Amazonės dievai sudarė ne vieną centralizuotą panteoną, o šimtų genčių persipynusias mitologijas, kuriose kiekviena dievybė turėjo savo vietą, savo galią ir savo ryšį su žmogaus kasdienybe. Tai buvo dvasinis pasaulis, apjungęs tupi, guarani, yanomami, tikuna, arawak, shipibo, ashaninka ir daugelio kitų Amazonės tautų tikėjimus, sukuriant vieningą, tačiau lokaliai labai spalvingą religinių vaizdinių tinklą. Amazonės dievai nebuvo nuo pasaulio atitrūkusios būtybės – jie buvo gyvos gamtos jėgos, veikiančios čia pat: upės, miškai, gyvūnai, lietus, vėjas, ugnis, ligos, vaisingumas, sapnai. Amazonės tautos tikėjo, kad pasaulis yra pripildytas dvasinės gyvybės, o dievai – tai tos gyvybės branduoliai, kurių valia formuoja žmogaus kelią. Šis tikėjimas buvo glaudžiai susietas su miško ritmu, upių ciklais, medžiokle, žvejyba ir augalų galia, todėl Amazonės religija išliko itin artima kasdieniam gyvenimui ir gamtos stebėjimui.
Amazonės dievai nepriklauso indoeuropiečių religiniam laukui, todėl jų pasaulėvaizdis labai skiriasi nuo skandinavų, slavų ar baltų dievybių. Jei šiauriečių panteonai dažnai yra antropomorfiniai, turintys aiškias genealogijas, epinius konfliktus ir kosmines dramas, Amazonės dievybės yra mažiau žmogiškos ir daug labiau animistinės. Jaguaras, anakonda, delfinas ar medis nėra simboliai – jie yra tikri dievai, galintys kalbėti, mokyti, bausti ar vesti žmogų per sapnus. Skandinavų ar slavų mitologijoje dievai dažnai turi aiškias formas ir istorijas, o Amazonės religijoje dievybės yra kintančios, galinčios pasirodyti įvairiais pavidalais, priklausomai nuo genties, vietos ar ritualo. Jei baltų religijoje svarbiausia buvo žemdirbystė ir metų ciklai, Amazonės tikėjimuose centrinė vieta tenka miškui, upėms, gyvūnams ir šamanizmui. Čia nėra griežtos hierarchijos – dvasios ir dievai veikia kaip tinklas, kuriame kiekviena būtybė turi savo galią ir savo teritoriją.
Amazonės religija kilo iš itin senų, priešistorinių animistinių tradicijų, kurios formavosi dar prieš 10 000–12 000 metų, gerokai anksčiau nei atsirado Andų civilizacijos ar Mezoamerikos imperijos. Šios tradicijos išliko gyvos iki šių dienų Brazilijos, Peru, Kolumbijos, Ekvadoro, Bolivijos, Venesuelos, Gajanos, Surinamo ir Prancūzijos Gvianos džiunglėse. Todėl Amazonės dievai yra ir kosminės jėgos, ir vietos dvasios: upių motinos, miškų globėjai, jaguarų valdovai, augalų mokytojai, sapnų vedliai. Amazonės tautos tikėjo, kad dievai gali dovanoti sėkmę medžioklėje, apsaugoti nuo ligų, atnešti lietų ar nubausti už nepagarbą miškui. Todėl apeigos, dainos, šokiai, augalų ritualai ir šamanų kelionės buvo neatsiejama gyvenimo dalis – ne ritualas dėl ritualo, o tikras bendravimas su dvasiniu pasauliu, kuris yra toks pat realus kaip fizinė džiunglių tikrovė.
Amazonės dievai
Abaangui (aba-angui) – Guarani kūrimo dievas, susijęs su mėnuliu. Pasak mito, jis nusikirto savo nosį ir išmetė ją į dangų, taip sukūręs mėnulį. Tai viena svarbiausių Guarani kosmologijos figūrų.
Ayar Auca (aj-ar auka) – Amazonės regiono inkų mito variantas, kuriame Ayar Auca tampa džiunglių dvasia-kariu, saugančiu kalnus ir upių slėnius. Jis simbolizuoja laukinės gamtos jėgą ir drąsą.
Ayar Manco (aj-ar manko) – Inkų kultūrinio herojaus Amazonės variantas, čia suvokiamas kaip pirmasis mokytojas, atnešęs žemdirbystės ir žvejybos žinias džiunglių gentims.
Ayar Uchu (aj-ar uču) – Amazonės interpretacijoje tai dvasia, susijusi su vaisingumu, augalais ir miško derliumi. Jis globoja valgomus augalus ir jų ciklus.
Aña (anja) – Guarani mėnulio deivė, globojanti naktį, sapnus ir moterų ciklus. Ji yra švelni, bet galinga dangaus jėga.
Anhangá (ananga) – Amazonės miškų dvasia, dažnai pasirodanti balto elnio pavidalu. Jis saugo gyvūnus nuo žiaurių medžiotojų ir baudžia tuos, kurie naikina mišką.
Ao Ao (ao ao) – Guarani mitinė pabaisa, avies ir žmogaus hibridas, siejamas su godumu ir bausme. Jis persekioja tuos, kurie pažeidžia gamtos tvarką.
Arakwapi (arakvapi) – Tikuna genties dvasia, sauganti upes ir žuvis. Ji palaiko žvejybos pusiausvyrą ir baudžia už perteklinį išteklių naudojimą.
Arasy (arasi) – Guarani dangaus ir žvaigždžių deivė, Tupã partnerė. Ji globoja šviesą, dangų ir kosminę tvarką.
Bachué (bačue) – Arawak kūrėja, iškilusi iš ežero su kūdikiu ant rankų. Ji laikoma žmonijos motina ir civilizacijos pradžia.
Bari (bari) – Yanomami dvasia-karys, saugantis gentį nuo priešų ir blogų dvasių. Jis yra miško gynėjas ir ritualų globėjas.
Bep Kororoti (bep kororoti) – Kayapo genties dangaus būtybė, mokytojas, atnešęs žinias, žemdirbystę ir medžioklės įrankius. Vaizduojamas su „kosminiu“ kostiumu.
Bia (bija) – Shipibo-Konibo augalų dvasia, susijusi su gydymu ir ayahuaskos mokymais. Ji padeda šamanams matyti dvasinį pasaulį.
Boiuna (bojuna) – Didžioji juodoji anakonda, vandens ir tamsos deivė. Ji valdo upių gelmes, audras ir transformaciją.
Boraro (boraro) – Tikuna genties miško dvasia-milžinas, gąsdinantis žmones, kurie nepaiso miško taisyklių. Jis yra gamtos pusiausvyros saugotojas.
Boto (boto) – Rožinio upių delfino dvasia, galinti virsti žmogumi. Jis vilioja žmones, saugo upes ir yra laikomas vandens pasaulio valdovu.
Caipora (kaipora) – Brazilijos miškų dvasia, mažas, stiprus padaras, saugantis gyvūnus. Jis klaidina medžiotojus, kurie elgiasi žiauriai ar godžiai.
Chullachaqui (čula-ča-ki) – Miško dvasia, sauganti Amazonės gyvūnus ir augalus. Jis dažnai pasirodo kaip žmogus su viena koja ar skirtingomis pėdomis, klaidinantis tuos, kurie nepaiso miško taisyklių.
Curupira (kurupira) – Galinga miško dvasia, vaizduojama kaip mažas raudonplaukis padaras su atgal atsuktomis pėdomis. Jis saugo gyvūnus nuo žiaurių medžiotojų ir baudžia tuos, kurie naikina mišką.
Eri (eri) – Yanomami dvasia, susijusi su augalais ir gydymu. Ji padeda šamanams kelionėse ir saugo nuo blogų dvasių.
Etsa (etsa) – Saulės dvasia, šviesos nešėjas. Jis atsakingas už dienos pradžią ir šviesos tvarką Amazonės kosmologijoje.
Etsa (Šviesos dvasia) (etsa) – Kitas to paties dievo aspektas, pabrėžiantis ne saulę, o gryną šviesos energiją, kurią šamanai mato ritualų metu.
Gūmue (gūmue) – Yanomami moteriška dvasia, susijusi su vaisingumu ir gimimu. Ji globoja moteris ir naujagimius.
Hekura (hekura) – Yanomami šamanų dvasios-padėjėjos. Tai švytinčios, mažos, galingos būtybės, kurios suteikia šamanui jėgų, žinių ir gydymo galių.
Hutukara (hutukara) – Yanomami dangaus dvasia ir dangaus pasaulio pavadinimas. Tai pirmapradė erdvė, iš kurios kilo žmonės ir dvasios.
Yacumama (jakumama) – Didžioji vandens gyvatė, Amazonės upių motina. Ji valdo vandens gelmes, saugo upes ir baudžia tuos, kurie nepagarbiai elgiasi su vandeniu.
Yacuruna (jakuruna) – Upės žmonių dievai, gyvenantys po vandeniu. Jie gali virsti delfinais ar žmonėmis ir valdo vandens pasaulio magiją.
Iae (aje) – Tupi dvasia, susijusi su mėnuliu ir nakties šviesa. Ji globoja sapnus ir naktines keliones.
Iara (jara) – Vandens deivė, dažnai vaizduojama kaip graži moteris, gyvenanti upėse. Ji vilioja žmones, saugo vandenį ir baudžia tuos, kurie jį teršia.
Yebá Bëló (jebá belo) – Yanomami kūrėja-deivė, išmokusi žmones dainų, ritualų ir dvasinio pasaulio taisyklių. Ji yra kultūros motina.
Yebá Gūi (jebá gūi) – Yanomami dvasia, susijusi su moteriška išmintimi ir ritualais. Ji padeda šamanams suprasti dvasinį pasaulį.
Yo’i (jo-i) – Makushi ir kitų genčių kultūrinis herojus, dažnai vaizduojamas kaip triukšmingas, išradingas ir magiškas veikėjas, mokantis žmones gudrybių.
Yoasi (joasi) – Yanomami dvasia, susijusi su miško paslaptimis ir nakties garsais. Ji gali būti ir apsauginė, ir bauginanti.
Ipi (ipi) – Tupi dvasia, susijusi su žeme ir požemiu. Ji globoja šaknis, augalus ir požemines jėgas.
Yube (jube) – Shipibo-Konibo anakondų dievas, ayahuaskos dvasinis mokytojas. Jis yra vienas svarbiausių Amazonės šamanizmo dievų.
Yube Nete (jube nete) – „Anakondų pasaulis“, Yube valdomas dvasinis lygmuo, kurį šamanai pasiekia ayahuaskos kelionėse.
Yube Shanu (jube šanu) – Yube aspektas, pasirodantis kaip dvasinis mokytojas, vedantis per vizijas ir gydymo ritualus.
Jakaira (jakaira) – Guarani vėjo ir debesų dievas, atnešantis lietų ir gaivą. Jis yra vienas iš keturių pasaulio stulpų.
Jasy Jatere (jasį žatere) – Guarani miško dvasia, mažas šviesiaplaukis berniukas, saugantis gamtą ir klaidinantis neatsargius keliautojus.
Jurupari (juruparí) – Galingas Amazonės dvasinis įstatymų dievas, įvedęs moralę, ritualus ir šventąsias taisykles. Jis yra vienas svarbiausių Amazonės panteono veikėjų.
Kahu (kahu) – Shipibo-Konibo dvasia, susijusi su miško gyvūnais ir apsauga. Jis padeda šamanams palaikyti ryšį su gyvūnų pasauliu.
Kahu Yana (kahu jana) – Shipibo-Konibo dvasia, susijusi su miško šešėliais ir apsauga naktį. Ji saugo šamanus nuo klaidinančių dvasių ir padeda orientuotis dvasinėse kelionėse.
Kahu Nete (kahu nete) – „Kahu pasaulis“, dvasinis lygmuo, kuriame gyvena Kahu dvasios. Tai miško energijos sfera, pasiekiama tik per gilius šamaninius ritualus.
Kahu Pahu (kahu pachu) – Kahu dvasios aspektas, susijęs su gyvūnų balsais ir miško garsais. Jis padeda šamanams suprasti gyvūnų ženklus ir jų siunčiamas žinutes.
Karai (karai) – Guarani ugnies ir sausojo sezono dievas, vienas iš keturių pasaulio stulpų. Jis atneša karštį, sausras ir dvasinį apsivalymą per ugnį.
Karusakaibo (karusakaibo) – Tikuna genties kultūrinis herojus, išmokęs žmones žvejybos, upių taisyklių ir dvasinio elgesio. Jis yra upių civilizacijos mokytojas.
Kene (kene) – Shipibo-Konibo dvasinė forma, susijusi su šventais geometriniais raštais. Tai ne dievas, o gyva dvasinė energija, kuri pasirodo kaip ornamentai ir perduoda kosminę tvarką.
Kerana (kerana) – Guarani mėnulio deivė, pagimdžiusi septynias mitines būtybes. Ji simbolizuoja naktį, sapnus ir moterišką paslaptį.
Kuat (kuat) – Tupi saulės dievas, vienas iš dviejų brolių, sukūrusių dieną ir naktį. Jis atneša šviesą ir tvarką.
Kubeo Buinaima (kubėo buinaima) – Kubeo genties dvasia-kūrėjas, atsakingas už žmonių kilmę ir dvasinio pasaulio struktūrą.
Kubeo Yurupari (kubėo jurupari) – Kubeo genties Jurupari variantas, įstatymų ir ritualų dievas, įvedęs moralę ir šventąsias taisykles.
Kurupi (kurupi) – Guarani vaisingumo ir seksualumo dvasia, dažnai vaizduojamas kaip miško padaras. Jis saugo vaisingumą, bet taip pat gali būti pavojingas.
Luison (luison) – Guarani mirties ir kapinių dvasia, vienas iš septynių Keranos vaikų. Jis siejamas su ligomis, naktimi ir dvasių pasauliu.
Makunaima (makunaima) – Makushi ir kitų genčių kultūrinis herojus, triukšmadarys ir kūrėjas. Jis formavo pasaulį, mokė žmones ir dažnai elgėsi nenuspėjamai.
Mama Cocha (mama koča) – Amazonės pakrančių vandens deivė, jūrų ir upių motina. Ji globoja žvejus, vandenis ir vandens gyvybę.
Mani (mani) – Tupinamba genties mergaitė-deivė, iš kurios kapo išaugo pirmasis manijokas (kassava). Ji simbolizuoja maistą, derlių ir žemės dovaną.
Mapinguari (mapingvari) – Galinga miško dvasia-pabaisa, sauganti šventas vietas. Jis baudžia tuos, kurie naikina mišką, ir simbolizuoja gamtos kerą.
Matses Yacuruna (macės jakuruna) – Matses genties vandens dvasios, gyvenančios upių gelmėse. Jos gali virsti delfinais ir valdo vandens magiją.
Matses Mëkë (macės meke) – Matses genties dvasia, susijusi su medžiokle ir miško ženklais. Ji padeda medžiotojams ir saugo nuo klaidinančių dvasių.
Matsikiri (macikiri) – Shipibo-Konibo dvasia, susijusi su augalų medicina ir gydymu. Ji moko šamanus augalų dainų ir gydymo būdų.
Matsikiri Nete (macikiri nete) – „Matsikiri pasaulis“, dvasinė erdvė, kurioje gyvena gydymo dvasios. Tai šviesos ir augalų energijos sfera.
Matsikiri Shobo (macikiri šobo) – Matsikiri aspektas, pasirodantis kaip dvasinis mokytojas, vedantis per vizijas ir gydymo keliones.
Mboi Tu’i (mboi tui) – Guarani gyvatės-paukščio dievas, vandens ir lietaus valdovas. Jis simbolizuoja dviejų pasaulių – vandens ir dangaus – jungtį.
Mevatčie (mevačie) – Yanomami dvasia, susijusi su miško giluma ir paslaptimis. Ji globoja šamanus, bet gali būti pavojinga nepasiruošusiems.
Mofūmakhë (mofū-makė) – Yanomami dvasia, susijusi su miško giluma ir pirmaprade tvarka. Tai viena iš senųjų dvasinių būtybių, saugančių džiunglių pusiausvyrą ir šamanų keliones.
Monan (monan) – Tupi kūrėjas-dievas, laikomas pasaulio ir pirmųjų žmonių tėvu. Jis sukūrė ugnį, žemę ir dangaus tvarką, o jo valia palaiko kosmoso pusiausvyrą.
Muhipu (muhipu) – Yanomami dvasia, susijusi su medžiokle ir miško ženklų skaitymu. Ji padeda medžiotojams suprasti gyvūnų elgesį ir saugo nuo klaidinančių dvasių.
Nantu (nantu) – Aguaruna mėnulio dvasia, valdanti nakties šviesą, sapnus ir moterų ciklus. Ji yra svarbi dangaus ir žemės ritmų globėja.
Ngapi (ngapi) – Tupi dvasia, susijusi su žeme ir augalų augimu. Ji globoja šaknis, vaisius ir žemdirbystės ciklus.
Nhandecy (njandesi) – Guarani Didžioji Motina, visų dievų ir žmonių pramotė. Ji simbolizuoja vaisingumą, žemę ir moterišką kūrybos galią.
Nhanderu (njanderu) – Guarani dangaus dievas, pasaulio kūrėjas ir kosminės tvarkos valdovas. Jis yra vienas svarbiausių Guarani panteono dievų.
Nhanderu Eté (njanderu ete) – „Tikrasis Nhanderu“, aukščiausias Guarani dievo aspektas, įkūnijantis tyrą kūrimo jėgą ir dvasinę šviesą.
Nunkui (nunkui) – Aguaruna žemės deivė, mokanti žmones žemdirbystės, augalų priežiūros ir moteriškų amatų. Ji yra derliaus ir namų globėja.
Oisë (oise) – Yanomami dvasia, susijusi su miško garsais ir gyvūnų balsais. Ji padeda šamanams suprasti dvasinių būtybių kalbą.
Omama (omama) – Yanomami kūrėjas-dievas, sukūręs žmones, džiungles ir dvasinį pasaulį. Jis yra pagrindinis Yanomami kosmologijos veikėjas.
Ossain (osain) – Afro-brazilų ir Amazonės miškų dvasia, valdanti augalus, žoleles ir gydymą. Jis yra šamanų ir gydytojų globėjas.
Oxum (ošum) – Vandens, upių ir vaisingumo deivė, Amazonės regione garbinama kaip moteriškos švelnumo ir gausos jėgos įsikūnijimas.
Pachamama (pačamama) – Amazonės variantas Andų žemės deivės, globojančios dirvožemį, derlių ir miško gyvybę. Ji yra motinos žemės personifikacija.
Pagü (pagu) – Yanomami dvasia, susijusi su medžiais ir jų gyvybine energija. Ji saugo miško senolius – didžiuosius medžius.
Piai (piaj) – Šamanų dvasia, padedanti gydyti, keliauti per dvasinius pasaulius ir bendrauti su kitomis dvasiomis. Tai šamanų mokytojas ir globėjas.
Pombero (pombero) – Guarani miško ir nakties dvasia, dažnai vaizduojama kaip mažas gauruotas padaras. Jis gali būti ir apsauginis, ir išdaigininkas.
Poré (porė) – Tupi dvasia, susijusi su upių tėkme ir vandens judėjimu. Ji palaiko vandens ciklus ir saugo žvejus.
Ronín (ronin) – Didžioji Amazonės anakonda, vandens ir transformacijos deivė. Ji yra viena galingiausių vandens dvasių, galinti keisti formas.
Sachamama (sačamama) – Miško gyvatė, žemės ir augalų motina. Ji simbolizuoja miško gyvybę, šaknis ir augalų energiją.
Saci Pererê (sasi perere) – Brazilijos ir Amazonės dvasinė būtybė, vienakojis juodaplaukis triukšmadarys. Jis saugo mišką, bet mėgsta klaidinti žmones ir daryti išdaigas.
Shamashka (šamaška) – Yanomami dvasia, susijusi su miško šviesa ir apsauga. Ji pasirodo kaip švytinti būtybė, padedanti šamanams kelionėse ir sauganti nuo tamsių dvasių.
Shapiri (šapiri) – Yanomami šamanų dvasia-padėjėja. Tai mažos, ryškios, švytinčios būtybės, kurios suteikia šamanui gydymo galių, dainų ir vizijų.
Sumé (sumė) – Tupi ir Guarani kultūrinis herojus, mokytojas ir civilizacijos nešėjas. Jis išmokė žmones žemdirbystės, moralės ir dvasinių taisyklių, o vėliau iškeliavo per jūrą.
Supay (Amazonės variantas) (supai) – Amazonės regiono požemio ir dvasinio pasaulio valdovas, perimtas iš Andų tradicijos. Jis saugo mirusiųjų sielas ir palaiko pusiausvyrą tarp gyvųjų ir dvasių.
Tau (tau) – Guarani dvasia, susijusi su naktimi ir paslaptimis. Jis yra Keranos partneris ir vienas iš septynių mitinių būtybių tėvų.
Taugi (taugi) – Tupi dvasia, susijusi su upių tėkme ir vandens judėjimu. Ji palaiko vandens ciklus ir saugo žvejus nuo nelaimių.
Teju Jagua (težu jagua) – Guarani mitinė būtybė, šuns ir driežo hibridas, vienas iš Keranos vaikų. Jis saugo urvus, požemius ir paslėptas vietas.
Tsungi (cungi) – Šamanų dvasia, valdanti muziką, dainas ir ritualinius instrumentus. Ji padeda šamanams bendrauti su dvasių pasauliu.
Tsunki (cunki) – Vandens dvasia, gyvenanti upių gelmėse. Ji globoja žuvis, vandens gyvūnus ir suteikia šamanams vandens magijos žinių.
Tupã (tupa) – Guarani griaustinio ir kūrimo dievas. Jis sukūrė pasaulį, žmones ir dangaus tvarką, o jo balsas girdimas per perkūniją.
Tupansy (tupansi) – Guarani deivė, Tupã partnerė, susijusi su žeme, vaisingumu ir moteriška kūrybos galia.
Uatuma (uatuma) – Amazonės dvasia, susijusi su upių srovėmis ir potvyniais. Ji gali būti ir apsauginė, ir pavojinga, priklausomai nuo žmogaus elgesio.
Ushe (uše) – Yanomami dvasia, sauganti miško gyvūnus. Ji padeda medžiotojams, kurie gerbia mišką, ir baudžia tuos, kurie elgiasi žiauriai.
Wai-mahsë (vai-mahse) – Yanomami dvasia, susijusi su ligomis ir gydymu. Ji gali atnešti negalavimus, bet taip pat suteikti žinių, kaip juos išgydyti.
Wak’a (waka) – Šventos vietos dvasios, gyvenančios akmenyse, medžiuose, kalvose ar upėse. Tai vietinės, labai galingos dvasios, saugančios konkrečias teritorijas.
Wakani (vakani) – Yanomami dvasia, susijusi su gyvybės kvapu ir dvasine energija. Ji palaiko žmogaus gyvybinę jėgą ir saugo nuo blogų dvasių.
Xangô (šango) – Afro-brazilų griaustinio dievas, Amazonės regione įgijęs vietinių dvasių bruožų. Jis valdo ugnį, teisingumą ir dangaus jėgas.