Kinijos aukso amžiuje, 653 metais, gimęs teisinis paminklas, žinomas kaip Tangų kodeksas (kiniškai Táng lǜ), o pilnu pavadinimu su oficialiais komentarais – Tangų dinastijos įstatymų kodeksas su aiškinimais (Tánglǜ shūyì), tapo Rytų Azijos civilizacijos teisiniu pamatu. Tai nėra tiesiog baudžiamųjų normų rinkinys, o preciziškai sukonstruota visata, kurioje įstatymas tarnauja moraliniam tyrumui. Kadangi konfucianizmas Tangų valstybėje veikė kaip savotiška moralinė–ritualinė religija, kodeksas kartu atliko ir sakralinės tvarkos saugotojo funkciją. Šis veikalas sugebėjo neįtikėtinai organiškai apjungti dvi priešingas jėgas: griežtą, bausmėmis grįstą legalizmą ir konfucianistinę etiką, pabrėžiančią šeimos hierarchiją bei ritualinę tvarką.
Tangų teisė rėmėsi fundamentaliu įsitikinimu, kad visata yra darni sistema, o bet koks nusikaltimas šią harmoniją sudrumsčia. Todėl įstatymas buvo suvokiamas kaip instrumentas, skirtas atkurti pažeistą pusiausvyrą. Konfucianizmo įtaka čia pasireiškė per itin stiprų socialinės hierarchijos akcentavimą. Pavyzdžiui, nusikaltimo svoris tiesiogiai priklausė nuo aukos ir nusikaltėlio tarpusavio santykio. Tai reiškė, kad teisingumas Tangų Kinijoje nebuvo „aklas“ – jis labai gerai matė, kas prieš ką pakėlė ranką. Jei sūnus smogė tėvui, tai buvo laikoma katastrofa, prilygstančia maištui prieš pačią gamtą, tačiau jei tėvas nubaudė sūnų, įstatymas į tai žiūrėjo kaip į natūralią auklėjimo teisę.
Sunkiausių nusikaltimų viršūnėje puikavosi „Dešimt baisybių“ (Shí è). Tai buvo dešimt nuodėmių, už kurias asmuo prarasdavo bet kokią teisę į amnestiją ar pasigailėjimą. Šis sąrašas apėmė ne tik tiesioginį maištą prieš imperatorių ar valstybės išdavystę, bet ir moralinį nuosmukį, pavyzdžiui, tėvų ar senelių nužudymą, nepagarbą vyresniesiems giminaičiams ar incestą. Net ir tokie dalykai kaip linksminimasis tėvų gedulo laikotarpiu galėjo užtraukti mirtiną valstybės rūstybę, nes buvo tikima, kad šeimos pamatų griovimas neišvengiamai veda į visos imperijos žlugimą.
Dešimt baisybių (十惡 Shí è)
- Maištas (謀反) – bandymas nuversti imperatorių.
- Didžioji išdavystė (大逆) – imperatoriaus kapų ar šventyklų išniekinimas.
- Išdavystė (叛) – perėjimas į priešo pusę.
- Didysis nepagarbumas (惡逆) – tėvų ar senelių nužudymas.
- Didysis nedėkingumas (不道) – ypač žiaurūs, amoraliai iškrypę nusikaltimai.
- Didžioji nepagarba (大不敬) – imperatoriaus įžeidimas ar ritualų pažeidimas.
- Nepaklusnumas (不孝) – sunkūs nusikaltimai prieš tėvus, gedulo taisyklių laužymas.
- Nesantaika šeimoje (不睦) – vyresniųjų giminaičių užpuolimas.
- Neištikimybė (不義) – nusikaltimas savo ponui, mokytojui ar viršininkui.
- Netyrumas (內亂) – incestas su artimais giminaičiais.
Bausmių sistema, vadinama „Penkiomis bausmėmis“ (Wǔ xíng), buvo sugraduota su matematiniu tikslumu, siekiant, kad fizinis skausmas atitiktų padarytą moralinę žalą. Lengviausios bausmės apėmė plakimą lengva bambuko lazda, o sunkesniais atvejais buvo naudojama sunki medinė lazda, kurios kirčiai neretai palikdavo žmogų neįgalų visam gyvenimui. Dar sunkesni nusižengimai vedė į priverstinius darbus kasyklose ar statybose arba į tremtį – dvasinį ir socialinį mirties nuosprendį, kai nusikaltėlis būdavo išsiunčiamas tūkstančius kilometrų nuo gimtųjų namų ir protėvių kapų. Aukščiausia bausmė – mirtis – taip pat turėjo savo hierarchiją: pasmaugimas buvo laikomas „lengvesniu“ būdu išeiti, nes kūnas likdavo vientisas, o galvos nukirtimas buvo didžiausia gėda, neleidžianti sielai rasti ramybės anapusiniame pasaulyje.
Penkių bausmių sistema (五刑 Wǔ xíng)
- Plakimas lengva lazda (笞 chí) – lengviausia bausmė, smūgiai plona bambuko lazda.
- Plakimas sunkia lazda (杖 zhàng) – sunkesni smūgiai stora medine lazda.
- Priverstiniai darbai (徒 tú) – bausmė darbais nustatytam laikui.
- Tremtis (流 liú) – išsiuntimas į tolimą provinciją, dažnai tūkstančius kilometrų.
- Mirties bausmė (死 sǐ)
Nepaisant šio regimo žiaurumo, Tangų kodeksas pasižymėjo stebėtina teisine logika ir procedūrine sauga. Pavyzdžiui, tardymo metu naudoti kankinimai buvo griežtai reglamentuoti – teisėjas negalėjo tiesiog improvizuoti, jis turėjo laikytis nustatytų įrankių ir sesijų skaičiaus. Be to, mirties bausmės vykdymas reikalavo paties imperatoriaus patvirtinimo po trijų atskirų peržiūrų, kad būtų išvengta klaidų ar asmeninio keršto. Šis kodeksas buvo toks paveikus, kad jis ne tik išlaikė Tangų dinastijos stabilumą šimtmečius, bet ir tapo tiesioginiu pavyzdžiu Japonijos, Korėjos bei Vietnamo teisinėms sistemoms, suformuodamas visą Rytų Azijos teisinę kultūrą.
Tangų kodekso citatos
1 straipsnis: Bausmių skalė (Wǔ xíng)
Įstatymas (Lǜ): „Pirmosios yra chī (笞) [kirčiai lengva lazda]; penki laipsniai: nuo dešimties iki penkiasdešimties. Antrosios yra zhàng (杖) [kirčiai lazda]; penki laipsniai: nuo šešiasdešimties iki šimto.“
Komentaras (Shūyì): „Chī reiškia mušti; kai asmuo padaro nedidelę klaidą, jis mušamas, kad pasitaisytų. Zhàng reiškia remtis; ja baudžiama už sunkesnius nusižengimus, kai nusižengėlis turi pajusti lazdos svorį.“
6 straipsnis: Pirmoji baisybė – Maištas
Įstatymas (Lǜ): „Pirmoji vadinama móu fǎn (謀反) [maišto planavimas].“
Komentaras (Shūyì): „Móu (謀) reiškia ruošti planą. Fǎn (反) reiškia priešintis aukštesniajam. Tai reiškia planavimą sukelti pavojų shèjì (社稷) [altariams].“ (Pastaba: „Shèjì“ čia naudojamas kaip techninis terminas valstybės suverenitetui apibrėžti, be jokių papildomų aprašymų).
312 straipsnis: Pavaldinių smurtas prieš šeimininką
Įstatymas (Lǜ): „Visi nú bì (奴婢) [vergai ir tarnai], kurie dǎ (打) [smogė/mušė] jiāzhǎng (家長) [šeimos galvą], baudžiami jiǎo (絞) [pasmaugimu].“
Komentaras (Shūyì): „Šeimininkas tarnui yra kaip dangus. Dǎ reiškia bet kokį fizinį susidūrimą ranka ar daiktu. Net jei žaizda nepadaryta, bausmė yra mirtis, nes pažeista prigimtinė tvarka tarp aukštesniojo ir žemesniojo.“
495 straipsnis: Laiko apribojimai bausmėms
Įstatymas (Lǜ): „Nuo pavasario lygiadienio iki rudens lygiadienio mirties bausmės nevykdomos. Pažeidusiems – 80 kirčių zhàng (杖).“
Komentaras (Shūyì): „Pavasaris ir vasara yra auginimo laikas. Bausmė šiuo metu prieštarauja qì (氣) tekėjimui. Išimtys taikomos tik móu fǎn [maišto] atvejais, kai nusikaltėlis kelia tiesioginį pavojų valstybei.“
394 straipsnis: Kyšininkavimas (Wǎng fǎ)
Įstatymas (Lǜ): „Kas priėmė turtą ir wǎng fǎ (枉法) [iškraipė įstatymą]: už vieną chǐ [audinio vienetas, naudotas kaip valiuta] – 70 kirčių zhàng. Už penkiolika chǐ – mirtis.“
Komentaras (Shūyì): „Wǎng reiškia sulenkti tai, kas turi būti tiesu. Turtas matuojamas pagal vertę sėmems [audinio ritiniams]. Jei įstatymas buvo iškraipytas, bausmė skaičiuojama griežtai pagal gauto turto kiekį, neatsižvelgiant į valdininko rangą.“
Šios formuluotės parodo tikrąjį kodekso stilių: lakoniškas įstatymas ir jį techniškai išplečiantis. Bausmių gradacija čia veikia kaip matematinė formulė, kurioje kiekvienas veiksmas turi tikslų atitikmenį lazdos kirčių skaičiuje.