Adeodatas (Adeodatus 372–388 m.) buvo vienas svarbiausių asmenų Šv. Augustino (Aurelius Augustinus) asmeniniame gyvenime, tapęs ne tik tėvo dvasinio virsmo liudininku, bet ir jo filosofinių dialogų partneriu. Jo vardas, lotyniškai reiškiantis „Dievo duotas“ (a Deo datus), atspindi sudėtingą ir kartu stebuklingą jo kilmės bei likimo istoriją.
Adeodatas gimė 372 metais Kartaginoje (Carthago), kai Augustinas buvo vos 18-os metų amžiaus. Jis buvo nesantuokinis sūnus, gimęs iš ilgalaikio (beveik 15 metų trukusio) Augustino ryšio su moterimi, kurios vardo Augustinas savo raštuose niekada neatskleidė. Nepaisant to meto socialinių normų, Augustinas sūnų labai mylėjo ir juo rūpinosi, o vėliau savo „Išpažinimuose“ (Confessiones) rašė, kad vaikas buvo „priklausantis jo nuodėmei“, tačiau pasižymėjo neeiliniu talentu.
Augustinas pripažino, kad jo sūnus savo protu lenkė daugelį brandžių ir garbingų vyrų. Būdamas vos paauglys, Adeodatas aktyviai dalyvavo tėvo filosofinėse diskusijose. Jis yra vienas pagrindinių veikėjų Augustino parašytame dialoge „Apie mokytoją“ (De Magistro). Šiame kūrinyje Augustinas užfiksavo jųdviejų pokalbius apie kalbą, pažinimą ir tai, kad tikrasis mokytojas yra ne žmogus, o Kristus, esantis žmogaus viduje. Augustinas stebėjosi sūnaus gebėjimu giliai mąstyti ir kelti fundamentalius klausimus.
Atsivertimas ir krikštas
Kai Augustinas 386 metais Milane patyrė dvasinį atsivertimą, Adeodatas buvo kartu su juo. Nors sūnus gimė Augustino „palaido gyvenimo“ laikotarpiu, tėvas jį matė kaip Dievo dovaną, kurią reikia pavesti Bažnyčiai.
- Krikšto data: 387 m. balandžio 24 d., Velykų nakties budėjimo metu.
- Vieta: Milanas (Mediolanum).
- Kas krikštijo: Milano vyskupas Ambraziejus (Ambrosius).Adeodatas buvo krikštijamas kartu su tėvu ir tėvo draugu Alipijumi. Augustinas rašė, kad po krikšto jiedu tapo lygūs savo dvasine būsena ir kartu pradėjo naują gyvenimo kelią.
Po krikšto Adeodatas kartu su tėvu ir močiute Monika (Monica) planavo grįžti į Afriką. Po Monikos mirties Ostijoje (Ostia) jiedu grįžo į Tagastę, kur kartu gyveno vienuolišką gyvenimą. Tačiau Adeodato gyvenimas nutrūko labai anksti – jis mirė apie 388 ar 389 metus, būdamas vos 16 ar 17 metų amžiaus.
Augustinas savo raštuose mini, kad sūnaus mirtis jam nebesukėlė tokio skausmo kaip motinos netektis, nes jis jautė ramybę dėl sūnaus sielos išganymo. Adeodato figūra krikščioniškoje tradicijoje išlieka kaip pavyzdys vaiko, kuris, nepaisant savo gimimo aplinkybių, tapo dvasinės šviesos ir intelektualinio tyrumo simboliu.