Knyga „Europos vidiniai demonai: krikščionių demonizacija viduramžių krikščionijoje“ (orig. Europe’s Inner Demons: The Demonization of Christians in Medieval Christendom) yra fundamentalus istorinis tyrimas, nagrinėjantis raganų ir eretikų persekiojimo ištakas.
Vartotojams gali kilti painiavos dėl knygos pavadinimo, nes skirtingais laikotarpiais ji buvo leidžiama su skirtingomis paantraštėmis:
- 1975 m. leidimas: Europe’s Inner Demons: An Enquiry Inspired by the Great Witch-Hunt.
- 1993 ir 2000 m. (revizuoti) leidimai: Europe’s Inner Demons: The Demonization of Christians in Medieval Christendom.
Normanas Cohnas šiuo veikalu paneigė tuo metu populiarias teorijas apie raganavimą kaip realiai egzistavusį pagonišką kultą. Jo tyrimas rėmėsi šiais esminiais punktais:
- Fiktyvi raganų sekta: Autorius įrodė, kad masinis įsitikinimas apie egzistuojančią organizuotą šėtonui tarnaujančių raganų sektą buvo ne istorinė realybė, o valdžios elito ir teologų fantazijos produktas.
- Stereotipų evoliucija: Cohnas atsekė, kaip tie patys kaltinimai (naktiniai susirinkimai, vaikų žudymas, kanibalizmas), kurie senovės Romoje buvo metami pirmiesiems krikščionims, vėliau pačių krikščionių buvo panaudoti prieš „kitokius“ – eretikus, žydus ir tariamas raganas.
- Klastočių demaskavimas: Vienas didžiausių Cohno indėlių – įrodymas, kad kai kurie pagrindiniai šaltiniai, kuriais rėmėsi ankstesni istorikai (pavyzdžiui, XIII a. raganų teismų protokolai Tulūzoje), buvo XIX a. klastotės. Tai iš esmės pakeitė raganų medžioklės chronologiją, nukeliant masinių teismų pradžią į XV a. antrąją pusę.
Knygoje pabrėžiama, kad raganų medžioklė tapo įmanoma tik tada, kai liaudies prietarai apie burtus susijungė su intelektualiniu elito konstruktu apie „šėtonišką sąmokslą“.
Papildomai Cohnas pabrėžia, kad raganų medžioklės fenomenas negali būti suprastas vien tik kaip religinis ar teologinis reiškinys. Tai buvo ir socialinės kontrolės mechanizmas, leidęs valdžiai bei vietos elitui nukreipti bendruomenės nerimą į pažeidžiamiausius jos narius. Raganų įvaizdis tapo patogia projekcija visoms visuomenės baimėms – nuo nederliaus iki epidemijų ar politinių krizių.
Ši studija taip pat atskleidžia, kaip lengvai visuomenės vaizduotėje gali susiformuoti „kolektyviniai priešai“, kurių egzistavimu patikima be realių įrodymų. Cohnas parodo, kad raganų medžioklės logika – kaltinimai, paremti stereotipais, priverstiniai prisipažinimai ir išankstinis tikėjimas kaltumu – kartojasi įvairiais istorijos laikotarpiais. Todėl knyga aktuali ne tik kaip viduramžių tyrimas, bet ir kaip perspėjimas apie tai, kaip gimsta masinės isterijos ir kaip jos gali būti nukreiptos prieš bet kurią socialiai pažeidžiamą grupę.