Kasi Višvanato šventykla (Kashi Vishwanath Mandir) stovi Varanasyje (Utar Pradešo valstija, Indija) – viename seniausių nuolatos gyvenamų miestų pasaulyje. Šventyklos pavadinimas kilęs iš žodžio Kashi (senovinis Varanasio pavadinimas, reiškiantis „Šviesos miestas“) ir Vishwanath („Visatos valdovas“). Ši šventovė yra viena iš dvylikos Jyotirlinga – vietų, kuriose, kaip tikima, Šiva apsireiškė kaip begalinis šviesos stulpas. Induistams ši vieta yra dvasinis centras, kuriame pasiekiamas išsivadavimas iš gimimų ir mirčių ciklo (moksha), todėl kiekvienas tikintysis svajoja bent kartą gyvenime čia pasimelsti.
Istorinis atsparumas ir Auksiniai bokštai
Šventyklos istorija yra kupina griovimų ir prisikėlimų, atspindinčių audringą Indijos praeitį. Originali šventykla buvo ne kartą sugriauta per svetimšalių invazijas, o žymiausias incidentas įvyko XVII a., kai mogolų imperatorius Aurangzebas jos vietoje pastatė Gyanvapi mečetę (jos siena iki šiol ribojasi su šventyklos kompleksu). Dabartinį pastatą 1780 metais pastatė Indore valdovė Ahilyabai Holkar.
Šventykla dar vadinama „Auksine šventykla“, nes 1835 metais sikhų valdovas Maharadža Ranjit Singhas paaukojo vieną toną gryno aukso, kuriuo buvo padengti du pagrindiniai šventyklos bokštai (shikhara). Šis auksas saulės šviesoje švyti virš siaurų Varanasio gatvelių, simbolizuodamas dieviškąją energiją ir dvasinį tyrumą. 2021 metais buvo atidarytas didžiulis „Kashi Vishwanath koridorius“, kuris sujungė šventyklą tiesiogiai su Gango upe, leidžiant piligrimams po ritualinių maudynių upėje tiesiai pasiekti šventovę.
Šventovės širdis ir dvasinė patirtis
Pagrindinis šventyklos objektas yra Jyotirlinga – tamsus, akmeninis simbolis, įtvirtintas sidabriniame altoriuje ant grindų. Tikintieji čia aukoja Gangos vandenį, gėles ir bilva lapus, tikėdami, kad vienas prisilietimas prie šio akmens apvalo sielą nuo visų nuodėmių. Atmosfera šventykloje yra neįtikėtinai intensyvi: smilkalų kvapas, nuolatinis varpų skambėjimas ir tūkstančių balsų giedamos mantros sukuria virpėjimą, kurį daugelis lankytojų apibūdina kaip „elektrinę“ dvasinę patirtį.
Šalia pagrindinės šventyklos yra „Išminties šulinys“ (Gyan Vapi), kuriame, pasak legendos, senovėje buvo paslėpta pagrindinė stabas-simbolis, siekiant jį apsaugoti nuo sunaikinimo. Varanasis ir Kasi Višvanato šventykla induizme užima tą pačią vietą kaip Vatikanas katalikams ar Meka musulmonams. Tai vieta, kurioje mirtis nėra pabaiga, o vartai į amžinybę, ir kur kiekvienas ritualas yra atliekamas su giliu suvokimu apie laikinumą ir dieviškąją šviesą.