Inuitų dievų pasaulis yra vienas archajiškiausių ir labiausiai gamtos ritmais paremtų visoje Arkties zonoje. Jų religija nėra hierarchinė kaip graikų ar skandinavų, o veikiau gyvų jėgų tinklas, kuriame kiekviena dievybė yra glaudžiai susijusi su jūra, ledu, gyvūnais, vėjais ir žmogaus išlikimu. Inuitai gyvena ekstremaliomis sąlygomis, todėl jų dievai nėra abstraktūs – jie yra tiesioginės gamtos galios, nuo kurių priklauso gyvybė ar mirtis. Šios dievybės buvo garbinamos visoje Arkties juostoje, kuri šiandien apima Aliaską (JAV), Kanadą (Nunavutą, Nunaviką, Nunatsiavutą, Šiaurės Vakarų teritorijas), Grenlandiją ir Čiukotką Rusijoje. Inuitų religija formavosi mažiausiai prieš 4000–5000 metų, o dauguma dievų ir mitų susiformavo dar prieš neolito pabaigą, tęsdami senųjų Arkties kultūrų tradicijas iki pat XX a. pradžios, kai prasidėjo intensyvi krikščionizacija.
Svarbiausia inuitų dievė yra Sedna, jūrų motina. Ji valdo ruonius, banginius, vėplius ir visas jūros būtybes. Jei žmonės elgiasi netinkamai, Sedna „užrakina“ gyvūnus savo plaukuose, ir jūra tampa tuščia. Šamanai turi keliauti į jos pasaulį, kad išlaisvintų gyvūnus ir atkurtų pusiausvyrą. Tai rodo, kad inuitų dievai nėra moraliniai teisėjai – jie yra gyvybės ciklų reguliuotojai, reaguojantys į žmogaus elgesį.
Kita svarbi figūra yra Anguta, Sednos tėvas, dažnai laikomas mirusiųjų pasaulio valdovu. Jis prižiūri sielų kelionę į Adlivun – požeminį pasaulį po jūra. Tekkeitsertok, žemės ir medžioklės dievas, globoja karibus ir sausumos gyvūnus. Sila – tai ne asmuo, o viską persmelkianti jėga: oras, vėjas, dvasinė energija, kosmoso tvarka. Inuitai tiki, kad Sila yra visur ir visada stebi žmogaus elgesį.
Inuitų religijoje svarbūs ir Tornarsuk (galinga dvasia, padedanti šamanams), Nanook (lokio dvasia, medžioklės valdovas), Qailertetang (oro ir jūros globėja), Malina ir Anningan (saulės ir mėnulio dievybės, susijusios su amžinu jų tarpusavio persekiojimu). Šios dievybės nėra tolimos – jos nuolat dalyvauja žmogaus gyvenime, o šamanai (angakkuq) palaiko ryšį tarp žmonių ir dvasų pasaulio.
Inuitų dievai išsiskiria tuo, kad jie nėra „gerieji“ ar „blogieji“. Jie yra gamtos jėgos, kurios gali būti ir dosnios, ir pavojingos. Jų pasaulis grindžiamas pusiausvyra: žmogus turi gerbti gyvūnus, žemę, ledą ir jūrą, kitaip dievai atsilieps. Tai religija, kurioje išlikimas priklauso nuo santykio su aplinka, o dievai yra šio santykio gyvosios išraiškos.
Inuitų dievai
Inuitų mitologijoje egzistuoja kelių tipų antgamtinės būtybės: tikrosios dievybės (kaip Sedna, Sila, Nanook), galingos dvasios (Tornarsuk, Qailertetang), gamtos jėgų personifikacijos (Siqiniq – saulė, Aningan – mėnulis), šamanų pagalbininkai (Tuurngait), mitiniai herojai (Kiviuq), pavojingos pabaisos (Amarok, Tizheruk, Qalupalik) ir moterys-dvasios, kurios nėra „dievės“, bet turi antgamtinę galią (Uinigumasuittuq, Uvavnuk). Inuitų religijoje nėra griežtos ribos tarp dievo ir dvasios – kiekviena būtybė yra gamtos jėgos, pasaulio tvarkos ar žmogaus likimo dalis. Todėl tarp jų yra ir moterų, ir vyrų, ir gyvūnų, ir beformių kosminių reiškinių, nes inuitų pasaulėvaizdyje visa gamta yra gyva ir turi savo dvasią.
Akuludžiusi (A’akuluujjusi) – Pirmoji moteris inuitų kūrimo mite, sukūrusi žmones iš molio ir suteikusi jiems gyvybę.
Aglu (Aglu) – Jūros ir ledo dvasia, sauganti ruonių kvėpavimo angas ir medžiotojų sėkmę ant ledo.
Akilokipokas (Akkilokipok) – Dvasinė būtybė, siejama su šiaurės pašvaisčių galia ir dangaus reiškinių paslaptimis.
Akitirkas (Akkitirq) – Formą keičianti klajojanti dvasia, pasirodanti Arkties tamsoje ir klaidinanti keliautojus.
Amarokas (Amarok) – Milžiniškas vilkas, medžiojantis vienišus žmones; laukinės gamtos ir nakties pavojų įsikūnijimas.
Anguta (Anguta) – Sednos tėvas ir mirusiųjų pasaulio valdovas, prižiūrintis sielų kelionę į Adlivun.
Aninganas (Aningan) – Mėnulio dievas, amžinai persekiojantis savo seserį Maliną dangaus skliautu.
Aningatas (Aningat) – Mėnulio šviesos ir ciklų dvasinė jėga, susijusi su nakties ritmu ir laiko tėkme.
Anninganas (Anningan) – Kita mėnulio dievo Aningano forma, pabrėžianti jo nuolatinį judėjimą dangaus skliautu.
Arnakuagsak (Arnakuagsak) – Jūros motina Grenlandijos tradicijoje, globojanti žvejus ir jūros gyvūnus.
Arnapkapfaaluk (Arnapkapfaaluk) – „Piktąja jūros motina“ vadinama deivė, baudžianti už nepagarbą jūrai ir gyvūnams.
Igalukas (Igaluk) – Mėnulio dievas, susijęs su medžioklės sėkme, nakties šviesa ir dangaus ciklais.
Idžirakas (Ijiraq) – Formą keičianti dvasia, galinti pasirodyti kaip žmogus ar gyvūnas ir klaidinanti keliautojus Arkties platybėse.
Imap Ukua (Immap Ukua) – Vandenų dvasia, siejama su jūros gelmėmis ir povandeniniu pasauliu.
Kivjukas (Kiviuq) – Didvyris-klajūnas, vienas svarbiausių inuitų epinių herojų, keliaujantis tarp pasaulių ir susiduriantis su antgamtinėmis būtybėmis.
Mahaha (Mahaha) – Piktavališka, liesa, mėlyna dvasia, kuri juokdamasi kankina žmones ir gali juos nužudyti savo nagais.
Malina (Malina) – Saulės deivė, amžinai bėganti nuo savo brolio Aningano dangaus skliautu.
Nanukas (Nanook) – Lokio dvasia ir medžioklės valdovas, sprendžiantis, ar medžiotojai nusipelnė sėkmės.
Napatikas (Nappaateeq) – Dvasinė būtybė, susijusi su jūros gelmėmis ir paslaptingais povandeniniais reiškiniais.
Nerivikas (Nerrivik) – Jūros motina Grenlandijos tradicijoje, globojanti žvejus ir jūros gyvūnus.
Nulijajukas (Nuliajuk) – Sednos variantas Kanados arktinėje tradicijoje; jūrų gyvūnų valdovė, baudžianti už nepagarbą.
Pinga (Pinga) – Derlingumo, gyvūnų gausos ir sielų globėja, prižiūrinti mirusiųjų atgimimą.
Pukimna (Pukimna) – Dvasinė būtybė, susijusi su žemės ir akmenų jėgomis, dažnai laikoma požemio dvasia.
Kailertetanga (Qailertetang) – Oro, vėjų ir jūros globėja, sauganti gyvūnus ir prižiūrinti gamtos pusiausvyrą.
Kalupiliutai (Qallupilluit) – Vandens dvasios, gyvenančios po ledu ir grobiančios neatsargius vaikus.
Kalupilukas (Qallupilluk / Qalupalik) – Viena Kalupiliutų forma; žaliaodė vandens būtybė, viliojanti žmones į jūros gelmes.
Kimuksirakas (Qimuksiraaq) – Šuns dvasia, sauganti keliautojus ir roges, ypač per pūgas.
Kikyrnas (Qiqirn) – Didžiulis, plikas šuo-dvasia, keliantis baimę, bet dažnai vengiantis žmonių.
Sasuma Arnaa (Sassuma Arnaa) – „Jūros motina“, viena iš Sednos regioninių formų, globojanti jūros gyvūnus.
Saumikas (Saumik) – Dvasia, susijusi su ruoniais ir jų medžiokle; padedanti rasti grobį.
Sedna (Sedna) – Pagrindinė jūros deivė, valdanti visus jūros gyvūnus ir palaikanti gyvybės ciklus Arkties vandenyse.
Sila (Sila) – Visur esanti kosminė jėga: oras, vėjas, dvasinė energija ir pasaulio tvarka.
Silapo Inua (Silaap Inua) – „Silos dvasia“, personifikuota Sila forma, valdanti orus, vėjus ir kosminę pusiausvyrą.
Sikinikas (Siqiniq) – Saulės dvasia, nešanti šviesą, šilumą ir gyvybę Arkties pasauliui.
Takanaluk Arnalukas (Takanaluk Arnaluk) – Audrų ir jūros pykčio dvasia, sukelianti bangas, pūgas ir jūros pavojus.
Tarkekas (Tarqeq) – Žvaigždžių dvasia, susijusi su nakties dangumi ir dangaus ženklų skaitymu.
Tekeitsertokas (Tekkeitsertok) – Žemės ir medžioklės dievas, globojantis karibus ir sausumos gyvūnų gausą.
Tižerukas (Tizheruk) – Ilga, gyvatės formos jūros pabaisa, pasirodanti prie pakrančių ir kelianti pavojų žvejams.
Tornarsukas (Tornarsuk) – Galinga šamano dvasia, padedanti angakkuq keliauti tarp pasaulių ir įgyti antgamtinių galių.
Torngarsukas (Torngarsuk) – Viena iš Tornarsuko formų; dvasinis globėjas, suteikiantis šamanams jėgų ir žinių.
Torngasoakas (Torngasoak) – Didysis dvasinis padėjėjas, laikomas vienu stipriausių šamanų sąjungininkų.
Tuktuqas (Tuktuq) – Karibų dvasia, sauganti bandų judėjimą ir medžiotojų santykį su gyvūnais.
Tūrngeitai (Tuurngait) – Šamanų dvasiniai padėjėjai, galintys būti tiek apsauginiai, tiek pavojingi, priklausomai nuo jų prigimties.
Uinigumasuitukas (Uinigumasuittuq) – Moteris, atsisakiusi vedybų ir tapusi dvasine būtybe; siejama su nepriklausomybe ir vienišumu.
Uumarnituqas (Uumarnituq) – Gyvybės jėgos dvasia, susijusi su atgimimu, sveikata ir gyvų būtybių stiprybe.
Uvavnuk (Uvavnuk) – Moteris-šamanė, kurią persmelkė Sila; jos daina tapo vienu žymiausių inuitų dvasinių himnų apie kosminę jėgą.