Mahabodhio šventykla (Mahabodhi Vihara) stovi Bodh Gajoje, Biharo valstijoje, Indijoje. Tai viena seniausių ir geriausiai išlikusių plytų mūro šventyklų Indijoje, datuojama vėlyvuoju Guptų laikotarpiu (apie V–VI a. po Kr.), nors pati šventa vieta buvo garbinama dar nuo imperatoriaus Ašokos laikų III a. pr. Kr. 2002 metais šis kompleksas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip objektas, turintis neįkainojamą dvasinę ir istorinę reikšmę visai žmonijai.
Budos nušvitimo vieta ir Bodhi medis
Šventyklos širdis yra ne pats pastatas, o už jo vakarinės sienos augantis Bodhi medis (Ficus religiosa). Tikima, kad būtent po šiuo medžiu (tiksliau – tiesioginiu jo protėviu) princas Sidhartas Gautama sėdėjo medituodamas, kol suvokė keturias kilniąsias tiesas ir pasiekė nirvaną.
- Vajrasana (Deimantinis sostas): Tarp šventyklos ir medžio stovi imperatoriaus Ašokos įrengta raudono smiltainio plokštė, žyminti tikslią vietą, kurioje sėdėjo Buda. Budistų kosmologijoje ši vieta laikoma „pasaulio bambiu“ – tvirčiausiu žemės tašku.
- Tęstinis medis: Dabartinis medis yra originaliojo medžio palikuonis. Kai senasis medis buvo sunaikintas, jis buvo atsodintas iš atžalos, kuri anksčiau buvo išvežta į Šri Lanką. Taip buvo išlaikyta nepertraukiama gyva tradicija, jungianti mus su Budos laikais.
Architektūrinė piramidė ir jos simbolika
Mahabodhio šventykla išsiskiria savo unikalia forma, kuri stipriai paveikė viso Pietryčių Azijos regiono sakralinę architektūrą:
- Šikhara (Bokštas): Pagrindinis šventyklos bokštas kyla į 55 metrų aukštį. Jis yra piramidės formos, dekoruotas nišomis, kuriose pavaizduotos Budos figūros. Bokšto viršūnę vainikuoja amalaka (disko formos akmuo) ir kalaša (šventas indas), simbolizuojantys dvasinį tyrumą.
- Plytų mūras: Nors dauguma to meto Indijos šventyklų buvo statomos iš akmens, ši buvo pastatyta iš degtų plytų, kurios vėliau buvo padengtos storu tinko sluoksniu ir gausiai išpuoštos reljefais.
- Akmens tvora: Šventovę supa senovinė akmeninė tvora (vedika). Kai kurios jos dalys siekia II a. pr. Kr. (Šungų laikotarpis) ir yra papuoštos lotoso žiedų, mitinių būtybių bei kasdienio gyvenimo scenų raižiniais.
Septynios savaitės po nušvitimo
Aplink šventyklą yra išsidėstę septyni taškai, kuriuose Buda praleido pirmąsias septynias savaites po nušvitimo, mąstydamas apie savo patirtį:
- Bodhi medis: Čia jis pasiekė nušvitimą.
- Animeshlocha stupa: Vieta, kurioje Buda stovėjo nemirksėdamas ir žiūrėjo į medį iš dėkingumo.
- Cankamana (Vaikščiojimo takas): Tikima, kad ten, kur Buda vaikščiojo medituodamas, išdygo lotoso žiedai (dabar šią vietą žymi pakelti akmeniniai lotosai).
- Ratnaghar Chaitya: Čia medituojant iš Budos kūno sklido penkios spalvos, kurios šiandien sudaro budistų vėliavą.