jo priešas atėjo naktį ir pasėjo piktžolių tarp geros sėklos. Žmogus niekam neleido išrauti piktžolių, sakydamas jiems: ‘Kad kartu su piktžolėmis neišrautumėte ir kviečių. Pjūties dieną piktžolės bus akivaizdžios. Tada jos bus išrautos ir sudegintos.’“

58 ištara: Gyvenimo radimas

Jėzus tarė: „Palaimintas žmogus, kuris patyrė daug vargo. Jis rado gyvenimą.“

59 ištara: Gyvasis

Jėzus tarė: „Ieškokite Gyvojo, kol dar esate gyvi. Jei mirsite ir tada bandysite jo ieškoti, nebegalėsite.“

60 ištara: Netapkite lavonu

Jie pamatė samarietį, nešantį ėriuką į Judėją. Jis tarė savo mokiniams: „Ką, jūsų manymu, jis darys su tuo ėriuku?“

Jie jam tarė: „Jis jį papjaus ir suvalgys.“

Jis jiems tarė: „Kol jis gyvas, jis jo nevalgys, bet tik po to, kai jį nužudys ir šis taps lavonu.“

Jie tarė: „Kitaip jis negali to padaryti.“

Jis jiems tarė: „Jūs taip pat ieškokite sau poilsio vietos, kad netaptumėte lavonais ir nebūtumėte suvalgyti.“

61 ištara: Jėzus ir Salomė

Jėzus tarė: „Du ilsėsis ant gulto. Vienas mirs, kitas gyvens.“

Salomė tarė: „Kas tu toks, pone, kad užlipai ant mano gulto ir valgei nuo mano stalo, lyg būtum nuo kažko?“

Jėzus jai tarė: „Aš esu tas, kuris egzistuoja lygybėje. Man buvo duota dalis to, kas priklauso mano Tėvui.“

„Aš tavo mokinė.“

„Todėl sakau tau: jei kas yra /lygus, bus pilnas šviesos; bet jei kas yra padalytas, bus pilnas tamsos.“

62 ištara: Paslaptys

Jėzus tarė: „Savo paslaptis aš sakau [tiems, kurie verti mano] paslapčių. Tenežino tavo kairė ranka, ką daro tavo dešinė.“

63 ištara: Palyginimas apie turtingą kvailį

Jėzus tarė: „Buvo turtingas žmogus, kuris turėjo daug pinigų. Jis tarė: ‘Panaudosiu savo pinigus sėjai, pjūčiai, sodinimui ir pripildysiu savo kluonus vaisių, kad man nieko netrūktų.’ Taip jis mąstė sau, bet tą pačią naktį mirė. Kas turi ausis girdėti, tegul girdi!“

64 ištara: Palyginimas apie pokylį

Jėzus tarė: „Vienas žmogus planavo priimti svečių. Kai vakarienė buvo paruošta, jis pasiuntė savo tarną pakviesti svečių.

Tarnas nuėjo pas pirmąjį ir tarė: ‘Mano šeimininkas kviečia tave.’

Tas atsakė: ‘Kai kurie pirkliai man skoloje pinigų. Jie ateina šį vakarą. Turiu eiti ir duoti jiems nurodymų. Atleisk mane nuo vakarienės.’

Tarnas nuėjo pas kitą ir tarė: ‘Mano šeimininkas kviečia tave.’

Tas atsakė: ‘Ką tik nusipirkau namą ir esu reikalingas dienai. Neturėsiu laiko.’

Tarnas nuėjo pas kitą ir tarė: ‘Mano šeimininkas kviečia tave.’

Tas atsakė: ‘Mano draugas tuokiasi, ir aš ruošiu vakarienę. Negaliu ateiti. Atleisk mane nuo vakarienės.’

Tarnas nuėjo pas kitą ir tarė: ‘Mano šeimininkas kviečia tave.’

Tas atsakė: ‘Ką tik nusipirkau ūkį ir einu rinkti nuomos. Negaliu ateiti. Atleisk mane.’

Tarnas sugrįžo ir pasakė šeimininkui: ‘Tie, kuriuos pakvietei į vakarienę, atsiprašė.’

Šeimininkas tarė savo tarnui: ‘Eik į kelius ir atvesk visus, ką rasi, kad jie galėtų vakarieniauti.’

Pirkėjai ir pirkliai [neįeis] į mano Tėvo vietas.“

65 ištara: Palyginimas apie nuomininkus

Jis tarė: „[Kreditorius] turėjo vynuogyną. Jis išnuomojo jį nuomininkams dirbti, kad galėtų surinkti jo vaisius.

Jis pasiuntė savo tarną, kad nuomininkai duotų jam vynuogyno vaisių. Jie sugriebė jo tarną, sumušė jį ir vos nenužudė.

Tarnas sugrįžo ir papasakojo savo šeimininkui. Jo šeimininkas tarė: ‘Galbūt jis tiesiog jų nepažino.’ Jis pasiuntė kitą tarną, bet nuomininkai sumušė ir tą.

Tada šeimininkas pasiuntė savo sūnų, manydamas: ‘Galbūt jie parodys pagarbą mano sūnui.’

Kadangi jie žinojo, kad jis yra vynuogyno paveldėtojas, nuomininkai sugriebė jį ir nužudė. Kas turi ausis girdėti, tegul girdi!“

66 ištara: Atmestas kertinis akmuo

Jėzus tarė: „Parodykite man akmenį, kurį statytojai atmetė; tai yra kertinis akmuo.“

67 ištara: Žinojimas nėra viskas

Jėzus tarė: „Kas žino viską, bet stokoja savęs, stokoja visko.“

68 ištara: Persekiojimas

Jėzus tarė: „Palaiminti esate, kai jūsų nekenčia ir persekioja, ir nebus rasta vietos, kur buvote persekiojami.“

69 ištara: Tie, kurie persekiojami

Jėzus tarė: „Palaiminti tie, kurie buvo persekiojami savo pačių širdyse. Jie tikrai pažino Tėvą. Palaiminti tie, kurie yra alkani, kad jų skrandžiai būtų pripildyti.“

70 ištara: Išgelbėjimas yra viduje

Jėzus tarė: „Jei pagimdysite tai, kas yra jumyse, tai, ką turite savyje, jus išgelbės. Jei neturite to savyje, tai, ko neturite savyje, [jus] pražudys.“

71 ištara: Šventyklos sugriovimas

Jėzus tarė: „Aš sugriausiu [šiuos] namus, ir niekas negalės jų atstatyti […]“

72 ištara: Ne dalytojas

[Kažkas tarė jam]: „Liepk mano broliams pasidalyti su manimi palikimą.“

Jis jam tarė: „Kas padarė mane dalytoju?“

Jis atsisuko į savo mokinius ir tarė jiems: „Ar aš tikrai esu dalytojas?“

73 ištara: Darbininkai pjūčiai

Jėzus tarė: „Pjūtis išties gausi, bet darbininkų maža. Todėl melskite, kad Viešpats atsiųstų darbininkų pjūčiai.“

74 ištara: Tuščias šulinys

Jis tarė: „Viešpatie, daugelis susirinko aplink šulinį, bet nėra ko gerti.“

75 ištara: Vestuvių menė

Jėzus tarė: „Daugelis laukia prie durų, bet tie, kurie yra viena, įeis į vestuvių menę.“

76 ištara: Palyginimas apie perlą

Jėzus tarė: „Tėvo karalystę galima palyginti su pirkliu, turinčiu prekių, kuris rado perlą. Pirklys buvo išmintingas; jis pardavė savo prekes ir nusipirko tą vienintelį perlą sau.

Jūs taip pat ieškokite lobio, kuris nepražūva, bet išlieka, kur kandys neėda ir kirmėlės nenaikina.“

77 ištara: Jėzus yra Visuma

Jėzus tarė: „Aš esu šviesa, kuri yra virš visų. Aš esu Visuma. Visuma atėjo iš manęs ir skleidžiasi link manęs.

Perskelk rąstą; aš ten. Pakelk akmenį, ir ten mane rasi.“

78 ištara: Į dykumą

Jėzus tarė: „Ko išėjote į dykumą pažiūrėti? Nendrės, vėjo lankstomos? [Žmogaus], vilkinčio puošniais drabužiais, [kaip jūsų] valdovai ir galingieji? Jie (vilki) puošniais [drabužiais], bet negali pažinti tiesos.“

79 ištara: Klausytis žinios

Viena moteris minioje tarė jam: „Palaimintos įsčios, kurios tave nešiojo, ir krūtys, kurios tave maitino.“

Jis tarė [jai]: „Palaiminti tie, kurie išklausė Tėvo žodį ir jo laikėsi, nes ateis dienos, kai sakysite: ‘Palaimintos įsčios, kurios nepradėjo, ir krūtys, kurios nedavė pieno.’“

80 ištara: Pasaulis yra kūnas

Jėzus tarė: „Kas pažino pasaulį, atrado kūną; bet kas atrado kūną, to pasaulis nėra vertas.“

81 ištara: Turtai ir atsižadėjimas (1)

Jėzus tarė: „Kas tapo turtingas, turėtų tapti valdovu, ir kas turi galią, turėtų jos atsižadėti.“

82 ištara: Jėzus ir ugnis (2)

Jėzus tarė: „Kas yra arti manęs, yra arti ugnies, ir kas yra toli nuo manęs, yra toli nuo karalystės.“

83 ištara: Šviesa ir atvaizdai

Jėzus tarė: „Atvaizdai yra atskleisti žmonėms, bet šviesa juose yra paslėpta Tėvo šviesos atvaizde. Jis bus atskleistas, bet jo atvaizdas bus paslėptas jo šviesos.“

84 ištara: Mūsų ankstesni atvaizdai

Jėzus tarė: „Kai matote savo panašumą, džiaugiatės. Bet kai pamatysite savo atvaizdus, kurie atsirado anksčiau nei jūs – kurie nemiršta ir nėra atskleisti – kiek daug jums teks pakelti!“

85 ištara: Adomas nebuvo vertas

Jėzus tarė: „Adomas atsirado iš didžios galios ir didelio turto, bet jis netapo vertas jūsų. Jei jis būtų buvęs vertas, [jis nebūtų ragavęs] mirties.“

86 ištara: Lapės ir paukščiai

Jėzus tarė: „[Lapės turi urvus], ir paukščiai turi lizdus, bet Žmogaus Sūnus neturi kur priglausti galvos ir pailsėti.“

87 ištara: Kūnas ir siela

Jėzus tarė: „Koks apgailėtinas kūnas, kuris priklauso nuo kūno, ir kokia apgailėtina siela, kuri priklauso nuo jų abiejų.“

88 ištara: Angelai ir pranašai

Jėzus tarė: „Angelai ir pranašai ateis pas jus ir duos jums tai, kas priklauso jums. Jūs duosite jiems tai, ką turite, ir klausite savęs: ‘Kada jie ateis ir pasiims tai, kas jų?’“

89 ištara: Vidus ir išorė

Jėzus tarė: „Kodėl plaunate taurės išorę? Ar nežinote, kad tas, kuris sukūrė vidų, sukūrė ir išorę?“

90 ištara: Jėzaus jungas lengvas

Jėzus tarė: „Ateikite pas mane, nes mano jungas lengvas ir mano reikalavimai maži. Jūs atgausite jėgas.“

91 ištara: Ženklų skaitymas

Jie tarė jam: „Pasakyk mums, kas tu esi, kad galėtume tavimi pasitikėti.“

Jis jiems tarė: „Jūs skaitote dangaus ir žemės veidą, bet nepažįstate to, kuris yra tiesiai prieš jus, ir nežinote, kaip skaityti dabartinę akimirką.“

92 ištara: Ieškoti ir rasti

Jėzus tarė: „Ieškokite ir rasite. Anksčiau neatsakiau į jūsų klausimus. Dabar noriu duoti jums atsakymus, bet jūs jų neieškote.“

93 ištara: Nemetyti perlų kiaulėms

„Neduokite to, kas šventa, šunims, kitaip tai gali būti išmesta į mėšlo krūvą. Nemėtykite perlų kiaulėms, kitaip jos gali […]“

94 ištara: Belstis ir bus atidaryta

Jėzus [tarė]: „Kas ieško, tas ras, [ir kas beldžiasi], tam bus atidaryta.“

95 ištara: Pinigų davimas

[Jėzus tarė]: „Jei turite pinigų, neskolinkite jų už palūkanas. Verčiau duokite [tam], iš kurio jų neatgausite.“

96 ištara: Palyginimas apie raugą

Jėzus [tarė]: „Tėvo karalystę galima palyginti su moterimi, kuri paėmė truputį raugo ir [paslėpė] jį miltuose. Ji iškepė iš jo didelius kepalus duonos. Kas turi ausis girdėti, tegul girdi!“

97 ištara: Palyginimas apie ąsotį su miltais

Jėzus tarė: „Tėvo karalystę galima palyginti su moterimi, nešančia ąsotį miltų. Jai einant ilgu keliu, ąsočio ąsa nulūžo ir miltai išbiro jai už nugaros ant kelio. Ji to nežinojo ir nesuprato, kad yra bėda, kol parėjo namo, pastatė ąsotį ir rado jį tuščią.“

98 ištara: Palyginimas apie žudiką

Jėzus tarė: „Tėvo karalystę galima palyginti su vyru, kuris norėjo nužudyti galingą žmogų. Jis išsitraukė kalaviją savo namuose ir susmeigė jį į sieną, kad patikrintų, ar jo ranka pakankamai stipri. Tada jis nužudė galingąjį.“

99 ištara: Tikroji Jėzaus šeima

Mokiniai tarė jam: „Tavo broliai ir motina stovi lauke.“

Jis jiems tarė: „Žmonės čia, kurie vykdo mano Tėvo valią, yra mano broliai ir motina; jie yra tie, kurie įeis į mano Tėvo karalystę.“

100 ištara: Atiduoti Cezariui tai, kas priklauso Cezariui

Jie parodė Jėzui auksinę monetą ir tarė jam: „Tie, kurie priklauso Cezariui, reikalauja iš mūsų mokesčių.“

Jis jiems tarė: „Atiduokite Cezariui tai, kas priklauso Cezariui, atiduokite Dievui tai, kas priklauso Dievui, ir duokite man tai, kas priklauso man.“

101 ištara: Mokinystė (2)

„Kas nekenčia savo [tėvo] ir motinos taip, kaip aš, negali tapti mano [mokiniu], ir kas [nemyli] savo [tėvo] ir motinos taip, kaip aš, negali tapti mano [mokiniu]. Nes mano motina […], bet [mano] tikroji [Motina] davė man Gyvenimą.“

102 ištara: Šuo ėdžiose

Jėzus tarė: „Vargas fariziejams, kurie yra kaip šuo, miegantis galvijų ėdžiose, nes šuo neėda ir galvijams [neleidžia] ėsti.“

103 ištara: Palyginimas apie plėšikus

Jėzus tarė: „Palaimintas tas, kuris žino, kur plėšikai ketina įsibrauti. [Jie gali] atsikelti, sutelkti savo gynybą ir būti pasiruošę apsiginti prieš jiems atvykstant.“

104 ištara: Malda ir pasninkas

Jie tarė [Jėzui]: „Ateik, šiandien pasimelskime ir pasninkaukime.“

Jėzus tarė: „Ką aš padariau blogai? Ar aš suklupau?

Verčiau, kai jaunikis palieka vestuvių menę, tada žmonės turėtų pasninkauti ir melstis.“

105 ištara: Tėvo ir motinos pažinimas

Jėzus tarė: „Kas pažįsta savo tėvą ir motiną, bus vadinamas pavainikiu.“

106 ištara: Vienybė (2)

Jėzus tarė: „Kai padarysite du viena, tapsite Žmonijos Vaikais, ir jei tarsite ‘Kalne, pasitrauk!’, jis pasitrauks.“

107 ištara: Palyginimas apie paklydusią avį

Jėzus tarė: „Karalystę galima palyginti su piemeniu, kuris turėjo šimtą avių. Didžiausioji nuklydo. Jis paliko devyniasdešimt devynias ir ieškojo tos vienos, kol ją rado. Patyręs vargo, jis tarė aviai: ‘Aš myliu tave labiau nei tas devyniasdešimt devynias.’“

108 ištara: Tapti panašiam į Jėzų

Jėzus tarė: „Kas geria iš mano burnos, taps toks kaip aš, ir aš pats tapsiu toks kaip jis; tada tai, kas paslėpta, jam bus atskleista.“

109 ištara: Palyginimas apie paslėptą lobį

Jėzus tarė: „Karalystę galima palyginti su žmogumi, kuris turėjo lobį, [paslėptą] savo lauke. [Jis] apie tai nežinojo. Kai mirė, paliko jį savo sūnui. Sūnus taip pat to nežinojo. Jis perėmė lauką ir jį pardavė.

Pirkėjas suarė lauką, [rado] lobį ir pradėjo skolinti pinigus už palūkanas kam norėjo.“

110 ištara: Turtai ir atsižadėjimas (2)

Jėzus tarė: „Kas rado pasaulį ir tapo turtingas, turėtų atsižadėti pasaulio.“

111 ištara: Gyvieji nemirs (2)

Jėzus tarė: „Dangūs ir žemė susisuks priešais jus, ir kas gyvena iš Gyvojo, neregės mirties.“

Argi Jėzus nesako: „Kas atranda save, to pasaulis nėra vertas“?

112 ištara: Kūnas ir siela

Jėzus tarė: „Vargas kūnui, kuris priklauso nuo sielos. Vargas sielai, kuri priklauso nuo kūno.“

113 ištara: Karalystė jau yra čia

Jo mokiniai tarė jam: „Kada ateis karalystė?“

„Ji neateis jos laukiant. Jie nesakys: ‘Štai čia!’ ar ‘Štai ten!’ Verčiau Tėvo karalystė jau yra pasklidusi žemėje, ir žmonės jos nemato.“

114 ištara: Petras ir Marija

Simonas Petras tarė jiems: „Marija turėtų mus palikti, nes moterys nėra vertos gyvenimo.“

Jėzus tarė: „Štai, aš padarysiu ją vyru? Kad ji taip pat taptų gyva dvasia, ji yra lygi jums, vyrams, nes kiekviena moteris, kuri padaro save vyriška, įeis į dangaus karalystę.“

Skaitykite daugiau..
Tomo evangelija išsiskiria tuo, kad joje Jėzus kalba ne kaip istorinis mokytojas, o kaip paslaptingos išminties šaltinis. Įdomu tai, kad kai kurie posakiai primena budistų dzen koanus, kurie skirti ne loginiam supratimui, o proto sukrėtimui. Pavyzdžiui, raginimas būti kaip keleiviams, kurie nuolat ieško, rodo, kad dvasinis kelias neturi pabaigos. Tekste nėra jokios hierarchijos ar bažnytinės struktūros užuominų, todėl jis buvo neparankus ankstyvajai institucinei krikščionybei.

Dar vienas intriguojantis aspektas yra moters vaidmuo. Paskutiniame posakyje Jėzus sako, kad Marija Magdalietė taps vyriška, kad įeitų į dangaus karalystę. Tai nėra seksizmas, o simbolinis raginimas peržengti žemiškus skirtumus ir tapti vientisa dvasine būtybe. Šis tekstas kviečia skaitytoją ne tik tikėti, bet ir pažinti save patį. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad šie posakiai yra senesni už kanonines evangelijas ir galėjo būti užrašyti dar pirmajame amžiuje. Tai tarsi dvasinis veidrodis, kuriame kiekvienas randa tai, ką jau nešiojasi savo viduje. Tai nėra knyga apie praeitį, tai įrankis dabarties akimirkos suvokimui.